Krokuva... Europos kelionė. 1 dalis
Po Azijos norė josi ramios kelionė s, organizavimo ir skaič iavimo. Natū ralu, kad pasirinkimas teko Europai. Man nepatinka Europa. Daž niausiai ten einu dė l „varnelė s“ arba dė l noro pamatyti kaž ką naujo. Frazė „pamatyti ką nors naujo“ Š engeno š alyse iš karto pasimeta pasienio zonoje. Man visa tai vienodai š variai nulaiž yta, ta pati, tarsi po liniuote, iš kloti namai, monotoniš ka architektū ra.
Kaž ko labai emocingo iš bū simos kelionė s nesitikė jau, ką gavau, pasakysiu eilė s tvarka. . .
„Visair“ su pigiais skrydž iais suteikia daug galimybių . Svarbiausia yra vizos. Svarbų vaidmenį atliko supaprastintas dokumentų , skirtų Lenkijos Š engenui, pateikimas. Tač iau vien aplankyti Lenkiją nebū tų į domu ir banalu. Perž iū rė ję visus pasiū lymus iš Visų , pasirinkome Ispaniją . Jie ilgai galvojo, ar verta ambasadai parodyti antrą ją priimanč ią š alį , ar verta į ž ū liai meluoti. Kadangi nemoku katastrofiš kai meluoti (galvoje mirgė jo siaubingos nuotraukos, kaip rengiu tardymą ambasadoje), o pasuose jau yra Š engeno pasai, nusprendė me laikytis TAISYKLĖ S. Apskaič iavus visus galimus variantus, buvo pasirinktas toks kelias:
1. atvykstame į Lenkiją , Katovicus, 3 nakvynė s Krokuvoje.
2. skrydis iš Katovicų į Barseloną , 2 naktys Barselonoje
3. judė jimas po Ispaniją , nakvynė Ž ironoje.
Iš viso: pirmojo atvykimo š alis Lenkija, vienodas nakvynių skaič ius kiekvienoje š alyje. Lenkai už vieš buč ius Lenkijoje praš ė mokė ti 30 proc. , už vieš buč ius Ispanijoje – 100 proc. Kadangi visai kelionei suorganizuoti turė jome tik savaitę , teko važ inė ti tarp fakso, neš iojamojo kompiuterio ir telefono su putomis.
Atsipalaidavome tik tada, kai lenkai antrą kartą priė mė mū sų dokumentus. Tapo aiš ku, kad gausime vizas.
Lygiai registracijos pradž ioje mes jau buvome Ž ulianuose. Paskelbtas naujojo terminalo atidarymas buvo skirtas tik ž iniasklaidai, š iuo metu veikia tik senoji 2 * 2 kvadratinių metrų viš tidė . Mū siš kiai, kaip visada, lū ž ta ir lekia, bet vietų visiems neuž tenka. Na? su vizomis skrendame ne pirmi, visada rasime vietų .
Kadangi į Katovicus atvyksta viena didž iausių pigių skrydž ių bendrovių , nes Lenkijos vizos iš duodamos nesunkiai, nes paplitę netikros lenkiš kos karikatū ros ukrainieč iams, tuomet sienų kontrolė – ne juokas. Vos atvykus į pasų kontrolę susidarė didž iulė eilė . Paruoš ė me visus dokumentus, jau ruoš ė mė s apklausai. Daugelis buvo nuvesti į atskirą patalpą , atimti pasai, papraš yta pateikti į vairius dokumentus. Artė jant mū sų eilei, prie mū sų priė jo vyras iš mū sų skrydž io ir pasakė :
– Ar turite turistinę vizą ? Tave dar ilgai tardys, leisk man pirmyn, aš turiu leidimą gyventi!
Gerai, eik. Mes dė l to nesigailime, esame geros tetos. Tač iau kaž kaip vyras perdė jo savo sugebė jimus. Jie jį tikrino 15 minuč ių . Iš mū sų tik paė mė pasus, patikrino, ar yra į vairių Š engeno vizų , ir nepaklausę nė vieno klausimo į leido.
Na, sveiki atvykę į Lenkiją ! Pagal planą turė jome seną ją Lenkijos sostinę Krokuvą .
