Baž nyč ios istorija prasidė jo nuo už sienieč ių – basų brolių pranciš konų , kurie tryliktojo amž iaus pradž ioje atvyko į Vieną iš Italijos Austrijos kunigaikš č io Leopoldo VI kvietimu. Jį.1276 metais į kū rė už sienietis č ekas Otakaras II Przemyslas. Baž nyč ia pastatyta prancū ziš ku stiliumi, o nuo XVIII amž iaus pabaigos priklauso italų kongregacijai, kuri jai suteikė antrą jį pavadinimą – Sniego Mergelė Marija.
Per visą baž nyč ios istoriją ji buvo daug kartų perstatyta, suteikiant pastatui į vairių architektū ros stilių bruož ų . Virš utinė aš tuonkampio bokš to dalis buvo sunaikinta turkų per 1529 m. apgultį ir atstatyta XVIII a. XIX amž iuje originali gotikinė pastato iš vaizda buvo visiš kai rekonstruota.
Virš į ė jimo esantis portalas padalintas į tris dalis, jas puoš ia Kristaus nukryž iavimo bareljefai ir š ventų jų atvaizdai. Š ventyklos viduje – trys navos.
Interjeras iš pradž ių buvo sukurtas baroko stiliumi, tač iau dabar iš likę tik buvusio interjero fragmentai: Pranciš kaus Asyž ieč io freska, dailū s Maž ų jų ordino vitraž ai, stiuko ornamentai ir paveikslai ant pagrindinio altoriaus.
Pagrindinis baž nyč ios lobis – Leonardo da Vinci freskos „Paskutinė vakarienė “ mozaikinė kopija. Mozaiką.1814 m. Napoleono Bonaparto už sakymu padarė Giacomo Rafaelli. Tač iau gatavą mozaiką nupirko ne už sakovas, jau atimtas iš sosto, o jo uoš vis Austrijos imperatorius Pranciš kus I. Mozaiką baž nyč iai 1845 metais padovanojo Franzo I į pė dinis imperatorius. Ferdinandas I. į dė ti jį į vieną iš baž nyč ios navų .
Per visą baž nyč ios istoriją ji buvo daug kartų perstatyta, suteikiant pastatui į vairių architektū ros stilių bruož ų . Virš utinė aš tuonkampio bokš to dalis buvo sunaikinta turkų per 1529 m. apgultį ir atstatyta XVIII a. XIX amž iuje originali gotikinė pastato iš vaizda buvo visiš kai rekonstruota.
Virš į ė jimo esantis portalas padalintas į tris dalis, jas puoš ia Kristaus nukryž iavimo bareljefai ir š ventų jų atvaizdai. Š ventyklos viduje – trys navos.
Interjeras iš pradž ių buvo sukurtas baroko stiliumi, tač iau dabar iš likę tik buvusio interjero fragmentai: Pranciš kaus Asyž ieč io freska, dailū s Maž ų jų ordino vitraž ai, stiuko ornamentai ir paveikslai ant pagrindinio altoriaus.
Pagrindinis baž nyč ios lobis – Leonardo da Vinci freskos „Paskutinė vakarienė “ mozaikinė kopija. Mozaiką.1814 m. Napoleono Bonaparto už sakymu padarė Giacomo Rafaelli. Tač iau gatavą mozaiką nupirko ne už sakovas, jau atimtas iš sosto, o jo uoš vis Austrijos imperatorius Pranciš kus I. Mozaiką baž nyč iai 1845 metais padovanojo Franzo I į pė dinis imperatorius. Ferdinandas I. į dė ti jį į vieną iš baž nyč ios navų .
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
