Juodkalnija susitiko su sniegu

Seną tarp Makedonijos ir Juodkalnijos kirtome vė lai vakare. Ir š tai! Staigmena – kalnuose mū sų Saulė grą ž a buvo tarp sniego dangos. Tai nudž iugino Vitalijų Jevgenievič ių , kuris jau už migo prie vairo, bet neilgam. Varginantis kalnų serpantinas tiesiogine prasme už liū liavo. Todė l jie likimo negundė – todė l nakvojo kalnuose.

Š tai kraš tovaizdis, kurį mums suteikė auš ra spalio 28 d. Horizonte, maž daug už.20 kilometrų , mane palietė nedidelė gamykla. Pabudimas buvo malonus ir š viež ias. Ž iū rime pro langą , o š alia greitkeliu skraido KAMAZ sunkvež imiai. . . Na ir vė l į kelią .

Jau atvykę į Podgoricą , jie pradė jo galvoti ir spė lioti, kur nakvosime. Norė jome nebrangiai iš sinuomoti apartamentus, radome variantą netoli Podgoricos – Baro mieste. Atvaž iavome, vos radome (apartamentai buvo ant polių virš jū ros š iek tiek po kalva), suradome savininką , bet per ž odį (anglų kalba Juodkalnijoje nelabai paplitusi) suprato, kad tai sargas, bet nebuvo. š eimininkė . Paskambinome rezervacijoje nurodytu numeriu – iš girdo gryniausią Maskvos akcentą , tada labai nustebome. Bet vis tiek nieko neį vyko – sezonas jau buvo pasibaigę s, o ji buvo toli nuo miesto (o gal ją supainiojo ukrainietiš kas akcentas).

Ką daryti? Jie tiesiog pradė jo belstis į visas duris. Bet – sezonas baigė si, visi už sidarė , liko tik budė tojas. Sunkiai radome vieną veikiantį vieš butį (visus metus), iš sinuomojome kambarį – Vitalijus Jevgenievič ius apalpo, nes bū stas kainavo 65 eurus – tokių milž iniš kų sumų niekur nemokė jome!

Č ia reikė tų atkreipti dė mesį į tokią smulkmeną : nakvynei pinigų praktiš kai neiš leidž iame. Kartais nakvojame degalinė je, kartais kukliuose hosteliuose, kartais mus maloniai apgyvendina ukrainieč ių bendruomenių nariai, ambasadose arba už sukame pas draugus. . . Už pinigus nakvojame ne daugiau 1-2 kartų per savaitę , o ir tada ne daugiau kaip 25-30 eurų .

Taigi, pavyzdž iui, turė jome pigiausią hostelį Lietuvoje – 15 eurų dviems su automobilių stovė jimo aikš tele ir internetu. Brangiausias yra „Apartamentai 63“ – 40 eurų su parkingu, internetu ir pusryč iais...

Atsiž velgiant į tai, pirmojo tikro vieš buč io atsiradimas per visą pasaulio apė jimo laikotarpį mums tapo į vykiu! Nusprendė me jame iš sinuomoti kambarį , nes jau buvo laikas eiti į susitikimą ambasadoje, o ne ieš koti bū sto, o praė jusią naktį praleidome kalnuose. Taip, ir į kainą į skaič iuoti 2 pusryč iai...

Tač iau grį ž kime prie svarbesnių dalykų . Ukrainos ambasada Juodkalnijoje mums atrodė labai patogi, ir apskritai susitikimas vyko draugiš koje atmosferoje. Č ia dirba tik trys ž monė s: Ukrainos garbė s konsulas Predragas Milovič ius (Juodkalnijos pilietis), Ukrainos reikalų patikė tinis Juodkalnijoje, 2-oji sekretorė konsuliniams reikalams Tatjana Volkova ir savanorė . Nepaisant nuolatinio konsulo už imtumo, mums buvo skirta pakankamai dė mesio. Ypač į domi informacija apie Ukrainos ir Juodkalnijos ekonominius santykius ekonomikos pož iū riu, pavyzdž iui, kokias galimybes š alis suteikia Ukrainos verslui.

Mums buvo didelis dž iaugsmas susipaž inti su miestu. Tatjana mums parodė paminklą Tarasui Š evč enkai ir vietos orientyrą – „maž ą ją Niagarą “.

Ketvirtadienis buvo paž ymė tas paukš č ių gelbė jimu. Vieš buč io siena veidrodinė , tad paukš č iai skrenda nesustodami, atsitrenkdami ir nukrenta pusgyviu, o č ia pat jų laukia tinginiai katinai. Kaip tik pusryč iavome, kai prieš mū sų akis be są monė s nukrito paukš tis. Bet katė s nesulaukė – paslė pė me po gė le aukš tame vazone, o po valandos ji jau atsigavo ir iš skrido. Pasisekė !

Kitas aliejinis paveikslas: prie vieš buč io auga alyvmedž iai, o vieną jų begė diš kai neš iojo keli č igonai.

Tač iau mū sų nuotykiai tuo nesibaigė !

Kelyje į Albaniją sustojome maž ame kaimelyje. Č ia, iš kiemo, vietiniai pardavinė ja mandarinus ir granatus, kaip ir mū sų moč iutė s gesina pieną ir kiauš inius. Na, ką č ia galvoti - jie pasiė mė dė ž ę mandarinų ir porą granatų ...

viskas kainavo 6 eurus. Mandarinai tokie saldū s, kurių nevalgė me visą gyvenimą , iš silaikė savaitei, bet granatų dar nebandė me.