Neištirta Europa. Liuksemburgas

2018 Kovo 01 Kelionės laikas: nuo 2017 Spalio 19 iki 2017 Spalio 19
Reputacija: +1636.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Vieną dieną keliavome iš Sarbriukeno. Važ iavome Liuksemburgo į monė s autobusu. Kelionė s kaina 8 eurai asmeniui OW. Bilietai parduodami „Deutsche Bahn“ kasoje Sarbriukeno traukinių stotyje. Mač iau, kad kai kurie keleiviai pirko iš vairuotojo. Autobusas labai patogus, patogios sė dynė s, atstumas iki kaimynų kaimynų puikus. Visi keleiviai prisisega saugos dirž us nesusikalbė dami. Autobusas už pildytas 30% (darbo dienomis, 08:25 val. ), viena valanda 15 minuč ių . Iš vykimas ir atvykimas minutė s tikslumu. Tarpinių stotelių nė ra. Vaizdai už lango iš pradž ių grynai pramoniniai (Folklingeno metalurgijos gamykla, sandė liai, elektrinė s), vė liau kai kurie miš kai, o į važ iavus į Didž iosios Kunigaikš tystė s teritoriją – ž emė s ū kio. Artė jant prie sostinė s – jis atkreipė dė mesį į į prastus automobilių prekybos centrus, visus kaip vieną – prekybą elektromobiliais.


Liuksemburge autobusas yra Centrinė je autobusų stotyje, esanč ioje kaip ir daugelyje Europos miestų (bet ne Sarbriukene) – š alia centrinė s gelež inkelio stoties. Vė su ir rū kas. Nusprendž iame iki centro judė ti pė sč iomis, nors mū sų autobuso bilietas galioja tarpmiestiniame transporte. Gatvė s plač ios ir labai š varios. . Architektū ra labai panaš i į prancū zų , ypač turtingos Paryž iaus vietovė s (pvz. , Boulevard Haussmann). Prancū zijos į taka jauč iama ir Prancū zijos maž meninė s prekybos tinklų (ypač Carrrfour ir Monoprix) parduotuvė se. Pirmą ją jų aplankome Avenue de la Gare. Prekė s daugiausia gaminamos Prancū zijoje, š okoladas – Belgijoje. Staiga pastebime Risini (egzotiš ka, pagaminta Portugalijoje). Perkame, nes Sarbriukeno parduotuvė se jų kaip klasė s nė ra. Netoliese matome olandų HEM (ne maisto prekė s, namų apyvokos prekė s ir kt. ).

Kainos maž daug dvigubai didesnė s nei vokiš kų Galiausiai pasiekiame gatvę , kurios sankryž oje mū sų Avenue de la Gare, kerta Viaduc Viaduc tiltą.

Iš jo atsiveria panoraminiai Petrus upė s slė nio ir miesto centro vaizdai. Ir č ia yra Konstitucijos sritis. Deš inė je yra Katedra, kairė je garsioji stela su Auksine Moterimi (Gelle Fra), kiek toliau vė liavos stiebas su didž iule Liuksemburgo vė liava, ž inoma, turistų grupių susibū rimo vieta, deš inė je - posū kis. prie Katedros. Yra didelis suvenyrų kioskas-parduotuvė , ir po. jiems – nemokamas WC. Toliau keliaujame F. Roosevelt bulvaru nuo aikš tė s su apž valgos aikš tele, č ia 2 amž iaus pradž ios aukš tosios technologijos pamaž u iš stumia XIX amž iaus pabaigos senovę , o Karališ kajame bulvare jo visai nebesimato, nes dė l prie jau pastatytų daugiaaukš č ių stiklo ir betono, o dar statomas. Turistų š ioje vietovė je visiš kai nesimato, daugiausia vietinių minios, daugiausia biurų ar studentų paš arai.

Kas iš principo nenuostabu – laikas arti pietų.

Tarp pastolių randame graž ų vietinio Pagrindinio paš to pastatą (nelabai naujas, bet ir nelabai senas, XX a. vidurys. Visur), iš kurio siunč iame laiš ką namo (ž enklas 1.40 euro, atvirukas - 0.5 euro). senamiesč io kampelį ir nusipirk suvenyrų -laikraš č ių -cigareč ių parduotuvė je, vokeliai beje, niekur). Po to nusprendž iame papietauti patys, gilindamiesi į tinkamos už duoties paieš kas senamiesč io kvartaluose. Rasti ką nors kainomis nebuvo lengvas klausimas, nes miesto centre buvo tik restoranai po atviru dangumi, pietų kaina dviems kainavo 40+ eurų ar net kai kurios gurmaniš kos kavinė s. Visgi randame Oberweiss į staigą , kurioje pietū s dviems kainuoja 27 eurus. Viskas labai padoru.


Pamaž u iš einame iš senamiesč io, einame į Rue de Marche Aux gatvę , kur yra svarbus valstybė s ir turistų traukos objektas – Liuksemburgo kunigaikš č io rū mai. Per pastaruosius 10 metų nuo ankstesnio mano vizito Liuksemburge niekas nepasikeitė – bū delė su apsauga toje pač ioje vietoje, prieš kurią fotografuojami turistai. Fotografuoti rū mus gana problematiš ka dė l gatvė s siaurumo, tiesiog visiš kai netelpa į kadrą...Tada siauroje, nuož ulnioje, nuolat vingiuotoje gatvelė je R. De l'Eau R. D. Rostas (su daugybe suvenyrų parduotuvių ir maž os, iš paž iū ros nebrangios kavinukė s) einame į nedidelę apž valgos aikš telę , iš kurios atsiveria nuostabū s Ž algirio apylinkių panorama (kur buvo senovinė tvirtovė su pož eminė mis katakombomis, taip pat vieno dviejų aukš tų dvaro plotas, apvyniotas gebenė mis) - deš inė je, o Alzette upė s slė nis – kairė je.

