Po rytinio maudynių Maamzar paplū dimyje nusprendė me vykti į Š ardž os nacionalinį parką . Nuvykti nebuvo sunku, navigatorius aiš kiai nuvedė į reikiamą vietą . Į ė jimas į parką kainuoja net du dirhamus, biudž etinio neį sivaizduoji.
Prie į ė jimo nebuvo galima pasistatyti automobilį , nes ten vyko KOŠ MARAS. Daugelis arabų š eimų į š į parką atvyksta pilnu pajė gumu, su visais savo gausiais giminaič iais, krepš iais su maistu, š aš lykinė mis, kė dė mis ir kitais neį sivaizduojamai reikalingais poilsiui daiktais. Niekas nemė gsta jo neš tis, todė l kiekvienas save gerbiantis arabas vairuotojas stengiasi parkuotis kuo arč iau į ė jimo į parką . iš krauti š eimą ir š lamš to pilną bagaž inę . Ypatingai greitai to padaryti neį manoma, todė l nuolat kyla konfliktų tarp automobilių , artė janč ių prie į važ iavimo iš krauti, ir jau iš sikrovusių ir iš važ iuoti norinč ių automobilių.
Tuo pač iu metu vairuotojai į sivelia į karš tus susirė mimus, iš lipa iš automobilių ir surengia „turgaus lygą “, kuri taip pat neprisideda prie automobilių stovė jimo aikš telė s iš krovimo.
Arabų š eimų poilsis š iame parke yra nuodugnus – didž iuliai dubenys salotų , kibirai marinuotos mė sos, maiš as plokš č ių pyragų , krepš eliai darž ovių – visa š i produktų masė puoš niai ir kilniai plū duriuoja ant galvų ir rankose. š eima, o lyderis su mylimu sū numi iš didž iai eina į priekį . Parke yra specialiai skirtos vietos š aš lykams kepti, tač iau daugelis su savimi atsineš a nedidelius š aš lykus ir atsisė da tiesiai ant š aligatvio. Gana juokingai atrodo arabiš ki kebabai – tai maž i mediniai pagaliukai, suverti smulkiais mė sos gabalė liais, gausiai pabarstyti prieskoniais. Darž ovė s kepamos atskirai, ant tų pač ių pagaliukų , viskas atrodo labai apetitiš kai ir skaniai.
Parke yra didelė ž aidimų aikš telė , daug sū pynių , nedidelė pilis ir keletas atrakcionų.
Netoliese yra ž enklas su draudž iamais už raš ais, mane nudž iugino paskutinė pozicija „Neš iukš linti! “, pirma mintis buvo, kad č ia negalima iš gerti daugiau nei litro, bet, deja, tai reiš kia „Neuž denk! “. Pats parkas atrodo labai neblogai, daug ž alumos, asfaltuoti keliai graž iais trinkelė mis, suoliukai pakelė se ir t. t. Yra atskiri gė lynai, yra nedideli ž ali tuneliai, pastatytas didž iulis ž alias kalnas, nuo kurio vietiniai vaikai č iuož ia į š onus, arba nusileidž ia riedlentė mis.
Netoli į ė jimo galima iš sinuomoti dviratį (20 dirhamų – 30 min. ), tai keturratis į renginys, priekyje dvi vietos keleiviams, gale dvi sė dynė s su pedalais ir vairais. Sė dynė s gana gerai reguliuojamos, tiek aukš č io, tiek kojų iš tiesimo, bent jau aš pats patogiai pasistač iau, pats aparatas važ iuoja gana sklandž iai, pats minė jau pedalus, ir to visiš kai už teko visos š eimos ramiam pasivaž inė jimui.
Kelyje daž nai sutikdavome tokius gyvū nus kaip burundukai, jie nesidrovi ir leidž iasi apž iū rimi bei fotografuojami. Mane nustebino daugybė arabų , gulinč ių akinamai baltais chalatais tiesiog ant ž olė s, net į galvą neatė jo į galvą ką nors paskleisti. Š ardž os oro uostas nė ra toli, o didž iuliai lė ktuvai, atvykstantys leistis, ne kartą skrido tiesiai virš mū sų galvų . Gerai apgalvota, kad parke yra daugybė š iukš liadė ž ių , todė l nereikia toli eiti norint iš mesti š iukš les. Tiesa, ne kartą pastebė jau, kad vietiniai vaikai š iukš les iš meta bet kur, tik ne į š iukš liadė ž es, tai lyg vietinis paprotys: „Iš mesk bet kur, maž ute, kiti iš neš , už viską sumokė ta! “.
