Chao, Juodkalnija! (penkta diena)
Pradė kite č ia >>>
Š iandien nusprendž iau pailsė ti. Niekur neik. Pasivaikš č iokite po apylinkes. Mane domino paplū dimiai už Mogreno. Pakrantė je prie jų privaž iuoti neį manoma, bet Ž emė lapiai mi rodė kelius aplinkui.
Naivu, pasitikė jau blogu gelež ies gabalu! Iš pradž ių jie suko ratus gatvė mis ieš kodami tako pradž ios. Į važ iavome į už rakintus vartus, vedanč ius iš vieno lygio į aukš tesnį . Tai mū sų labai nejaudino. Miestas vis dar miegojo, ir mes nepastebė ti perkopė me jį . Negrį ž ti? Priė jome geografijos pabaigą .
Ten, kur baigė si namai, prasidė jo kelias. Ir tada viskas baigė si są vartynu. Vietinė s kiaulė s, kaip paaiš kė jo, ne ką geresnė s už mū sų namines. Ten buvo iš dauž yti stiklai, iš tisi langų rė mai ir kiti neį prasti daiktai. Kaip tu gali dulkintis graž iausiose vietose?
Č ia gausiai augę dygliuoti gervuogių krū mai ir kiti neleido apeiti š ios gė dos. Grį ž ome į namus ir bandė me papraš yti vietinio gyventojo kelio. Iš jo negausių paaiš kinimų supratau, kad takas buvo anksč iau, bet tada vietiniai nusprendė jį už pildyti. Matyt, kad turistai neblaš kytų .
Turė jau ieš koti takelio ir juo sekti.
Aplenkė Mogreną :
Toliau ž emė lapis mums paž adė jo tvirtovę :
Manę s labai nedomina griuvė siai, todė l kol vaikinai ė jo jų apž iū rė ti, nusprendž iau patyrinė ti, bet kur veda kelias? Ar ne į paplū dimį ?
Deja, kelias mane nuvedė prie baisios uolos. Net bijojau priartė ti prie kraš to.
Daugiau takų ė jo į deš inę ir į kairę , bet vargu ar iš tokio aukš č io bus nusileidimas prie jū ros, todė l nusprendž iau grį ž ti.
Kaž kieno halabuda:
Bijojau, kad Vadikas neuž lips nusifotografuoti ir nukris nuo skardž io, todė l pasakiau, kad ten nieko į domaus.
Tvirtovė s griuvė siai:
Kitas ilgas paplū dimys buvo kiek toli, apie 5 kilometrus.
Pasivaikš č iojimas keliu yra toks į vykis. Na jis. Nusprendė me važ iuoti į Mogreną . Per parduotuvę . Bet prieš eidami į trasą susiradome gervuogę ir ten pavalgė me. O toliau už plento – niekieno figmedis. Surinkome kilogramą prinokusių figovinų . Parduotuvė je nusipirkę vyno, nuė jome į Mogreną .
Vadikas, už sidė ję s kaukę , plaukė ieš koti grobio už kyš ulio. Ir aš nuė jau prie skardž io.
Patobulė jusi ji grį ž o pas Verkos vyrą , kuris viską stebė jo. Vadikas nieko verto nerado. Tik violetinė (arba bordo) ž vaigž dė . Bet ji nevalgoma. Kai vynas baigė si, tolesnė vieš nagė paplū dimyje tapo nuobodu. Na, plaukti, sė dė ti, plaukti, sė dė ti.
Eime namo!
Pakeliui nuė jome į kavinę , kur valgė me sudė tingus pietus. Š į kartą su Vadiku paė mė me mė sos kompleksą , o Verkin vyras iš sigando ir už sisakė ką nors iš meniu. Mokė jo 17 eurų . Iš leidome 12 už du.
Kai grį ž au namo, pamač iau, kad mū sų balkonas visgi nė ra toks graž us.
Č ia nuostabu ryte ir vakare, bet karš tą popietę...Jokia pastogė č ia neį rengta. Tu ilgai nesė dė si. Ir gė rimai akimirksniu į kais. Į sivaizduokite, kaip č ia liepos mė nesį ! Girdė jau, kad temperatū ra pakilo. Beveik 50!
Neturė dami nieko veikti, nusprendė me porą valandų pamiegoti. Daugeliui ž monių siesta yra š venta. Nebuvau pratusi miegoti dieną , bet kaž kaip tai į veikiau.
Apie penktą valandą pajudė jome eiti kita kryptimi. Ž emė lapyje pamač iau, kad kaž kur netoliese yra Mergelė s Ė mimo į dangų vienuolynas. Ten ir nuė jome. Ką tik pabudau po vyno. Savotiš kai padoriai.
Vienuolynas buvo rastas be didelių sunkumų .
