Baltijos ruduo. 1 dalis.
Planuodamas kelionę iš pradž ių tikė jausi 3 nakvynė s (2.5 dienos) Latvijoje ir 5 naktys (4 dienos) Estijoje, tač iau dė l Wizzair skrydž ių tvarkaraš č io pasikeitimų (iš vykimo laikas nuo 11:25 iki 22:30) Turė jau iš vykti 15:15 kitos oro linijos („AirBaltic“). Kalbant apie AirBaltic, kaina per aukš ta lyginant su Wizzair. Paslauga yra maž daug tokia pati. Skrenda laineris "de Havilland" (apie 50 keleivių ), labai arti ir labai triukš mingas, š io sparnų dizaino ypatumas yra tas, kad visose vietose už sparno bus labai ribotas vaizdas. Rygos oro uoste jie vė lavo 10 minuč ių . Sieną kirto be problemų , pasienieč iai teiravosi tik apie kelionė s tikslą (turizmas), jokių dokumentinių į rodymų nepraš ė .
Iš karto iš važ iavę s iš oro uosto terminalo pradedu ieš koti autobusų stotelė s Nr. 22, kuri važ iuoja į miesto centrą ir „R-kioską “, kur galima nusipirkti bilietus.
Randu kioskelį (jis visai prieš ais stotelę ) - nedidelį prekybos paviljoną , kuriame be bilietų į vieš ą jį transportą , gė rimų ir už kandž ių dar prekiaujama labai praš matniomis ir brangiomis gė lių puokš tė mis (apie 20 €). Bilieto kaina vienai kelionei – 1.15 €. Autobusai važ iuoja maž daug 20 minuč ių intervalais. Pirmiausia einame per laukus, tada prasideda priemiesč io zona. Miesto pakraš č iai prasideda ne taip, kaip mes į pratę , nuo naujų pastatų masyvų , o nuo senų.2-3 aukš tų XX amž iaus pirmosios pusė s pastatų . , vietomis net mediniai, nauji namai taip pat yra, bet kitoje miesto pusė je.
Autobusų stotelė s daž nos, daug ž monių į važ iuoja/iš važ iuoja, visi turi galiojanč ius abonementus, vienkartinius, kaip pas mus, niekas neturi. O š tai Dauguvos krantinė , autobusas važ iuoja senuoju tiltu į kitą krantą (beje, abu Dauguvos krantai lygū s), iš lipame antroje stotelė je (prie centrinė s gelež inkelio stoties), bet nuo centrinė s turgus.
Toliau modernia, bet apleista ir kiek bauginanč ia pož emine perė ja (beje, netinkama vež ti bagaž ą ant ratų ) – apleistos tuš č ios parduotuvė s, į tartinos kompanijos, patekimas į vieš butį .
Vieš butis Ria Irina, iš principo, normalus (106 eurai / 3 nakvynė s / dvivietė s), pusryč iai geri, iki istorinio centro 15 min. pė sč iomis. Vienintelė bė da – triukš minga, pro langus matyti greita sankryž a. Miesto autobusai ir troleibusai stoja tiesiai prieš ais vieš butį . Į sikū rę aplankome prekybos centrą „Origo“ (greta stoties) ir brangią „Stockman“ universalinę parduotuvę (suomiš kas tinklas, viskas labai brangu, pirkė jų visai nė ra). Jau per vė lu vykti į istorinį centrą .
Vieš butis Rygoje
Antrą dieną po pusryč ių vykstame į istorinį centrą . Cirko pastatas yra mū sų gatvė je, Mekela iela, už kelių namų.
Dydž iu labai kuklus, kupolo beveik nesimato iš gatvė s, cirko pastatas nestovi vienas, o į komponuotas į kvartalą . Keista, bet kiekviename ž ingsnyje yra valiutos keityklos, lombardai ir loš imo automatų salė s (beveik kaip pas mus). Grį ž tame į Kriš janio Barono gatvę , č ia sutinkame pirmą jį Rygos, mano nuomone, į domų - Rygos tramvajų . Kaip ž inia, Rygoje yra maš inų gamybos gamykla, gaminanti tramvajų ir elektrinių priemiestinių traukinių riedmenis (pastarieji buvo eksploatuojami visoje buvusioje Sovietų Są jungoje). Tač iau su tramvajais ne viskas taip paprasta: per Rygą kursuoja į vairių metų ir skirtingų modifikacijų vietoje gaminami tramvajai, tač iau visi jie turi spalvingą vietinį bruož ą – kaip srovė s surinkė jas naudoja troleibuso strypą , o ne sulankstomą pantografą ! Ž inoma, su virve.
Ризький трамвай
Niekur kitur Europoje tokių tramvajų nemač iau.
