Jūra, saulė ir smėlis... Kuršių nerijos žiemos eskizai
Jū ra, saulė ir smė lis kai kuriems nejū rinių kraš tų gyventojams š venč iant Naujuosius metus apskritai nebė ra egzotiš ka aplinka. Bet kuriuo atveju š iuolaikinė je visuomenė je tokie teiginiai itin nestebina. „Taigi, kodė l nepasiduodame jū rai“ – kaž kada pagalvojau. . .
„ Na, mama, tu visiš kai pametei protą . Kurš ių nerija ž iemą? ! ” - pasakė vyras, nutraukdamas mano pristatymą apie planuojamą kelionė s marš rutą iš Maskvos į Lietuvą per Baltarusiją ir atgal per Naujų jų metų š ventes. Ir dar nesakiau, kad butu galima toliau Baltijos juros pakrante per Palanga ir tiesiai i Latvija pvz. . . O tada Ryga. . . Tada galima namo i Maskva. . . Na, gerai, gerai, gal tikrai per daug klaidž iojau savo svajonė se, bet Kurš ių nerija nepasiduosiu!
Atidž iai paž velgė me vienas į kitą...Netardami nė ž odž io, kiekvienas iš reiš kė viską , ką apie tai galvoja. Mano pož iū ris pasirodė į tikinamesnis : )).
Negaliu sakyti, kad aplankyti Kurš ių neriją tikrai yra mano didž ioji svajonė . Bet kaž kaip galvoje sukosi mintis, kad retkarč iais turė č iau paž iū rė ti. Visokeriopai ieš kojau š io atvejo ir stū miau į jį pagrindinį savo idė jų rė mė ją ir į gyvendintoją keletą metų , sako, reikia kaž kaip pakeliauti po Baltijos š alis. Ir baigiau : ))
. . . Buvo manoma, kad nors ir eisime prie jū ros, bet prie ž ieminė s. Fantazijose, paremtomis nuotraukomis iš tinklo, š mė kš telė jo apsnigti peizaž ai ir už š alę jū ros pakrantė s.
Interneto nuotrauka
Interneto nuotrauka
Tač iau š ių metų ž iema nusprendė š iek tiek pajuokauti ir neatneš ė sniego. Vilnius mus nudž iugino š iltu, bet debesuotu oru. Plač iau apie Vilnių skaitykite pasakojime „Vilniaus Naujų jų metų ir vakaro apranga“
Bet kuo toliau nuo Vilniaus važ iavome ir artė jome prie jū ros, prie Klaipė dos, net š iek tiek saulė s kvapo.
Automobilio nuotrauka
automobilio nuotrauka
Taip, š tai – ž iema, pač iame į karš tyje, +6 °C už borto : )). Kieme gruodž io 31-oji – laikas putinams!
Kaž kur Lietuvoje
Klaipė doje apsistojome Ibis Styles Klaipė da Aurora 3* vieš butyje, esanč iame š alia keltų perė jos į Kurš ių neriją . Daugiau apie vieš butį skaitykite apž valgoje.
Pač ios Klaipė dos nelabai galė jome pamatyti. Iš pradž ių visai neplanavome jo lankytis. Ir tai tapo klaida. Miestas tikrai vertas turistų dė mesio. Kad ir kaip laiką sutrumpinome vė liau, atvykome vė liau nei tikė jomė s, todė l nespė jome apž iū rė ti miesto dienos š viesoje.
Teatro aikš tė Klaipė doje
Ž inoma, turė jau pagrindinių lankytinų vietų marš rutą . Ir netgi buvo parengtas ž emė lapis su juokingų , smalsių ir tiesiog graž ių miesto skulptū rų , kurių mieste yra labai daug, ž ymė jimas. Ne visi jie paž ymė ti š iame ž emė lapyje, mano atmintinė je jau yra 37!
Tač iau tamsoje ir esant alkanam viskas matoma kiek kitaip. Ž iū rė k, undinė , rodos, jau senus metus iš vydo : ))
Kadangi iš kilminga naujų jų.2020 metų į ž engimo akimirka sutapo su vieš nage Klaipė doje, buvo už sakytas staliukas š io renginio gė rimui gana populiaraus tinklo nacionalinė s virtuvė s restorane Etno Dvaras. Bet mes nespė jome iki nustatyto laiko, o restoranas tą dien dirbo, anot tinklalapio, tik iki 19.00 val. , o rezervaciją atš aukė me tikė damiesi, kad rasime kur pavalgyti. Tač iau po š eš tos vakaro vis dar neradome nei vienos atviros maitinimo į staigos, tik kavos namelius ir palapinę su deš rainiais Renesanso aikš tė je. O tas pats Etno Dvaras jau pusę aš tuonių atsisakė priimti alkanus keliautojus. Na, gerai, nepavyko iš kilmingai, iš ė jo nuoš irdž iai. Prekybos centre nusipirkę vietinių deš relių ir sū rių , jau ė jome į vieš butį , kur rami š eima gė rė mū sų prezidento kompanijoje iš televizoriaus.
Klaipė da tą vakarą mums atrodė gana rami, tyli ir š iek tiek sulė tė jusi. Atrodo, kad tik keli turistai, kaž kaip č ia patekę , maž ais pulkais klaidž iojo vakarinė mis gatvė mis, ieš kodami maisto, vadovaudamiesi neprisijungusiais ž emė lapiais savo iš maniuosiuose telefonuose. Pamatė me vieną porą ir kitą nedidelę kompaniją , nejaukiai trypč iojanč ias prie už darų kavinių ir restoranų durų . Taip, taip, pasirodo, valgyti norė jome ne tik mes, ė jome tais pač iais takais : )). Bet mieste dar yra ž monių ! O kaip fejerverkai ir fejerverkai skambė jo š ventinę naktį ! Ž velgiant pro vieš buč io langus atrodė , kad mus supo karo veiksmai. Dangus liepsnojo ir griaudė jo! Triukš mas buvo ir Klaipė doje, sprogimai buvo ir kitoje Kurš ių marių pusė je.
O kitą dieną mus prarijo Kurš ių nerija. Ir jie grį ž o į miestą tamsoje. Taigi Klaipė da liko neiš tirta ir neiš tirta. Gal dar susitiksime. . .
Š una "Meridianas"
Pirmoji 2020 m. diena buvo giedra ir saulė ta. Nuotraukos iš vieš buč io kambario:
Š iek tiek praktinė s informacijos: automobiliu į Kurš ių Neriją galite patekti tik per vadinamą ją Naują ją perkė lą . Seną ja, veikianč ia nuo 1870 m. , naudojasi pė stieji ir dviratininkai. Keltai kursuoja kas 20-40 minuč ių nuo ankstyvo ryto iki vė lyvo vakaro. Automobilio pervež imo kaina su visu turiniu (bagaž u, keleiviais) š iandien – 12.3 euro. Svetainė je lyg ir nurodyta, kad kiekvienam keleiviui 1 euras, o vairuotojas į skaič iuotas į bendrą kainą . Tač iau iš tikrų jų keleivių niekas neskaič iuoja. Prie kasos mums papasakojo, kokios bež irgė s perė jos. Daugiau skaitykite kelto svetainė je, yra rusiš ka versija.
Uosto peizaž ai. Taip pat labai miela:
Į važ iavimas į nacionalinio parko „Kurš ių nerija“ teritoriją yra mokamas, š iandien 5 eurai automobiliui. Vasaros sezonu (birž elio 20 d. – rugpjū č io 20 d. ) jis daug kartų didesnis. 2019 metais buvo 20 eurų . Pasak merginos patikros punkte, 2020-ų jų vasarą bus 30. Yra visokių kompleksinių bilietų variantų . Daugiau naujausios informacijos Lietuvos pusė s svetainė je.
Idealiu atveju Kurš ių nerijoje turė tumė te praleisti bent kelias dienas. Kuo artimiau ją paž į sti, tuo daugiau ji atskleidž ia savo į domių ir maž ų paslapč ių . Prisipaž į stu, kad prieš apsilankant š iame draustinyje, tiksliau, prieš ruoš iantis vizitui, visos mū sų ž inios apie Kurš ių neriją susivedė į „unikalius kraš tovaizdž ius“, kopas. Na, dar yra „š okantis“ miš kas Rusijos pusė je, kurortiniai ir rekreaciniai reikalai, nesibaigiantys paplū dimiai. . . Kaž kas panaš aus. Tač iau viskas, pasirodo, nė ra taip paprasta. Kurš ių nerija – tai ne tik unikali vieta, bet bendras gamtos ir ž mogaus rankų kū rinys. Visas š is į vairių kraš tovaizdž ių (nuo miš kų iki dykumų ) miš inys maž ame ž emė s lopinė lyje yra ž mogaus ir gamtos stichijų kovos, kuri vė lgi atsirado dė l ž mogaus kaltė s, rezultatas.