Kitame krante yra naujai pastatytas aukš tų jų technologijų Europos kvartalas (Europos Komisijos pastatai). Ž inoma, viskas paskę sta ž alumoje. Atrodo, kad visas ž emutinis miestas pastatytas tarp lapuoč ių miš kų . Lygiagreč iai upei buvo nutiestas dar vienas viaduko tiltas, š į kart gelež inkelis. Traukinių eismas tiltu yra neblogas, sprendž iant iš bū dingos DB spalvos – pagrindinė s jungties tarp Liuksemburgo ir Vokietijos. Padarius panoramines nuotraukas, dar kartą pasigrož ė jus galimybe europieč iams statyti š edevrus net nepaisant nelengvo reljefo, bei pasigrož ė ti oro eismu – lė ktuvai iš vietinio oro uosto pakilo / pakilo kas 10 minuč ių , atgal į centrą . Važ iuojant marš rutu Bd. Viktoras Tornas – Rue de Juctice – Rue de Nord grį ž ta į centrą . Pakeliui iš tolo pamatome Port d'Eich – tvirtovė s sienos fragmentą su tiltu per upę . Alzette. Gatvė je.

Teisingumas prancū zakalbiuose miestuose turė tų į sikurti teisminė je institucijoje – Liuksemburgas nė ra iš imtis, tač iau vietiniai Teisingumo rū mai nė ra į spū dingi nei dydž iu, nei dekoru. Galiausiai patenkame į Teatro aikš tę – č ia senojo kvartalo viduryje pastatytas itin modernus Miesto teatro pastatas (1970-80). Į diegta skulptū rinė kompozicija, teatro tematika. Aplinka perteikta labai tikroviš kai, yra net už kulisių fragmentai (kompozicija ketaus – Liuksemburge jau seniai į sikū rė pramonė s į monė s savo gamybai. Dabar jas pakeitė didelių metalurgijos korporacijų biurai, kurių patalpos iš sibarstę po apylinkes pasaulis). Vieta labai graž i, yra suoliukai poilsiui, taip pat pož eminė automobilių stovė jimo aikš telė ir WC. Rue Beamont einame į rue les Bains. Š iuolaikinė s biurų architektū ros jau daug, nors netikė tai atsiranda privač ių.1-2 aukš tų dvarų.

Sprendž iant iš pavadinimų – ten buvo (ir gali bū ti), balneologinių objektų , arba kaip sakoma Europoje – „pirtys“. Bet specialiai než iū rė jome, nelabai kas mums neį domu. Lygiagreč iai rue les Bains yra Karališ kasis bulvaras – gana platus greitkelis, kuriuo jau kursuoja vieš asis transportas. Liuksemburge jį reprezentuoja tik autobusai, bet ne paprasti, o su elektros varikliais arba bent jau hibridiniai. Netoli Centrinė s gelež inkelio stoties mač iau, kaip stotis juos į krauna - kraunasi ne per elektros kabelį , o per ant stogo sumontuotą iš traukiamą į renginį , panaš ų į tramvajaus pantografą . Netoli Karališ kojo bulvaro yra didelė miš ko parko teritorija (mano nuomone be pavadinimo) su maž ais ež erė liais ir fontanais. Ž inoma, vietinių mė gstama atostogų vieta. Priminsiu, č ia ne mikrorajonas, o tik miš ko gabalas beveik vidury miesto.


Iš skirtinis Liuksemburgo aborigenų bruož as yra klasikinis aprangos stilius – jie net važ inė ja dvirač iais ir vedž ioja š unis kostiumais su peteliš kė mis! . Netikė tai vidury gyvenamojo rajono aptinkame rož inį – nedidelį parkelį su į vairių veislių rož ių krū mais. Netoliese esanti autobusų stotelė vadinasi – Rouse Gartchen (Rož ių sodas, paž odž iui). Artė jant Stoties aikš tei (o Laisvė s alė jos ilgis apie 1.3 km), tyli europietiš ka idilė nė kiek nesudrumsč ia: už kandinių ir abejotinos į staigos iš vaizdos vis dar nė ra kaip klasė s, gana madingų parduotuvių , elgetų ir kt. nuskriaustas kontingentas. iš Afrikos ir Azijos) yra visiš kai nematomas. Etninė s kavinė s – tik turkiš kos. Než inau, gal miesto pakraš tyje, miegamuosiuose rajonuose situacija kitokia, bet miesto centre ir prie stoties viskas labai padoriai.

Kelionė atgal buvo be į vykių , autobusas vė l buvo už pildytas beveik 30%, iš vykimas ir atvykimas vė l minutė s tikslumu, nepaisant to, kad du kartus patekome į spū stis dė l kelio remonto. Liuksemburgas paliko pač ius maloniausius į spū dž ius, savotiš ką europietiš ką idilę , su ne idiliš komis kainomis!

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Люксембург. Середина осени
Мост Герцога Адольфа
Просто очень красивое здание
Улочки Старого Города
Вид на нижний город
Фрагменты крепостной стены. Одно из знаковых мест Люксембурга
Panašios istorijos
Komentarai (6) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras