Juodkalnija. Giliai į šalį... Arba "Šimtas mylių pamišusio šuns nėra aplinkkelis"
Ruoš damasi kelionei į Juodkalniją aptikau nepaprastai graž ių nuotraukų , darytų Durmitoro nacionaliniame parke. Ir viskas – tryndets, aš dingau, ir man reikia ten. . .
Su nakvyne nuvykome į Durmitor nacionalinį parką . Marš rutas planuotas tyč ia per Podgoricą , nors yra trumpesnis kelias apž iū rė ti sostinę ir pamatyti š alį .
Toliau, Dzhurdzhevich ir Zabljak tiltas, kuriame apž iū rime Juodą jį ež erą , nakvojame. Kitą dieną kelionė palei Durmitorą iki Pivos ež ero, tada per Pluzinę , pro Niksič ą į jo kaimą Bijela.
Tač iau mano vyras turė jo pakoreguoti mano apskaič iuotą marš rutą . Jis, matai, norė jo (kaip skanaus maisto mė gė jas) važ iuoti pro Njegusi kaimą , garsė jantį tuo, kad ž monė s vis dar gamina prš utą (tradicinį Juodkalnijos patiekalą – vytintą arba rū kytą kiaulienos kumpį ) pagal senus receptus, ir ten jau per Cetinje iki Podgorica , viskas š alia. Į š ias dvi vietas važ iuoti tikrai neplanavau, tad pagal likutinį principą , jei liks laisva diena, tai važ iuosim. Todė l niekas nebuvo iš samiai iš tirtas. Na, kadangi jis netoliese, tai einam. . . Na, gerai, tai „netoli“ už sitę sė pusę dienos. Ž velgiant į ateitį , pasakysiu, kad to daryti neverta, iš ties reikė jo š iai kelionei skirti atskirą dieną . Negaliu pasakyti, kas man nepatiko, tiesiog pasivaž inė jimas garsiuoju serpantinu į Njegushy yra kaž ko vertas,
nuotrauka iš interneto
Tai tiesiog neatė jo pagal planą , o tai, ko iš pradž ių norė josi, nebuvo iš tirta ir neiš tirta. Nors tai irgi nė ra didelė problema, nes kelionių į Juodkalniją bus daugiau)))
Po Tivato pakeitė me marš rutą navigatoriuje ir jis nuvedė mus trumpiausiu keliu siaurais takais vis aukš č iau ir aukš č iau per Kavacho ir Trejybė s kaimus, kuriuose kelias nebebuvo asfaltuotas.
Tikriausiai buvo galima apsisukti, bet buvo labai baisu, be to, taksi kaž kur pravaž iavo prieš mus, vadinasi, yra bū das. Trumpai tariant, tai buvo baisu! Kai š turmanui pamė go ne literatū rinė kalba, jis pasitaisė ir greitai atvedė R-1 (tą patį serpantiną ) į neblogą trasą . Kuris, nors ir buvo padoresnis, bet ir mane iš protė jo, ypač kai susiduri su atvaž iuojanč iais sunkvež imiais ar, dar blogiau, turistiniais autobusais. Kelias nepatyrusiems „minerių “ vairuotojams yra sunkus, tač iau tai, ką jie mato, teikia didelį malonumą . Kelis kartus sustojome, negalima tiesiog važ iuoti pro š alį ir neį amž inti š io grož io
Kairė – Tivatas, deš inė – Kotoras
Tivato į lanka, oro uostas
Į Njegushy atvykome apie 10 val. Niekas, absoliuč iai niekas, jokių turistų (tuo metu mes buvome vieninteliai jų akyse), jokių vietinių .
Pasirodo, kad vietiniai gyventojai ką tik pradė jo atidaryti savo parduotuves, iš dė lioja prosciutto, sū rį ir medų . Kaž kaip nelabai aktyviai turistinei vietai pakvietė pabandyti, bet susijaudinome, padoriai iš bandė me keliose vietose ir net pietums nusipirkome po truputį . Na, ką aš galiu pasakyti, na, kiauliena, na, rū kyta, na, persū dyta, jie nepajuto skirtumo tarp parduotuvinio kumpio ir kaimo. Ir jie visiš kai nesuprato entuziazmo prosciutto, tikriausiai jie neuž augo. Galbū t, jei mes nebū tume turė ję bilieto į lė ktuvą be bagaž o, vyras bū tų susigundę s nusipirkti visą koją , tik dovanoms.