Č ia prasideda senovinis centras, XIX amž iaus pabaigos – XX amž iaus pradž ios namai. Ypač į kairę blykstelė jo Muzikos akademijos (konservatorijos) pastatas. Iš karto po jo prasideda Bastejkalna parkas, kertantis nedidelį ilgą vandens telkinį , vadinamą Miesto kanalu. Kanalu lė tai plaukia motorinė s ir linksmosios valtys. Rygos operos teatras (labai monumentalus pastatas) buvo pastatytas tarp parko ir Senosios Rygos.
Latvių opera
Kitapus kelio yra viduramž ių centras, pė sč ių jų zona, padengta trinkelė mis. Daug butikų , brangių vieš buč ių , Narvesen parduotuvių (vanduo, už kandž iai, saldainiai, suvenyrai, viskas turistams ir nepigu). Sekmadienio rytą daugelis kitų nedirba. Daugybė Dzintars kvepalų parduotuvių ir Riga Balzams kvepalų parduotuvių iš skirtingų š alių (labai kuklią vietą už ima tikri Riga Balzams likeriai į vairios talpos moliniuose induose).
Galiausiai atvykstame į Š v. Petro baziliką , garsė janč ią bokš te esanč ia apž valgos aikš tele.
Katedroje vyks rytinė s pamaldos (salė , kurioje vyks pamaldos, atskirta stumdomomis stiklinė mis durimis). Į ė jimas nemokamas, tač iau katedros ministras paž ymi, kad iki pamaldų pabaigos (pabaigos po pusantros valandos) iš vykti negalima. Nusprendž iame eiti į bokš tą . Tai galima padaryti: pė sč iomis spiraliniais laiptais arba lifte. Abiem atvejais vizito kaina – 9 eurai. Vestibiulyje prieš ais liftą (jei š i vieta taip vadinama) dė mesį patraukė paroda, skirta akcijos „Baltijos kelias“ 600 km 30-meč iui. Per kelias minutes liftas mus pakelia į.72 m aukš tį , kur yra apž valgos aikš telė (bendras katedros aukš tis su smaigaliu – 124 m).
Iš č ia – visa Ryga kaip ant delno, matosi iki naujų pastatų masyvų miesto rytuose. O istorinis centras tiesiai po mumis atrodo iš tiestos rankos atstumu.
Prieš ingoje Dauguvos pusė je yra vadinamasis Miesto rajonas, kuriame dominuoja modernus 92 metrų ledkalnio formos „Swedbank“ pastatas. Kairį jį ir deš inį jį miesto krantus jungia 5 tiltai. Ž ymiausi iš jų – Akmeninis tiltas (pastatytas 1957 m. , taip pavadintas dė l to, kad tilto š viestuvai pastatyti ant aukš tų granitinių torš erų , o krantinė je taip pat pastatyti granitiniai laiptai) ir Lynų tiltas (pastatytas 1979 m. iš pradž ių vadintas „Kijevo tiltu“, kadangi jo dizainas buvo sukurtas Kijevo institute „Ukrshlyakhproekt“, š io tilto konstrukcija labai panaš i į Š iaurė s tilto Kijeve projektą ).
Iš karto už Lyninio tilto (paskutinio mieste prie jū ros) yra Rygos uostas, kuriame tuo metu š vartavosi keleivinis-krovinis keltas (tikriausiai iš Stokholmo).
Deš inė je yra gelež inkelio stoč ių (autobusų ir autobusų ) zona, už kurios yra centrinis miesto turgus, o vė liau 20 aukš tų Latvijos mokslų akademijos pastatas, pastatytas „socialistinio realizmo“ stiliumi (1958 m. ). su smaile, bet be ž vaigž dė s. Kitas lankymo objektas – Juodagalvių namai (Kamyanytsia). Jis yra Rotuš ė s aikš tė je (prieš ais Rygos rotuš ę ) ir yra mū rinis pastatas su dviem į ė jimais.
Juodagalvių brolijos (ordino) namai
Rotuš ė (dabartinė miesto rotuš ė )
Juodagalvių namai – tai daugiausia vokieč ių kilmė s pirklių gildijos namai, kurie viduramž iais vertė si prekių tiekimu į Rygą iš viso pasaulio.
Gildijos globė jas yra š ventasis Mauricijus, kilę s iš Afrikos, juodaodis. Pats jo galvos atvaizdas buvo gildijos simbolis. Gildijos pastatas buvo pastatytas XIV a.
, sunaikintas per Antrą jį pasaulinį karą , atkurtas pagal apraš ymus, nuotraukas ir brė ž inius 1996 m. Š iuo metu Juodagalvių namuose veikia viduramž ių daiktų paroda, gildijos gyvavimo valandos, visos pastato patalpos dekoruotos viduramž ių stiliumi. Į ė jimas 6 eurai, į ė jimas į turistų eilę neatė jo.