Kanapė s ž ydi! Mes neaugtume. Narkotikai parū kytų viską .
Apie rū kymą . Aiš ku, trukdė , kad č ia visi ir visur rū ko. Net kavinė se. aš prisimenu
Kroatijoje prieš devynerius metus nustebau, kad vietiniai, tarp jų ir jaunos merginos, rū kė ne cigaretes, o cigaretes. Bet ne ž olė . bū č iau iš mokę s. Aš č ia to nepastebė jau. Tik cigaretė s. Bet tai nepalengvina. Na! Matyt, tai sena Balkanų tradicija. „Rū kykime taip, braziliš kai! » : )))
Skaič iau, kad net kunigai rū ko Graikijoje. Tai, kas mums atrodo ž iauru, yra dalykų tvarka. Bet kanapė s auga pač ios!
Iš vienuolyno iš ė jau grį ž damas. Norė jau eiti keliu aukš tyn. Ž enklas ž adė jo tvenkinį ir už trauktuką . Toli, tikrai.
Madinga "liekna" architektū ra
Kai kurie chatynki č ia buvo oho! Man buvo į domu,
kaip gyvena vietiniai alpinistai. Automobilių kelyje praktiš kai nebuvo. Pasivaikš č iokite, į kvė pkite gaivaus kalnų oro! Tač iau tinginiai nenorė jo kvė puoti ir, dar š iek tiek paė ję , pradė jome leistis atgal.
Nuė jome į vienuolyną :
Baž nyč ioje nebuvo nieko, iš skyrus vaikiną sportinė mis kelnė mis. Papraš iau jo leidimo nufotografuoti. Jis maloniai leido.
Po to prasidė jo paslauga.
Matyt, naujokas. Dieną prieš nuė jome į baž nyč ią senamiestyje. Ten tarnavome ir mes. Vienas kunigas skaitė serbiš kai (ar juodkalniš kai? ), o antrasis dubliuotas rusiš kai (tam tikra prasme baž nytine slavų kalba, kaip mes į pratę ),
o vertė jo nebuvo. Taip, ir kam? Buvome vieninteliai lankytojai. Beje, vakar baž nyč ioje irgi beveik nieko nebuvo, tik pora turistų . Juodkalnieč iai nė ra per daug pamaldū s!
Tarp freskų mano dė mesį patraukė š i:
Į minią netikrų vyskupų , laukianč ių savo eilė s į pragariš kas kanč ias, kaž kas su karine uniforma kirmė jo jam kelią . Kas tai galė tų bū ti?
Iš klausę š iek tiek neį prastų paž į stamų maldų ž odž ių , jie iš ė jo. Vargš as netikinč ios Verkinos vyras jau laukė mū sų ir stebė josi, ką mes ten taip ilgai veikiame?
Grį ž damas nusprendž iau už sukti į rusiš ką bakalė jos parduotuvę . Skaič iau atsiliepimus apie tai google mapse. Č ia buvo pristatyti mums ž inomi produktai, kurių nerasite vietinė se parduotuvė se. Kaž kaip: degtinė , armė niš kas konjakas, rauginti kopū stai, raudonieji ikrai ir net silkė po kailiu. Taip pat buvo sulč ių iš Odesos kū dikių maisto gamyklos su pakuotė mis rusų kalba. Tač iau kainos nė ra mū sų .
Mes ten nieko neė mė me. Netrukus grį š ime namo, ten ir atitrū ksime.
Į prastoje „Mega“ nusipirkau š aldytą rizotą su jū ros gė rybė mis ir alumi. Taip jie ir vakarieniavo.
Beje, treč ią ar ketvirtą dieną po atvykimo vilos koridoriuje radau „Elgesio taisykles“, kur buvo paraš yta, kad draudž iama kepti ž uvį ir mė są ! Cha! O kam tada, kyla klausimas, ar yra plaktukas mė sai dauž yti ant stalo? Trankyti į sieną triukš mingiems kaimynams? Tač iau triukš mauti taip pat buvo neį manoma. Taip, mes nekė lė me triukš mo. „Tik Kolja vos plaktuku pabeldė į gelež inį vamzdį ! " (su). Bet ne! "Kolya trenkė į puodą kampe. KIR-PI-CHOM!! ! " Shutka.
Net mū sų spintoje radau improvizuotą druskos purtyklę , pagamintą iš raudonų jų ikrų skardinė s. Į domu, ar ž monė s ikrų atsineš ė , ar pirko rusiš koje parduotuvė je? Mū sų virtuvė s spintelė je buvo daug druskos.
“Ir atminkite, mirtys! „Sol“ ir „prieplauka“ su minkš tu ž enklu.
O „lė kš tė “ ir „š akutė “ – bez! » : )))