Njegusi kaimas taip pat yra Juodkalnijos valdovų Njegoš o dinastijos š eimos lizdas. Yra namas-muziejus, bet pas mus buvo visiš kai nemuziejiš ka nuotaika ir nuė jome toliau.
Neklausė me vietinio senolio, jis rekomendavo š iek tiek grį ž ti ir važ iuoti į Cetinje per Lovceną , nes. Vyksta rimti remonto darbai. Nagi, kodė l tai taip rimta. . . Bet paaiš kė jo, kad beveik visas Negushi-Cetinje segmentas yra iš tisinė statybų aikš telė (iš plė timas ir naujo asfalto klojimas). Dė l to į Cetinje patekome jau gana iš sekę , purvini. Mano vyrą vos neiš tiko „mikardo infarktas“, kai automobilio š onuose pamatė tarsi subraiž ytas ir iš siplė tusias juosteles. Ir tai tik kelio dulkė s, taip juokingai prilipusios : ))
Mums než inomų aerodinamikos dė snių rezultatas : ))
Š iek tiek vaikš č iojome po miestelį neaplankę vietinių muziejų , iš tiesė me kojas. Cetinje į siminė dė l neį tikė tinai daug automobilių , tiesiog kiekviena laisva vieta tarp medž ių , ant š aligatvio yra už imtas automobilis. Na, č ia, ž inoma, buvo daugiau turistų nei Neguš yje.
Cetinsky vienuolynas
Po š eimos tarybos buvo nusprę sta be sustojimo važ iuoti per Podgoricą , paž velgti į miestą , taip sakant, pro automobilio langą . Taip jie ir padarė . Pro langą pamatė me tvarkingą , nedidelį modernų miestelį , važ iavome Tū kstantmeč io tiltu ir toliau į š iaurę .
nuotrauka iš interneto
Kelias palei Moraca upę , o paskui Taros upę yra labai vaizdingas. Tokiose vietose reikia bū ti pakeleiviu: esi vairuojamas, spoksoji aplinkui, ž aviesi grož ybė mis ir, ypač į ž ū liai, geri š altą alų . Tad jei galima vairą nustumti kompanionui (na, ž iupsneliu, kompanionui), tai rekomenduoju tai padaryti, antraip visos graž uolė s praskris pro tave. Važ iavome tik vienu sustojimu už ką sti iki Dž urdž evič iaus tilto, nes. mes skubė jome, norė jome iki nakvynė s iki sutemų (o taip pat planavau pasivaikš č ioti prie Juodojo ež ero, ko, aiš ku, š iandien neturime laiko), nė ra nuotraukos iš š io kelio.
Dzhurdzhevich tiltas yra tikrai graž us pastatas, labai fotogeniš kas.
Ir savo laikui tikriausiai unikalus. Verta paž iū rė ti, bet ne tyč ia vykti, o kaip kelionė s dalį kaip lydintį objektą , perskaič ius š io inž inerinio statinio istoriją . Tada bus į domiau (su prasmė mis) paž iū rė ti: pastatytas 1940 m. , susprogdintas Jugoslavijos partizanų.1942 m. , bet taip, kad po karo gana greitai atstatytas (tai trumpai). Ir beje, kodė l jis pavadintas Dž urdž evič iaus vardu? Buvau tikras, kad tai architektas, pasirodo, taip vadinasi valstietis, kurio ū kis buvo arč iausiai tilto statybos vietos.
Na, ir vaizdai, bet kaip be jų Juodkalnijoje. Antroje nuotraukoje kadre už fiksuotas „skraidantis“ ž mogus. Š io malonumo kaina nuo 10 eurų , smulkiai nestudijavau, nes mano kū nas ir protas atsisako suprasti tokias pramogas. . .
Į Zabljaką atvykome jau saulė lydž io metu.