Iš pat aikš tė s, š alia Rygos technikos universiteto pastato - griež tas smė lio spalvos pastatas, statytas maž daug 1940-1950 m. , be jokių puoš ybos elementų .
Rygos politechnikumas
Einame į krantinę . Pastatai palei krantinę į vairaus amž iaus, nuo XIX a. vidurio. į š iuolaikiš ką . Tač iau pastatytas apgalvotai, be vulgarumo, iš laikant aukš tį .
„Staiga“ iš tarpstatinių erdvė s blykstelė jo Domo katedra, mano nuomone, vienas graž iausių miesto pastatų .
Apsilankyti nepavyko, nes, anot raš tininkė s, katedroje taip pat vyks pamaldos ir atvykti bus galima tik po 2 val. Iš karto už katedros yra Domo aikš tė su (beveik tradiciniais Rygai) į vairaus stiliaus namais.
Klaidž iojant toliau senamiesč io gatvė mis (praė jus architektū rinį ansamblį „Trys broliai“ – 14-17 a. ) ...
" Trys broliai ". Skirtumas tarp vyresnio ir jaunesnio – virš.200 metų
...einame į aikš tę . Pils (Pilies aikš tė ) iki maž ai ž inomų Rygos pilies turistų rate.
Rygos pilis
Dalį pilies už ima Rygos kraš totyros muziejus, o dalį – Latvijos prezidento rezidencija.
Latvijos prezidento rezidencija
Trumpam pailsė ję š alia prieš ais esanč ios nedidelė s aikš tė s, einame į „Art Nouveau muziejų po atviru dangumi“ – Albertos gatvė je. Takas pirmiausia eina per gatvę Kr. Valdemara pro Latvijos nacionalinį teatrą (gana kukli iš vaizda – Latvijos nacionalinė opera atrodo daug didesnė ) ...
Latvijos nacionalinis teatras
...Latvijos dailė s akademija ...
Menų akademija
...ir Latvijos valstybinis dailė s muziejus.
Pasukus Elizabets gatve prasideda modernū s verslo centrai ir už sienio š alių ambasados (buvusios jau menkai dera su senove – aiš ku, kad č ia jau ne istorinis centras, o centras labai kruopš tus). Pagaliau Alberto gatvė , č ia sunku komentuoti, tereikia paž iū rė ti:
Trumpam pailsė ję ant suoliukų (jie turbū t apdairiai į rengti turistams fotografams), grį ž tame į miesto centrą Dzirnavu gatve (lygiagreč iai Elizabets gatvei). Miesto architektū rinę koloritą papildo mediniai namai (gyvenamieji! ) bei kombinuotas medis ir akmuo. Gatvė je.
Dzirnavu kaip niekur kitur mieste, alkoholinių gė rimų parduotuvių klasteriai ir etninė s virtuvė s restoranai (gruzinų , armė nų , uzbekų ). Ukrainos atstovas nė ra: - (Kitas mū sų tikslas – didelis prekybos centras Galleria Riga, kurio virš utiniame aukš te pietaujame latviš kos virtuvė s kavinė je. „Nesuž avė ta...Truputį paš nibž domis.
Tada grį ž tame iš Elž bietos gatvė s į jau pasakojimo pradž ioje minė tą gatvę.
Christian Baron, o paskui į mū sų gatvę Merkela iela (paž odž iui verč iama kaip „ž vaigž dž ių gatvė “, galbū t iš tikrų jų iš versta kaž kaip kitaip nei kokia nors idioma). Po trumpo poilsio vieš butyje planuojame aplankyti dar vieną į domų , mano nuomone, labai prieš taringą Rygos objektą . Kalbame apie centrinį Rygos miesto turgų.
Už traukinių stoties yra penki dideli stacionarū s angarai ir daug maž ų palapinių bei paviljonų apylinkė se. Į spū dž iai, tiesą sakant, neigiami. Tikriausiai dė l to, kad jie ten atvyko per vė lai (buvo apie 16 val. ) – pardavė jai jau pradė jo už sidaryti. Aptarnavimo kultū ra labai ž ema, pardavė jai labai į kyrū s, daugelis jų yra neblaivū s, bendrauja vieni su kitais vartodami keiksmaž odž ius. Bet kainos yra H&M lygio, bet kokybė daug ž emesnė : - (.
Kitą dieną po pusryč ių vykstame į Jū rmalą.
Iš centrinė s stoties traukiniai iš vyksta kas valandą , kelionė s trukmė.30 min. , bilietų kaina ten 1.05 euro ir prieš.1, 40 euro (rytiniams skrydž iams taikoma nuolaida). Rygos centrinė stotis paliko labai slogų į spū dį – daug girtų , benamių , elgetų ir kitų į tariamų jų : – (.
