Apie maistą. Liublinas (Lenkija)
Trumpa kelionė į Lenkiją pasirodė spontaniš ka, bet visais atž vilgiais nuostabi. Jau ne kartą sakiau, kad nors ir nesu labai didelis dydž iu (greič iau nelabai : )), vis dė lto mė gstu skaniai pavalgyti. O kadangi svetimame mieste, o juo labiau svetimame kraš te nelengva iš karto rasti gerą vietą , tai raš au, kur pati valgiau ir nenusivyliau. Viskas, aiš ku, tokiose istorijose reliatyvu, bet jei kas nors pravers?
Lenkijoje nebuvau dvejus metus. Š į kartą kaž kodė l nustebau, kad lenkai, pasirodo, vis dar turi savo vidaus valiutą . Kad suprastų kainas, nurodysiu, kad 1 zlotas = apie 5 grivinas, 1 doleris = apie 3 zlotai (apie Eurica než inau, buvo pakeisti tik amerikietiš ki pinigai).
Š ioje istorijoje bus keturios gastronominė s „skiltys“: maistas degalinė je, maistas restorane, maistas greitajame maiste ir gatvė s maistas.
Taigi, apie maistą degalinė je. Pakeliui į Liubliną , vietinio gyventojo patarimu, pietavome Cerber degalinė je (gyvenvietė vadinasi Sedlische, traktoriai parduodami prieš ais degalinę ). Pilkas nepastebimas, net paprastas pastatas su už raš u bar 24 motelis.
Niekada nepagalvosite, kad reikia ten nuvykti: į staiga iš iš orė s atrodo labai nepatraukli, o viduje – daugiau nei paprasta. Erdvi, bet tokia pigi už kandinė . Iš viso yra 12 stalų . Svarbu: tualete yra atskira speciali kabina neį galiesiems. Rampos nė ra, bet į važ iuoti galima iš galinė s pusė s, iš kiemo. Tualetas su judesio davikliu, yra kur nusiplauti rankas. Skelbimas ant tualeto durų : kavinė s sveč iams naudojimasis tualetu nemokamas, eiliniams lankytojams kainuoja 1 PLN.
Maistas tiesiog „nukrenta galva“. Didž iulė je porcijos lė kš tė je atneš a paprasč iausią , net kaimiš ką maistą : virtas bulves su krapais ir sviestu, gabalė lį kiaulienos kotleto makete, sultingų , gerai iš kepusių , ridikė lių ir lapinių salotų salotas su jogurtiniu už pilu. Bet. . . Aš než inau, kaip jie tai daro. Buvo labai š viež ia ir tiesiog skanu. Na, š iuo metu kiekvienas kū rinys suteikė atskirą malonumą . Š eimininkas apmokė jo są skaitą , todė l tikslios sumos nepasakysiu. Bet sprendž iant iš didelio formato „meniu“ (ž r. nuotrauką ), pietū s trims kainavo 30 zlotų (grivinomis – apie 150, doleriais – apie 10).
Jau pač iame Liubline man patiko restoranas „Cleopatra“. Į sikū rę s Š v. Grodska (to paties pavadinimo vieš butyje). Vė lgi patiko tai, kad absoliuč iai visas maistas yra š viež ias, be ten jokio majonezo. Paė mė me 2 viš tienos sriubas su makaronais (juokingai lenkiš kai vadinama sriuba: rOsol), firminį Kleopatros patiekalą - virti ryž iai ir gruzdintos bulvytė s, (buvo galima arba-arba, bet jauna padavė ja, matydama mū sų dvejones, pati maloniai pasiū lė ir- ir ), du kebabai, didž iulis kepsnys ir kiaulienos kepsnys su grybais ir svogū nais. Ir rinkinyje 3 skirtingi padaž ai: pomidorų , grietinė lė s ir miš rainė s. Ne aš trus, bet ir ne blankus, o maistas vidutiniš kai sū rus, mė sa gerai keptas. siekė kiek daugiau nei 60 zlotų , bet kaip to paties pavadinimo vieš buč io sveč iams turė jome 20% nuolaidą , todė l sumokė jome 49 zl (grivinomis - apie 250, doleriais - 16.5).
Gatvė s kavinė se porą kartų iš gė rė me alaus (na, pasaulio č empionatą ž iū rė jome, bet kaip be alaus? ). Vidutinė stiklinė s kaina yra 5 PLN. Neblogai, man labiau nei kitiems patiko alus juokingu pavadinimu „Warka“. Labai skanū s gofruoti – taip lenkiš kai vadinami vafliai (nepanaš u į belgiš kus, bet tokie daug geresni). Taigi, ant tokio vaflio dedama plakta grietinė lė (tikra, ne iš buteliuko), o ant virš aus - gyvos uogos + vaisių sirupas arba š okoladas. Mmmmm, kaip skanu. Paė mė me braš kes + persikus + avietes, o vieną porciją (ne mano) už pylė me š okoladu (dviem - 11 Lt). Man ypač patiko, kad ir vaflis, ir grietinė lė buvo tik š iek tiek pacukruoti, ne taip, kaip pas mus, iki siaubingo siaubo, o tiesiog subtiliai pabrė ž ti š viež ių vaisių skonį . Dar vienas skanus ledas – ledukai – 2 Lt kauš elis. Su skirtingais už pildais ir tiesiog kreminė . Patiekiama traš kiame vafliniame kū giame. Taip pat visai geras.
Na, o kartą pietavome vietinė je „Puzatos trobelė je“ (taip ji lenkiš kai vadinasi). Aš tiesiog nebuvau „Puzatos trobelė je“ Ukrainoje, todė l nė ra su kuo lyginti. Na, greitas maistas, kaip sakoma, Liubline irgi yra greitas maistas. Tik nedidelis, bet patogiai į sikū rę s š alia vartų . Gaila, kad neveikė kondicionierius ir buvo labai tvanku. Ir viskas kaip į prasta: maistas vietoje ir iš sineš imui, galima nusipirkti atskirai ką nori, arba pasiimti komplektą (jų yra keli, brangiausia apie 18 zlotų ), tada iš eina pigiau. Na kaž kaip nelabai iš alkome, pasiė mė me pomidorų sriubos (toks gaspač as su makaronais) ir kopū stų suktinukų (jie didž iuliai, pusė delno), arbatos, kompoto ir bandelių (lenkai, skirtingai nei mes, pietums nevalgo duonos ). Są skaita pasirodė.18 zlotų .
Apskritai man labai patinka, kaip ir kuo jie maitinasi Lenkijoje. Viskas labai paprasta, be maivynė s, varpelių ir š vilpukų . Bet tai visada skanus, š viež ias ir kokybiš kas maistas. Pač iame Liubline, ypač pl. Turgus, restoranai, kavinė s, alaus daryklos – neskaič iuoja, o už sukti net 10 apsilankymų . Visi skirtingi. Kiekvienas į domus kaž kuo ypatingas. Tad jei pasitaikys proga – pasilepinkite „gastronomine“ Lenkija.
