Krokuva – karalių miestas!
Buvusių sostinių nė ra. . . nors dabar Varš uva yra pagrindinis Lenkijos miestas, bet Krokuvoje teka karališ kasis kraujas!
Nuostabią sekmadienio popietę virš miesto kaupė si debesys, kurie kraš tovaizdž iui suteikė dar didingesnį vaizdą . „Palazzo de forte“ (pilis-rū mai) Vavelis, kuriame per š imtmeč ius spė jo gyventi daug karališ kų jų š eimų , iš kilo virš Vyslos ir atrodė , kad jis nuž engė iš pasakų knygos puslapių . Ant krantinė s Drakonas spjaudė ugnį , kaip ir dera padoriam drakonui. Drą suolis buvo surastas, kuris gudrumo ir chemijos pagalba nugalė jo drakoną , maiš ydamas sieros slibino kvapą su vandeniu, tik vaikinas atsisakė atlygio - vietoj to norė jo, kad jam bū tų pagaminti batai iš drakono odos : )
Vavelyje galima praleisti ne vieną valandą ir net visą dieną , tač iau tiesiogine prasme jis pilnas turistų (ramiai č ia pasivaikš č ioti galė jome tik vakare). Be Vavelio pilies, mieste už tenka visokių baž nyč ių ir skirtingų epochų bei architektū rinių stilių baž nyč ių , tokių kaip barokine Petro ir Povilo baž nyč ia su vaizdu į Marijos Magdalietė s aikš tę , kurios fasadą puoš ia 12 apaš talų skulptū ros, Andriejaus baž nyč ia (Klarisok vienuolynas) – viena seniausių baž nyč ių mieste, stovė jusi š ioje vietoje beveik tū kstantmetį . Netoliese yra maž iau ž inomos, nors ir ne maž iau į domios Š v. Martyno ir Š v. Juozapo baž nyč ios, didingoji Š vč . Trejybė s baž nyč ia (dar vadinama Dominikonų baž nyč ia), Pranciš konų baž nyč ia.
Ir tik dabar atsiduriame pač ioje Krokuvos š irdyje – Turgaus aikš tė je, apsuptoje daugybė s vaizdingų pastatų , kurių kiekvienas turi savo istoriją , neatsiejamą nuo aikš tė s ir miesto istorijos. Turgaus aikš tė – viena didž iausių aikš č ių Europoje, o pirmasis pastatas, į kurį į ė jus į akis krenta dvibokš tė Š v. Marijos baž nyč ia, pro kurios aukš tesniojo signalinio bokš to langą kas valandą skamba paauksuotas trimitas. iš sikiš a, iš kurio pradeda lietis heinalo garsai, bet kaskart trimitininkas nesugroja melodijos iki galo. Jei tikė ti kita Krokuvoje vyraujanč ia legenda, tai XIV amž iuje tuometinis š io trimitininko „kolegas“ pirmasis pastebė jo prie miesto artė janč ią prieš ų ordą , perspė jo miestieč ius heinaliu, bet nespė jo baigti. tai – totorių strė lė pervė rė gerklę .
Kitas ryš kus aikš tė s statinys yra didelis 70 metrų bokš tas – viskas, kas iš liko iš viduramž ių rotuš ė s po to, kai XVII amž iaus pradž ioje į virš ų trenkė ž aibas ir viskas sudegė . O pats bokš tas vos iš liko – po to nemalonaus incidento jis pavojingai pasviro ir, siekiant iš gelbė ti nuo griuvimo, vakarinė je pusė je buvo sutvirtintas bokš tas, o aš tri gotikinė smailė pakeista barokiniu kupolu. Tai, kas buvo likę iš rotuš ė s, buvo iš ardyta XIX amž iuje, o bokš tas tebestovi, pasvirę s 55 cm. . . Ilgiausias, 100 metrų Turgaus aikš tė s pastatas – Sukiennicė s prekybos salė (Audinių eilė s). Antrą jį aukš tą už ė mė salė s į vairiems priė mimams ir baliams, vė liau č ia atsirado ir Lenkų tapybos galerija. Š iandien pirmą jį Audinių salė s aukš tą už ima suvenyrų parduotuvė s, o antrajame – Nacionalinis muziejus, skirtas lenkų tautinei tapybai ir skulptū rai.
Sutemo, už klydome į Kazimierą – istorinį Krokuvos rajoną , kadaise – atskirą miestą , kurio š iaurė s rytinė je dalyje ž ydai gyveno nuo XVI amž iaus iki Antrojo pasaulinio karo. Kazimieras yra senamiesč io dalis, į trauktas į Pasaulio paveldo są raš ą . Š iuo metu tarp Kazimiero ir Krokuvos senamiesč io aiš kių ribų nė ra. Kazimiero paminklai kartu su likusia senamiesč io dalimi yra į traukti į Pasaulio paveldo są raš ą . Jos gatvė se buvo filmuojamas Steveno Spielbergo filmas „Š indlerio są raš as“.
Deja, o gal ir laimei, daugeliui Krokuva yra atspirties taš kas tolimesnė ms kelionė ms į Europą...Neslė psiu, iš pradž ių mums tai tebuvo taš kas ž emė lapyje prieš svarbesnius atradimus. Tač iau miestas virš ijo mū sų lū kesč ius. Jis yra graž us! Krokuva paima tave į glė bį ir nenori paleisti, duoda skanios kavos, svaigina nuo pasivaž inė jimo vež imu, už liū liuoja ramioje Vyslos tė kmė je prie senovė s Vavelio sienų...Krokuva tikrai buvo , yra ir liks miestas su karališ ka š irdimi.
p. s. ir keletas praktinių patarimų . Miestas puikiai paruoš tas turistams. Daugelyje informacijos punktų rasite turistinę informaciją , kur galite pasiimti ž emė lapį ir gauti kitos reikalingos informacijos.
Č ia yra daugybė vieš buč ių , nakvynė s namų , restoranų ir maitinimo į staigų .
Vieš asis transportas gerai iš vystytas. Bilieto kaina priklauso nuo kelionė s laiko (nepriklausomai nuo transporto ir persė dimų rū š ių ).
Valiuta – zlotas. Atkreipkite dė mesį į komisinį mokestį už valiutos keitimą (kartais jis į traukiamas be į spė jimo).