Pervež imas atvež ė mus į miesto autobusų stotį , o paskui, sekdami ž enklus ir atspausdintus ž emė lapius, nuklydome ieš koti savo vieš buč io. Š alia autobusų stoties yra didž iulis prekybos centras, gelež inkelio stotis. Iš oriš kai miestas maž ai kuo skyrė si nuo Kijevo, bet kuo arč iau jo senosios dalies, tuo labiau supratome, kad mū sų jau nebė ra namuose. Ant kiekvieno kampo mė gstami simitai (turkiš ki beigeliai) už.1, 50 Lt, gatvė s elgetos, muzikantai, besiš ypsantys ž monė s su š unimis ir maiš eliai iš matoms rinkti. Linksmas lenkiš kas rytas.
Kelias nuo stoties iki vieš buč io truko 15 minuč ių . Mū sų vieš butis buvo į sikū rę s senajame ž ydų rajone Kazimierz, netoli Vavelio pilies. Registratū roje mus pasitiko entuziastingas vaikinas, padavė raktus, ž emė lapį ir palinkė jo gero poilsio. Kambaryje mū sų laukė „keliautinis rinkinys“: virdulys, puodeliai, lė kš tė s, stalo į rankiai. Kadangi mū sų organizmas nematė pusryč ių , š is atradimas mus nudž iugino, todė l buvo nusprę sta iš karto plauti prietaisus.
Toliau, palikę kuprines ant treč ios (!! ! ) lovos dvivieč iame kambaryje, iš ė jome pasivaikš č ioti. Pirmas taš kas, ž inoma, buvo Vavelio pilis, kuri yra ant kalvos tiesiai ant Vyslos kranto.
Į ė jimas į teritoriją nemokamas, tač iau norint patekti į pač ią pilį , katedrą ar muziejus, reikia mokė ti kyš į . Kadangi turė jome lygiai vieną dieną pasiž valgyti po miestą , nusprendė me nevaikš č ioti į visas katedras, baž nyč ias, rū mus. Be to, mes, kaip tikros blondinė s, ant rankų neturė jome vietinė s valiutos. Vavelio teritorijoje kaž kaip iš traukę zlotus iš ž emė lapio, nusprendė me aplankyti Š v. Stanislovo ir Vaclavo katedrą ir apž iū rė ti karališ kuosius akmeninius sarkofagus. Č ia pat buvo palaidotas Lechas Kaczynskis ir jo ž mona. (į ė jimas 11 PLN)
Pirmiausia paklaidž iojome katedros viduje, grož ė jomė s nuostabiomis tapytomis koplyč iomis, š ventų jų sarkofagais. Nusprendė me už kopti į varpinę (nerekomenduoju didingų formų ž monė ms).
Mū sų pakilimas į varpinę man priminė Kelno namus. Tač iau š ios varpinė s aukš tis gą sdino ne toks, o patys laiptai, sumuš ti iš medinių sijų , į kvė pė stabilumo ir ž adino norą parodyti visą savo lankstumą ir už lipti už lentomis apkaltų pertvarų .
Ilgai vaikš č iojome po Vavelį , ž iū rė jome į Vyslą , grož ė jomė s miestu. Karš tis buvo neį tikė tinas. Kovas padidino karš tį .
Buvo nusprę sta „nusileisti ant ž emė s“ ir sekti Krokuvos š irdį – senamiestį . Vos patekę į pirmą gatvę pamatė me ukrainietiš ką restoraną . Pamač ius nuotraukas su barš č iais ir koldū nais, skrandis š velniai gurgž dė jo.
Nematau pagrindo ilgai apibū dinti senamiesč io. Jį reikia pamatyti! Jis yra graž us. Maž i į vairiaspalviai namukai, didž iulė turgaus aikš tė , su daugybe kavinių gatvė je, prekyba gė lė mis, audinių prekystaliais (prekybos pasaž ai, kur galima susikrauti į prastą turistinį š lamš tą ), katedros, baž nyč ios ir daugybė vež imų . Jautiesi lyg viduramž iais. Galima sė dė ti prie Rotuš ė s, narš yti internete (visame senamiestyje yra Wi-Fi prieigos taš kai), iš gerti skanios kavos ir suvalgyti didž iulį sumuš tinį . Krokuva – miestas poilsiui. Net vė lai vakare galite saugiai vaikš č ioti senomis akmenimis grį stomis gatvė mis nesibaimindami dė l savo gyvybė s.
Vakare mū sų kojos nukrito. Artimiausioje prie vieš buč io parduotuvė je nusipirkome maisto produktų su diplomu ir nuė jome į kambarius. Ilgai mė gavausi ukrainietiš ka deš ra, lenkiš ku alumi ir Gudiko atstovaujama egiptietiš ka kompanija)