Kai iš sinuomojau savo dviratį , arabų vaikai pradė jo ž aidimą vytis aplink mane, nesidrovė dami griebti manę s kaip priedangą . Man baisū s akys, kaip deputatas, kuriam nebuvo suteiktas atš aukimas, vaikai akimirksniu dingsta.
Prie į ė jimo nebuvo galima pasistatyti automobilį , nes ten vyko KOŠ MARAS. Daugelis arabų š eimų į š į parką atvyksta pilnu pajė gumu, su visais savo gausiais giminaič iais, krepš iais su maistu, š aš lykinė mis, kė dė mis ir kitais neį sivaizduojamai reikalingais poilsiui daiktais. Niekas nemė gsta jo neš tis, todė l kiekvienas save gerbiantis arabas vairuotojas stengiasi parkuotis kuo arč iau į ė jimo į parką . iš krauti š eimą ir š lamš to pilną bagaž inę . Ypatingai greitai to padaryti neį manoma, todė l nuolat kyla konfliktų tarp automobilių , artė janč ių prie į važ iavimo iš krauti, ir jau iš sikrovusių ir iš važ iuoti norinč ių automobilių.
Tuo pač iu metu vairuotojai į sivelia į karš tus susirė mimus, iš lipa iš automobilių ir surengia „turgaus lygą “, kuri taip pat neprisideda prie automobilių stovė jimo aikš telė s iš krovimo.
Arabų š eimų poilsis š iame parke yra nuodugnus – didž iuliai dubenys salotų , kibirai marinuotos mė sos, maiš as plokš č ių pyragų , krepš eliai darž ovių – visa š i produktų masė puoš niai ir kilniai plū duriuoja ant galvų ir rankose. š eima, o lyderis su mylimu sū numi iš didž iai eina į priekį . Parke yra specialiai skirtos vietos š aš lykams kepti, tač iau daugelis su savimi atsineš a nedidelius š aš lykus ir atsisė da tiesiai ant š aligatvio. Gana juokingai atrodo arabiš ki kebabai – tai maž i mediniai pagaliukai, suverti smulkiais mė sos gabalė liais, gausiai pabarstyti prieskoniais. Darž ovė s kepamos atskirai, ant tų pač ių pagaliukų , viskas atrodo labai apetitiš kai ir skaniai.
Parke yra didelė ž aidimų aikš telė , daug sū pynių , nedidelė pilis ir keletas atrakcionų.
Netoliese yra ž enklas su draudž iamais už raš ais, mane nudž iugino paskutinė pozicija „Neš iukš linti! “, pirma mintis buvo, kad č ia negalima iš gerti daugiau nei litro, bet, deja, tai reiš kia „Neuž denk! “. Pats parkas atrodo labai neblogai, daug ž alumos, asfaltuoti keliai graž iais trinkelė mis, suoliukai pakelė se ir t. t. Yra atskiri gė lynai, yra nedideli ž ali tuneliai, pastatytas didž iulis ž alias kalnas, nuo kurio vietiniai vaikai č iuož ia į š onus, arba nusileidž ia riedlentė mis.
Netoli į ė jimo galima iš sinuomoti dviratį (20 dirhamų – 30 min. ), tai keturratis į renginys, priekyje dvi vietos keleiviams, gale dvi sė dynė s su pedalais ir vairais. Sė dynė s gana gerai reguliuojamos, tiek aukš č io, tiek kojų iš tiesimo, bent jau aš pats patogiai pasistač iau, pats aparatas važ iuoja gana sklandž iai, pats minė jau pedalus, ir to visiš kai už teko visos š eimos ramiam pasivaž inė jimui.
Kelyje daž nai sutikdavome tokius gyvū nus kaip burundukai, jie nesidrovi ir leidž iasi apž iū rimi bei fotografuojami. Mane nustebino daugybė arabų , gulinč ių akinamai baltais chalatais tiesiog ant ž olė s, net į galvą neatė jo į galvą ką nors paskleisti. Š ardž os oro uostas nė ra toli, o didž iuliai lė ktuvai, atvykstantys leistis, ne kartą skrido tiesiai virš mū sų galvų . Gerai apgalvota, kad parke yra daugybė š iukš liadė ž ių , todė l nereikia toli eiti norint iš mesti š iukš les. Tiesa, ne kartą pastebė jau, kad vietiniai vaikai š iukš les iš meta bet kur, tik ne į š iukš liadė ž es, tai lyg vietinis paprotys: „Iš mesk bet kur, maž ute, kiti iš neš , už viską sumokė ta! “.
Kai iš sinuomojau savo dviratį , arabų vaikai pradė jo ž aidimą vytis aplink mane, nesidrovė dami griebti manę s kaip priedangą . Man baisū s akys, kaip deputatas, kuriam nebuvo suteiktas atš aukimas, vaikai akimirksniu dingsta.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