Mes nesigilinsime į geologiją ir istoriją , nes dabar nesunku rasti informacijos (pradž iai č ia pavyzdž iui, č ia). Trumpai tariant, visos š ios ž emė s kaž kada buvo apaugusios miš kais. XVI-XVII metais Mė melyje (š iuolaikinė je Klaipė doje) buvo laivų statybos pikas, negailestingai buvo iš kirsti miš kai. Ploną dirvos sluoksnį , už klojusį smė lį , sutrypė galvijai. Ir didž iulė s smė lio masė s, nieko nebevarž omos, veikiamos stipriausių vė jų pradė jo judė ti. Jie apė mė viską savo kelyje. Ž monė s paliko savo namus. Tač iau smė lis vė l ir vė l aplenkė jų naujas gyvenvietes. Po smė lio sluoksniais liko iš tisi kaimai. Iki XVII amž iaus antrosios pusė s beveik visa Kurš ių nerija virto negyva dykuma.
Valdž ia atkreipė dė mesį į š ią problemą tik tada, kai smė lis pradė jo kelti grė smę laivybai Memelio są siauriu, ir tai yra miesto pajamos. Pirmieji kopų apž eldinimo ir stiprinimo darbai pradė ti XIX amž iaus pradž ioje. Ir dabar matome tą trapią pusiausvyrą , pasiektą per pastaruosius 200 sunkaus ir kruopš taus darbo ir kovos tarp ž mogaus ir gamtos metų .
Už medž ių matomos prijaukintos kopos
Kopomis vaikš č ioti leidž iama tik specialiai sutvarkytais takais
Pirmiausia mus pasitiko Juodkrantė s gyvenvietė Kurš ių marių pakrantė je. Ne siela. Ant krantinė s vietomis – vakarykš č ių fejerverkų pė dsakai. Tyla, ramybė , ramybė .
Ir panaš u, kad visas maž as kurš ių pasaulis toks. Netgi pavyko š iek tiek susinervinti, ne dė l to č ia atė jau. Taip, miela, bet ne tam. . . O kaip dė l kontrastų ? O elementų riauš ė s?
Patikrinimo punkto darbuotoja maloniai padovanojo turistinį Kurš ių nerijos ž emė lapį (nuotraukų albume) ir rekomendavo, jei nebijome ilgai vaikš č ioti, gali bū ti sunku, paž iū rė ti į < strong>Naglių kopa, tiksliau, gamtos rezervatas, ž emė lapyje numeris 8. Taip! Mums bū tinai reikia ten nuvykti!
Galite pamatyti Baltijos jū rą iš virš aus:
Kaž kuriuo metu denis baigiasi, bet kelias tę siasi. Takas paž ymė tas kaiš č iais:
Š i vieta dar vadinama Negyvomis kopomis. Kaž kur ten, po daug metrų smė lio, buvo ž vejų kaimeliai. Kaž kada buvo gyvenimas. . .
Kad ir kaip bū tų liū dna, vaizdas į spū dingas, kerintis.
Be to, iš Baltijos pū tė skvarbus vė jas, kuris pridė jo papildomos tragedijos ar pan. Kai pakilome, tai net padė jo, vė jas stumdė į nugarą . O grį ž tant atgal - taip, taip, „Vė jas puodelyje, o aš spjaudž iu“ (A. Š aganovas, I. Krutojus). Oi, į mirkyta, oi, nuš lifuota, pilna dantų ir kiš enių : )).
Kurš ių nerijoje yra daug skirtingų kopų ir visos turi savo istoriją . Bene populiariausia yra Parnigio kopa, liaudyje ž inoma kaip Lietuvos Sachara.
Kontempliatyvus suoliukas ant Parnigio kopos
Ten yra Baltijos jū ra
Jis yra netoli Nidos kaimo, netoli nuo sienos su Rusija. Jis lengvai pasiekiamas vairuotojams, galima važ iuoti beveik iki pat virš aus. Taip, ir palei jį surengti keli kilometrai pė sč ių jų takų , nuo pač iosNidos iki virš ū nė s yra takas. 1995 m. ant virš ū nė s buvo sumontuotas saulė s laikrodis. Bet tai ne tik laikrodis, bet ir kalendorius. Dar kaž kaip aiš ku dė l paros laiko, bet dė l metų dienos – tai jau sunku vidutiniam protui : )).
