Vien į Europą
Na, kur mes ne
Kelionė s kaip gyvenimo bū das
Kas gali bū ti geriau nei nauja patirtis? Teisingai, tik nauji į spū dž iai. Taigi pirmą kartą su draugais nusprendė me patys apsunkinti gyvenimą ir iš vykome į solo kelionę . Tik nemanykite, kad nusprendė me perplaukti Atlanto vandenyną valtimi, ne, ž inoma, ne. Pavargus nuo paprasto turisto bandos gyvenimo, kasdieninė s kelionė s nebė ra į spū dž ių , nakvynė toliau nuo miesto centro esanč iame ir pigesniame vieš butyje ir pavargę ž iū rė ti, ką rodo gidas.
Gavome Š engeno vizą , susiradome pigius bilietus, už sisakė me vieš butį , susikrovė me lagaminus ir skridome į Varš uvą . Ar buvo baisu skristi į nepaž į stamą š alį be viską matanč io grupė s vadovo priež iū ros? Tai buvo ne, sakykime, iš pradž ių š iek tiek… bet pirmiausia pirmiausia.
Pirmas. Skrydis. Viskas kaip į prasta: nespė jome iš alkti, bet jau Varš uvoje. Beje, iš Kijevo į Varš uvą nė ra toks ilgas kelias – 1 valanda 35 minutė s skrydž io.
Oro uostas. Varš uvos Š openo oro uostas yra nutolę s 10 kilometrų nuo miesto centro. Iš oro uosto nesunkiai pasieksite beveik visas miesto vietas. Bilieto kaina 3.60 zloto (už.1 eurą duoda 2.44 zloto). 30 minuč ių ir bū site vieš butyje. Turiu pasakyti, kad vieš buč iai Varš uvoje yra brangū s. Nakvynė s namai pigesni, bet reikia jų ieš koti. Ieš kojome vieš buč io, kuriame nebū tų reikalingas iš ankstinis apmokė jimas ir bū tų patvirtintas rezervavimas ambasadai. Suradome hostelį už.62 eurus parai. Trims tai nė ra tiek daug. Buvo galima iš sinuomoti butą miesto centre, bet nusprendė kol kas nerizikuoti, patirties neuž tenka.
Nusprendė me numesti svorio ir kasdien vaikš č iojome po miestą pė sč iomis, tač iau vaikš č ioti nebuvo daug kur. Varš uvoje yra keturi ar penki marš rutai. Pirmoji – sena „vieta“, antroji – paminklas ž uvusiems per Antrą jį pasaulinį karą (lenkai moka ugdyti patriotinius jausmus vaikuose, ir ne tik juose), treč ioji – puiki. Š epeno muziejus, kuriame jie rado puikią liniją tarp modernaus ir klasikinio muziejaus (aplankyti tikrai verta. Į ė jimas kainuoja 22 zlotus, bet yra dienų , kuriose į ė jimas nemokamas), ketvirtasis yra Koperniko muziejus (vaikams tai yra rojus. Č ia galima viską pač iupinė ti, pasiimti eksperimentų , suž inoti kas ir kaip veikia), tai turbū t ir viskas Varš uva. Ž iemą jis pilkas, tik vakare į ž iebia lauž us, tiesa, tik savo centrinė je miesto dalyje.
Maistas. Maitinimas mieste gali bū ti brangus ir nelabai. Verslo pietū s vidutiniš kai kainuoja apie 20 PLN. Bet kitaip nei Kijevo verslo pietū s, viskas ruoš iama „prieš jus“ ir ž avi savo porcijomis (jau po tyrelė s sriubos supratau, kad sparnelius ir gruzdintas bulvytes teks palikti lė kš tė je).
Traukinių stotis. Atvykę į Varš uvą supratome, kad vien Varš uvos mums neuž teks. Ilgai studijavome forumus ir skaitė m patyrusių keliautojų už raš us ir sutarė me, kad reikia važ iuoti į Prahą . Tač iau ne viskas taip paprasta. Reikia atsiminti, kad bilietus reikia nusipirkti ne vė liau kaip likus trims dienoms iki traukinio iš vykimo. Be to, pač ius bilietus galima nusipirkti tik dviejose tarptautinė se bilietų kasose. Už bilietus Varš uva – Praha, Praha – Varš uva mokė jome po 100 eurų . Turime suprasti, kad už.100 eurų davė mums vietas. Taigi mums nepavyko kristi. Važ iuoja aukš tesnė s klasė s automobiliai, kaip ir vadinami „kuš etė s“, bet vė l kupė bus š eš i ž monė s, daug sė dė ti nepavyks, brangiausi bilietai su krantine, kur miega trys ir ant suolų jau stovi lova. Kaip sakė mano draugas: „Tu turi iš gyventi š iame automobilyje 5 valandas, tada tai nebus svarbu“. „Jo vis tiek nebuvo“, bet mums pavyko š iek tiek pamiegoti.
Antra. Praha. Gerai, kad Prahos gelež inkelio stotis yra pač iame miesto centre))) "ramiu ž ingsniu" pasiekė me savo vieš butį . Atkreipiu dė mesį , kad skirtingai nei Varš uvos vieš buč iuose, Prahoje galioja nuolaidų sistema ir už kambarį gerame vieš butyje sumokė jome 36 eurus (sezono metu kainuoja 114 eurų ).
Apie Prahą daug nekalbė siu, tie, kurie ten nebuvo, turė tų apsilankyti, o tiems, kurie ten buvo, pasakoti nereikia. Padarysiu tik keletą pieš inių .
Apsipirkimas. Prahai kaž kas nutiko, bet prekių pasirinkimas parduotuvė se pablogė jo. Kokybė ne tokia, o kaina ne tokia, kokia turė tų bū ti. Jei praeitą kartą už.100 eurų pavyko surinkti tiek daiktų , kad teko pirkti lagaminą , tai š į kartą visi pirkiniai sutilpo į kuprinę . Arba prieš naujus metus viskas buvo sugrė bta, arba nuolaidų nebuvo daug.
Maistas. Prahoje galite valgyti visur ir už bet kokį biudž etą . Prieš dvejus metus radau puikų restoraną . Prisipaž į stu, kad visus š iuos dvejus metus svajojau apsilankyti š iame restorane, o š tai atvykus pirmiausia reikia iš gerti č ekiš ko alaus ir, ž inoma, savo mė gstamame restorane. Į einu, restoranas stovi, vietoje, bet ne tas pats. Pavertė į prasta už kandine. Buvo gė da. Beje, atidž iai paž iū rė kite, kainos meniu č ekų kalba gali skirtis nuo kainų , kurios paraš ytos rusų kalba. Č ia tiesiog reikia bū ti atsargiems. Be to, nedelsdami patikrinkite alaus kainas, antraip są skaita gali jus nustebinti ir stos plaukai.
Ir dar vienas labai svarbus momentas. Kai ketinate kur nors vykti į bet kurią š alį , nepatingė kite, o už eikite į centrinio banko svetainę ir paž iū rė kite, kaip atrodo vietiniai pinigai. (Mes to nepadarė me ir Kijevo "birž oje" mums pardavinė jo pinigus, kurie buvo nebenaudojami. Ž inoma, juos galima iš sikeisti bet kuriame banke, bet. . . )
Č ia, ko gero, visa mano istorija.
Manau, kad kitą kartą papasakosiu š iek tiek apie Varš uvos muziejų ))))