Pasidarė pastebimai vė siau, o apskritai Zabljake oro temperatū ra 10 laipsnių ž emesnė nei pakrantė je, teko keisti š ortus į dž insus ir apsivilkti š viesias striukes, kurios, be to, padė jo netapti skania vakariene. vietiniams uodams.
Iš anksto už sisakiau kambarį Maskvoje. Pasirinkimas didž iulis, bet teko rinktis š iek tiek, kad nebū tų labai brangu ir su savo vonia. Dė l to už.20 eurų už sisakiau kambarį Apartments and Rooms Taverna 3 *. Apskritai visai priimtinas variantas 1-2 naktims. Na, senas, na, nuš iurę s, bet veikiantis ir prieinamas. Ir net „Wi-Fi“ slaptaž odis buvo pritvirtintas ant popieriaus lapo. Iš keistenybių , ko gero, tai yra vienas iš ė jimas kambaryje ir keturi! vonioje. Taigi mano telefonas nakvojo vonioje : ))
Dė l apartamentų ir vieš buč ių iš sidė stymo, jei Zabljake susirenka kas nors iš skaitytojų , didž ioji dauguma yra, kaip sakoma, netoli centro (nebent pavyks iš sirinkti namą laukuose) , nes. pats kaimas labai kompaktiš kas, viena centrinė gatvė su kavinė mis ir parduotuvė mis, kuri veda tiesiai prie Juodojo ež ero. Miesto centras – sankryž a, kurioje yra prekybos centras „Voli“. Vakare kaime, tiksliau š ioje centrinė je gatvė je, labai daug ž monių ir triukš minga. Ir tada tam tikru momentu, vieną kartą – ir tyla.
Kitos dienos rytą patraukė me į privalomą aplankyti vietą – Juodą jį ež erą . Nevaž iavome iš aikš telė s kaip visi turistai, o š iek tiek pakilome, vyrui skubiai reikė jo apž iū rė ti namus su už raš u rusiš kai „Parduodu“, jie atrodė aiš kiai nereprezentuotini, kai kurie apleisti, matyt, ieš kojo. jų savininkai ilgą laiką . Tada nusileidome kur nors per miš ką , papusryč iavome ant kaž kokio kelmo, o š tai – ež eras
Na, kadangi jis yra ant ež ero, turė tumė te iš simaudyti. Nesu pasiruoš usi tokiems ž ygdarbiams, bet mano vyras rizikavo, o mano vyras, tada tik po to, kai buvo surasta dar pora drą suolių , kurie į bė go ir. . . greitai iš bė go : ) Po pokalbio su jais rusų ir anglų kalbų miš inys su serbiš kais ž odž iais, pagardintas gestais, vyras sulaukė patikinimo, kad viskas tik „gud“. Kam tiesiog taip sė dė ti ant kranto, kad ež erų nematė me? Bet jie neplaukė kalnuose - taip))
Dugnas uolė tas, padengtas plonu dumblo sluoksniu, dė l kurio vanduo prie į ė jimo drumsč iasi. Ž odž iu, keli metrai nuo kranto yra negiliai, o paskui smarkiai giliai. Na, o vanduo, š velniai tariant, gaivina.
Neapė jome garbė s rato aplink ež erą ir patraukė me į automobilių stovė jimo aikš telę . Tuo metu (buvo apie vienuoliktą valandą ) ž monė s jau ė jo prie ež ero nenutrū kstama srove, kokia ten vienybė su gamta, kai tiek norinč ių jų...Tik privaž iavus prie aikš telė s, man pasirodė , kad į važ iavimas, rodos, buvo mokamas (3 eurai), o pravaž iavome nesumokė ję . Są ž iningai, mes to nedarė me tyč ia, taip atsitiko : )
Nes Neplanavau visiš kai apeiti Durmitoro (ž alia jė gos)
nustatykite marš rutą navigatoriuje palei š iaurinę dalį iki upė s. Alus. Skaitant atsiliepimus man atrodė , kad esame vaizdingesni. Bet mū sų draugas ir bendraž ygis - š turmanas - atkakliai vedė į kaž kokius ož kų takus, kuriais vyras kategoriš kai atsisakė eiti, paskui vedė prie kaž kokių tvorų , tada cypė tas posū kis č ia pat, o š tai griovys. Jie patys taip pat nesuprato, kuriuo iš daugelio kelių pasukti. Taigi turė jau pakeisti kryptį į pietus.