Š is laikrodis jau turi savo istoriją . 1999 metais uraganas sulauž ė stelą . Kurį laiką valdž ia vangiai atkū rė arba net nenorė jo, kaip perspė jimas apie griaunanč ią stichijų galią . Patinka ar ne, tiksliai než inoma, bet š iuo metu laikrodis yra restauruotas.
Toliau esanč ioje nuotraukoje pavaizduota parasparnių kopa, kurioje praė jusio amž iaus 30-aisiais buvo į sikū rę pirmieji š ios sporto š akos gerbė jai.
Ir už jos yra Rusija, Kaliningrado sritis. Gimtoji pusė .
Deš inė je - Baltijos jū ra, tiesiai - Rusija. Esant geram orui gerai matosi pasienio posto bokš tas
Slė nis tarp Parnigio kopų ir parasparnių yra Mirties slė nis. Iš pradž ių maniau, kad toks baisus pavadinimas dė l tolimesnių smė lyje už kastų kaimų . Nr. Š ios kurortinė s vietos istorijoje yra dar vienas liū dnas puslapis. 1870–72 m Per Prancū zijos ir Prū sijos karą ten buvo į kurta prancū zų karo belaisvių stovykla. Jie dirbo prie kopų apž eldinimo, o gyvenimo są lygos akivaizdž iai nebuvo kurortinė s. Dauguma kalinių mirė nuo bado ir ligų , ten ir buvo palaidoti. . . Pastaraisiais metais Lietuvos ir Prancū zijos valdž ia daž nai bendrauja š ia tema.
Bet gyvenimas tę siasi. Gyvenimas laimi! O dabar krū mas ruoš ė si ž ydė ti tarp smė lynų ir net vidury ž iemos - sausio 1 d. : ))
Saulė buvo, smė lis buvo jauč iamas, dabar jū ra bū tina! Pereikime prie vandens procedū rų .
Man patinka jū ra. Bet koks. Rami ir audringa, š ilta ir nelabai š ilta, š velni vasara ir didž iulė ž iema.
Važ iuodami neriją girdė jome nuolatinį ū ž esį . Kas tai? Gal tai stulbinantis vė jas, toks sumiš ę s puš ų lajose, skverbiasi tarp kamienų ? Ir tik priartė jus prie paplū dimio paaiš kė jo, kad Baltija kelia tokį triukš mą . Nuotrauka, ž inoma, negali perteikti visos ž iemos jū ros stiprybė s ir galios, neį tikė tino pilkai ž alių bangų grož io. Per audrą , ž inoma, negalima atsipalaiduoti. Bet asmeniš kai mane toks gamtos š ė lsmas dž iugina š uniuku.
Smė lis vietoj sniego. . .
Atmintyje nevalingai iš nyra „. . . Ir sniego š luota, ž iema š luoja, š luoja. . . “ (ž odž iai L. Kozlovos, muzika S. Berezino).
Oi, kaip nuostabu turi bū ti ramiu oru, net jei ne vasarą , vaikš č ioti š iais begaliniais paplū dimiais. Per audrą juk triukš minga)
Beje, pylimai palei visą nerijos Baltijos pakrantė s paplū dimio liniją yra dirbtinai sukurtos kopos, prieš akiniai yra pirmoji smė lio apsaugos komplekso linija. Jas taip pat galima kirsti tik ant specialios grindų dangos.
Tai mū sų trumpos paž inties su Kurš ių nerija pabaiga. Tebū nie tai trumpalaikė , bet labai į spū dinga. Matė me nedaug, bet atmintinai sukuriami ž avū s eskizai. Ir, manau, jie niekur nedings, ne, ne, ir iš nyks iš są monė s sandė lių . Matai, bus sukurtas koks nors pasaulinis kū rinys (kelionė ) Kurš ių nerijos tema.
Sako, kaip š vę si Naujuosius metus, taip ir praleidi. Taip, tai viliojanti pradž ia. Paž iū rė sim, paž iū rė sim kuo š ie metai mus dž iugins. . .
P. S. Ač iū mano iš tikimam draugui ir bendraž ygiui, kad laiku suprato, kad ir jam reikia atvykti č ia, į Kurš ių neriją ! Ir net ž iemą : ))
