Отдых в Черногория, Denovici, Villa Milica 4 звезды Atostogos Juodkalnijoje, Denoviciuose, Villa Milica 4 žvaigždutės

Atostogos Juodkalnijoje, Denoviciuose, Villa Milica 4 ž vaigž dutė s.
Tai buvo pač ios niū riausios atostogos mano gyvenime.
Vieš butis kaž koks tvartas, net ž vaigž dė s netraukia.
Netoliese iš skyrė me ir tris ž vaigž des, kurios net iš iš orė s atrodė geriau.
O viduje. . . Vonioje pasirodė ne š iaip pelė sis per visą perimetrą , o juodas pelė sis, jau apaugę s samanomis (ž r. nuotrauką ).
Š i problema niekaip neiš sprę sta, dieną buvo už drausta naudotis vonia, iš trynė kaž kokiu muilu, bet pelė sis, aiš ku, per dieną neiš nyko.
Nors atvaž iavę s ir nespė ję s nusiprausti – buvo kietas.
Pats kambarys ž inoma apgriuvę s, niekas nedarė remonto nuo pat į kū rimo.
Jau savaite nei karto nebuvome valyti ir lova nebuvo pakeista!

Buvo pakeisti tik rankš luosč iai ir iš vež tos š iukš lė s. Aš turė jau š luoti save.
Paplū dimys taip pat yra visiš kas cirkas. Gultai buvo rezervuoti mums. Iš vykimo dieną jie paprastai kreipdavosi į mus ir sakydavo, kad š ie gultai skirti ypatingiems ž monė ms ir jie yra rezervuoti (nors mes pirmieji nuė jome į paplū dimį ir ten nebuvo nieko, nebuvo rezervų , o patys darbuotojai ten sukosi ir galė jo padaryti viską , ką sako)
Tik š arvų ten nebuvo, buvo kaž kokia moč iutė iš Rusijos, kuri jau daugiau nei metus atvaž iuoja ir visada už siimdavo gultus su ramentais, paskui rankš luosč iais, o pusė jų visada stovė davo tuš č ia, kai ž monė s niekur neturė jo. atsigulti. Gaila, kad darbuotojai eina toliau ir bū tent jos praš ymu buvome papraš yti iš lipti iš gulto.
Kaip tik tą akimirką garsiosios Milicos direktorius sė dė jo netoliese kavinė je ir gė rė kavą , viską matė ir, ž inoma, galė jo bent ką pasakyti. Pavyzdž iui, bent jau pasakykite, kad 10 val. turime iš keldinimą .
Kai atvaž iavome, nusiprausė me po duš u, aš stovė jau š lapia, nusirengusi, tada pasigirdo beldimas į duris.
Ir kaž kokia jauna ponia mums praneš a, kad turime nedelsiant iš eiti iš kambario. Ateina direktorius, sako, kad aiš ku leistų pasė dė ti, bet kadangi jū sų kelionių organizatorius č ia atsiuntė kitus turistus, privalo mus iš spirti (nors turistai bus ne anksč iau kaip 14, o dabar tik 10). Kadangi jie valo laiko daugiau nei š varus, bet ne. Sakė me, kad mums reikia laiko daiktams surinkti, nes niekas to nesitikė jo.

Jis sako „Gerai“ ir kiekvieną minutę ta mergina pradeda bė gti ir irzliai googlinti: „Tu turi iš eiti iš kambario, tu turi iš eiti iš kambario, ar jau iš ė jai iš kambario?
Ž inoma, per tokią paniką ir stresą mes ten pamirš ome į vairias smulkmenas, nes mums nedavė net 20 minuč ių .
Prie vieš buč io nuolat zuja kaž kokia instaliacija ar generatorius, naktimis sunku miegoti.
Niekas nekalbė jo apie tai, kad vieš butyje yra terasa ant stogo ir treniruokliai, bet tai tikrai nenuostabu, nes daž niausiai stengdavosi su mumis nekalbė ti, nes darbuotojai nemoka nei angliš kai, nei rusiš kai.
Apskritai, jū s pats suprantate, kokie į spū dž iai liko apie likusį . Ir, beje, tai buvo mū sų jubiliejus.