Mums, lygumų gyventojams, kalnų takas nė ra pats lengviausias.
O koks grož is, koks grož is aplink! Jei netingė č iau, turbū t kas š imtą metrų sustoč iau fotosesijai.
Avys, kurias galima lengvai supainioti su akmenimis, tik tada supranti, kad akmenys juda ir net bliauja
Karvė s, kurios atkakliai nepraleidž ia automobilių ir netgi siekia už pakalio. Kaž kuriuo momentu, kai jau susidarė spū stis, teko susiburti su vaikinais iš kitų maš inų (kartu tai nė ra taip baisu) ir š iek tiek „dauž yti“ karves – pasių sti jas reikiama kryptimi, tikintis, kad jos nebū ti apkaltintas š ių karvių vagyste : )) < img src="/newimg/3/800x600/00/01/86/39/1863972.jpg" />
Š iose iš paž iū ros apleistose vietose yra net sporto aikš telių . Bet, iš dalies sunaikinta, galbū t karvių : )
Taigi, pravė rę burnas, priė jome prie Pivos ež ero. Taigi burnos liko atviros : )))) Grož is ant grož io. p>
Tač iau prieš leisdamasis į jį taip pat turė jau į veikti labai graž ų serpantiną per daug maž ų tunelių , o tunelis yra tik kelio vingis.
Neį prasti prieš taringi pojū č iai: atrodo, kad jau nebe taip baisu (nors ir maž ai, bet patirties yra), o tuo pač iu – kas ten tunelyje aplink vingį ?
Ir tai yra kai kurių barzdotų metų nuotrauka, kad bū tų aiš kiau (pavogiau iš vienos istorijos, bet su autoriaus ž iniomis). Dabar jau viskas apaugę , o stovint prie tilto š io serpantino nesimato, nebent kartais saulė je ž iba automobiliai /1864017.jpg" />
Pluž inoje sustojome pailsė ti ir paplaukioti (taip pat reikė tų patikrinti dar vieną ež erą ). Vietinių paklausė me, kur yra paplū dimys. Visi kaž kur ten (link vandens) mohaliavo ranka. Š iek tiek paklaidž ioję tarp pastatų ir darž ų , patekome į paplū dimį
Nes jau buvo karš ta, net aš iš drį sau iš simaudyti. Su tokiu karš č iu tiesiog nuostabu – vanduo nekarš tas, ir net neš iltas, po kurio laiko nuostabus. . . Dugnas akmenys
Pluzinė yra maž as miestelis, dauguma gyventojų dirba Pivskaja HE.
Tai visiš kai nesudaro turisto į spū dž io. Tač iau, nepaisant to, rajone yra daugybė kempingų ir apartamentų . Rengiami vandens pasivaikš č iojimai palei rezervuarą . Jie patys tuo nepasinaudojo, sprendž iant iš kitų pasakojimų , grož is yra neį tikė tinas. Iki pač ios Pivskajos hidroelektrinė s, kurią pastač ius upė je susiformavo š is vaizdingiausias ež eras. Alus, nusprendė me neiti. Ne visi iš karto)) Ir jau be sustojimo pasiekė me savo kaimą Biela. Kelias puikus, be staigmenų . Nevalingai pedalas spaudž iamas stipriau, ir visiš kai nesuprantama, kodė l yra ž enklai su greič io apribojimais, bet mū sų smegenyse: 50 kartų , paskui gal 70. . . Bet porą kartų buvo policininkai. Turime pagerbti vietinę automobilių broliją , į spė jo visus atvaž iuojanč ius vairuotojus.
Durmitor nacionalinis parkas – turbū t tai ryš kiausias visos kelionė s į Juodkalniją į spū dis! Iš vertus Durmitor reiš kia miegą , pasinė rusį į amž iną jį miegą . Tikrai ten viskas kaž kaip netikra, ramu, didinga. . . Tai sukelia priklausomybę...O jei yra galimybė , tada bū tinai reikia važ iuoti, o geriau 2-3 dienas, kad kelionė iš sisuktų , kaip sakoma, „su jausmu, su aiš kiai, su susitarimu.
