Gražioji Adrijos jūra Cetinje-Ostrog
Než inau, ar jis pateks į konkursą , ar ne, nesvarbu.
Tai buvo paskutinė mū sų ekskursija Juodkalnijoje. Pavaž iavę pakrante, nusprendė me gilintis į š alies vidų ir pasirinkome Cetinje-Ostrog, su apsilankymu sostinė je Podgoricoje kaž kaip nesijautė me į sostinę , bet jei už eina, kur eiti. Ekskursija prasidė jo vė lai ir turė jome laiko papusryč iauti. Ir č ia vė l autobusas ir ž ygis, ir vė l pasisekė su nauju autobusu, vairuotojas aukš č iausios klasė s, lydintis ž mogus kompetetingas, draugiš kas, geranoriš kas. Paaiš kė jo, kad ne visi jie tokie (pagal poilsiautojų atsiliepimus).
Ir vė l pasisekė , pasiė mė me ž monių iš gretimų miestelių , tad pakrante važ iavome tik kita kryptimi ir dar kartą gė rė jomė s naujų vietų grož iu.
Nepamenu miesto, bet man labai patiko
Dideliam vieš buč ių kompleksui apsauga neleidž ia eiti, graž iai neskubė jome ir tik
dideli paplū dimiai ir be akmenų
Ir kylant vis aukš č iau, pamatė me tokį stebuklą Š v. Stepono salą ir, ž inoma, daugiau ten nepatenkame, grož ė jomė s iš aukš č io.
Iš aukš č io atrodo nuostabiai, tai už dara teritorija, bet gidė pasakė , kad ekskursijos gali bū ti organizuojamos. Paė mę visus ž mones, jie pajudė jo savo tikslo link, o tai yra 900 m aukš tyje virš jū ros lygio ir iš tisiniame kalnų serpantinu. Ir vė l akys, ausys, fotik viskas paruoš ta matyti, girdė ti ir už fiksuoti bei už duoti klausimus. palyda.
Kelias buvo ilgas, iš pasakojimo suž inojome, kad pas juos yra gelež inkelis ir važ iuoja traukiniai (jie tuo labai didž iuojasi), o kaime nė ra š ildymo ir visi š ildomi malkomis (nes buvo už duotas klausimas kodė l malkos)
Tai buvo stotelė už ką sti ir suvenyrų , paragauti spurgų su medumi ir keliauti toliau
Tada jis tampa aukš tesnis ir statesnis
Kelyje buvo tuneliai ir du automobiliai negalė jo vienas kito prasilenkti, tač iau tuo pat metu keliai buvo beveik tobuli. Nepaisant to, kad kalnai jauni, jų vis tiek pasitaiko ir dreba, o pavasariniai kelio lauž ai tiesiog vė sina tiek tiesia linija, tiek serpantinu. Dė l pasakojimų nuvaž iavome į apatinį vienuolyną toliau, mū sų autobusas nebetilpo į posū kius, persė dome į maž ą ir toliau
galite vaikš č ioti, bet mes nerizikavome
Č ia yra vienuolynas ir buvo verta
Jū s negalite š audyti Ostrogoa viduje ir mes jos nesulauž ė me, bet visa kita galima pajusti tik asmeniš kai.
Viską aplankę ir pasiklausę Ostrogo istorijos (nebijokite, linija važ iuoja labai greitai), persė dome į nuosavą autobusą ir š tai kaip Ostrogas atrodo iš apač ios
sustoti prie nedidelė s baž nyč ios
Taip atsitiko mums kelyje, karš ti Juodkalnijos vaikinai negalė jo apsisprę sti, kas duos kelią , paskambino vairuotojas ir po sekundė s iš kaž kur pasirodė motociklų policija ir viską iš sprendė (tai buvo pirmas)
Toliau Podgorica yra maž as miestelis (mū sų miestas, kuriame gyvena milijonas ž monių ), š varus, tvarkingas, graž i nauja š ventykla
Bet man tos š alies istorija svarbiau ir į domesnė už laiko alsavimą , visa tai Cetinje, senovė s Juodkalnijos sostinė je, norė jau ten pasivaikš č ioti, pasivaikš č ioti, vienuolynas Cetinje nė ra didelis, galima sakyti, maž as, bet visa kita reikia jausti ir kiekvienas pagalvojo apie savo bet visi buvo laimingi.
O dabar pavargę , bet labai laimingi, kupini teigiamų emocijų , pajudė jome atgal ir labai smagu, kad kitas trumpas buvo brangus, o atvykome labai greitai, nustebę , kad š alis maž a, maž a su 60.000 gyventojų turi tokius nuostabius kelius, lygius ir be vieno lopinio.
Ir pirmasis miestas buvo Budva, ir tada supratome, kad į patį miestą nė jome, iš skyrus parduotuvę , kuri buvo kitoje gatvė s pusė je nuo vieš buč io ir pamatė me graž ų miestelį . O kai palyda man pasakė , kad ilgam persikė lusi į miestą negali priprasti prie triukš mo ir š urmulio.
Tač iau važ iuoti į miestą nebeturė jau jė gų ir laiko, š iek tiek pabą la supratau, kad noriu grį ž ti ir paklaidž ioti savarankiš kai ir be ekskursijų , pakeliauti dar daug nematytų ir į domių dalykų , istorijos , gamta ir, ž inoma, jū ra, ir aš labai norė jau, kad mums liktų tie patys geri dalykai ir geras pož iū ris, bet mes turime suteikti jiems gerumo ir gero pož iū rio. . .