Vienintelis teigiamas dalykas, kurį prisimenu stotyje, yra Rygos laikrodž io „Laima“ (iš latvių kalbos iš vertus kaip „laimė “) mini kopija:
Iš Jū rmalos iš važ iuojame Majorų stotyje (Jurmalos stoties kaip tokios nė ra, Majori ir Dzintari stotys yra miesto centre. Beveik iš karto nuo stoties prasideda centrinė pė sč ių jų promenada, Jomas gatvė . Aplinkinę architektū rą galima skirstyti į trys dalys: mediniai kurortiniai namai kaimiš kos iš vaizdos, dabar daž niausiai tuš ti (rudens vidurys nebė ra sezonas) ...
mū riniai 2.3 aukš tų pastatai (greič iausiai gyvenamieji ir butai) ...
...pastatytas XX amž iaus pirmoje pusė je. su suvenyrų ir drabuž ių parduotuvė mis pirmuose aukš tuose, modernū s 2.3 aukš tų pastatai (kai kurie statyti senais laikais, dalis - ne), dalis jų yra mini vieš buč iai.
Apie 200 m nuo stoties yra nedidelis prekybos centras Korso su prekybos centru (Jomas gatvė s ilgis apie 1.3 km), daugiau prekybos centrų nesimatė , tik kavinė s ir restoranai, yra ir nedidelis turgelis, daugiausia suvenyrai. Maž daug viduryje gatvė s yra didelis 4 ž vaigž duč ių vieš butis Jurmala SPA, didelių stacionarių.1960-1980 metų vieš buč ių nesimato.
Jomas baigiasi prie Dzintarų centrinio parko, kur yra Jū rmalos vizitinė kortelė – to paties pavadinimo koncertų salė po atviru dangumi ir kriauklė s formos scena.
Š iuo metu ne sezonas, jis už darytas, todė l pavyko nufotografuoti tik pro vartus. Vienoje iš kavinių pietaujame pagal dienos meniu (sriuba, bulvė s, salotos, maltos mė sos karbonadas, sultys - tik už.7 eurus). Nusileidž iame prie jū ros. Smė lio paplū dimys, labai platus.
Daug parduotuvių.
Kas 200-300 metrų yra nedidelė s kavinukė s, geru oru – su atviromis verandomis. Tą dieną buvo saulė ta, o vė liau debesuota, bet visą dieną vė juota. Ž inoma, niekas nesimaudo, visi kvė puoja jū ra, kai kurie maitina daugybę ž uvė drų . Artė jant vakarui grį ž tame į paplū dimį link Majorų . Pravaž iuojame į domios formos betoninį namą – pasirodo, tai hidrometeorologijos stotis.
Jau Majoruose iš kart virš paplū dimio pastebime 5 ž vaigž duč ių vieš butį Baltic Beach, primenantį laivo formą .
Atsiž velgiant į tai, kad jau temsta, o vieš butyje tik ne daugiau kaip 10% langų , darau iš vadą , kad vieš butis beveik tuš č ias. Prie vieš buč io yra didelis metalinis vė ž lys, su kuriuo fotografuojami turistai. Vė ž lys yra lė tumo ir lė tumo simbolis, toks ir poilsis Jū rmaloje – lė tas ir lė tas, aktyvios pramogos, bent jau rudenį , č ia nematomos. Na, kiekvienas turi savo poilsio rū š į .
Atė jo iš keldinimo diena. Autobusas pas mus 11:30. Paskutinis ž vilgsnis į aš trią klasiką...
...ir į autobusų stotį .
„Luxexpres“ autobusas su nemokamu belaidž iu internetu, kavos ir arbatos aparatu, bet mokamu vandeniu buteliuose. Kė dė s priekyje yra ekranas, kuriame galima ž iū rė ti filmus (bet kaip juos iš sirinkti ir sukonfigū ruoti - nesupratau).
Per tą patį ekraną galima prisijungti prie interneto, buvo atsisių stos futbolo svetainė s, o vakarykš č ių rungtynių Ukraina-Portugalija vaizdo į raš o ž iū rė ti nepavyko – buvo praneš ta, kad š is turinys saugomas autorių teisių : - (.
Valanda š alia kelio tarp Rygos ir Talino – 4 valandos 35 minutė s, apie pusę – kiekvienoje iš š alių . Vaizdai Latvijoje - daugiausia miš kingas, kelias be sustojimo prasis nuo gyvenvieč ių . Vienoje iš sankryž ų pamatė posū kį m.
Cė sis ir centre esanti Miunhauzeno skulptū ra (Cesiuose, pasak legendos, jo dvaras, o dabar muziejus). Kelias valandas marš rutas driekiasi pakrante, o pasienyje su Estija pereiname per nedidelę į lanką , kurioje yra garsusis ž uvies konservų fabrikas „Brivais Vilnis“.
