Tobulų atostogų koncepcija

2018 Rugpjūčio 03 Kelionės laikas: nuo 2018 Birželio 16 iki 2018 Liepos 01
Reputacija: +1636.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Tobulų atostogų samprata

„Kur prasideda kelionė ? Iš pigių bilietų pirkimo (c)

… 2017 m. rugpjū č io 4 d. buvo į prasta diena, apie 2018 m. atostogas galvoti dar nenorė jau, bet dar kartą į lindę s į internetą paž iū rė ti „kur Macronas nuvedė eurą “, pamač iau skelbimą . už reklaminius tarifus iš UIA. Be kita ko, birž elio pabaigoje buvo taikoma 50% nuolaida bilietams į skrydį Nica–Kijevas. Tokių kainų nebuvo skrydž iams pirmyn, taip pat skrydž iams savaitę anksč iau / vė liau prieš inga kryptimi. Apskritai pirmą kartą jų kelionių istorijoje kelionių planavimas prasidė jo nuo bilieto į abi puses į sigijimo. Bilietas kainavo 58 eurus. Š is tarifas galiojo lygiai 2 dienas. Iki skrydž io datos buvo likusi 331 diena...Vė liau buvo į sigyti bilietai į Kijevą -Vilnius (751 UAH, Wizz) ir Vilnius-Nica (39.99 EUR, Wizz).

1 dalis. Lietuva po 23 metų

… Tai buvo į prastas ankstyvas 1995 m. birž elio 13 d. rytas. Tuo metu man pavyko patekti į mokyklos grupę , kuri 2 savaitė ms važ iavo į Lietuvą.


Taigi anksti ryte Kijevo gelež inkelio stotyje laukiame traukinio Simferopolis-Ryga, kuris pravaž iuoja po 20 valandų (bū tent 02-30 val. nakties) turime atvykti į Vilnių , o tada dar 2 valandas autobusu iki atvykti į nedidelį kurortinį Birš toną .

… Per pastaruosius 23 metus viskas pasikeitė ir į sibė gė jo – vos 80 minuč ių (o iš tikrų jų dar maž iau) ir mes jau maž ame, jaukiame ir stebė tinai tuš č iame Vilniaus oro uoste. Draugiš kumas lankytojams prasideda dar prieš pasienio kontrolę – ant perė jos sienos puikuojasi graž us skydelis, į vairiomis kalbomis vadinamas „Sveiki atvykę “. Ž inoma, yra „Sveiki atvykę “. Skrisdamas su š variu biometriniu pasu pasienietis paklausė kelionė s tikslo (gydykla) ir vietos (Birš tonas). Dokumentinio patvirtinimo jis nepraš ė . Ant puslapio už dė tas antspaudas „Specialū s ž enklai“.

Bilietai į autobusą Vilnius-Birš tonas perkami internetu iš anksto (kainuoja apie 6 E OW), iki oro uosto ir autobusų stoties Vilniuje tik 2 km, bet juos reikia į veikti mikroautobusu (kaina 2 eurai), važ iuoti 15 min. , bet su bagazu del kalbu ir pramonine zona kazkaip netelpa. Autobusų stotyje (antrame aukš te) yra didelis IKI prekybos centras. Autobusas važ iuoja apie 2 valandas, stotis už pildyta iki 70 % Sustojimai daž ni beveik kiekviename kaime, taip pat ir 1995 metais Trakuose. Birš tone jau apie 20.00 val. 23 metus autobusų stotis iš liko toje pač ioje vietoje. 15 minuč ių nuostabiu puš ynu, dailiai asfaltuotais takais, pro sutvarkytą veją su treniruokliais ir vaikiš komis sū puoklė mis – ir mes jau mū sų pasirinktame vieš butyje „Sonata“.

Iš pradž ių laikė me sanatoriją „Eglė “ (iš tikrų jų prie vieš buč io „Tulpe“, kurioje apsistojome 1995 m. ), bet 798 E už.7 naktis dviems, nors su FB ir 3 procedū romis per dieną kaž kaip nebiudž etiniu. Taigi už sisakė me 100 metrų toliau miš ko vieš butyje „Sonata“. Likome labai patenkinti: arti sanatorijos ir upė s, tyla, geri pusryč iai, draugiš kas personalas).


Dabar apie sanatoriją . Nauji pastatai ir ligoninė pastatyti 2014-2017 m. , viskas nauja, viskas apgalvota, visi korpusai sujungti dengtais praė jimais, personalo daugiau nei pakankamai, procedū rų grafikas darbo dienomis ir savaitgaliais vienodas (tač iau dauguma procedū rų yra griež tai susietas su laiku). Jis pastebė jo, kad daug poilsiautojų iš Vokietijos (rusų , vokieč ių , turkų ).

Kalbant apie mineralinius vandenis – siurblinė s „Gintaras“ yra tiesiai pastate, siurblinė „Vytautas“ – prieš ingai, miesto centre yra vandens siurblinė „Birutė “ (pirmas š altinis Birš tone, iki š. m. kelias). Daugiau apie š altinius.

Birš tone iš moko naudoti mineralinį vandenį ne tik gė rimui ir mineralinė ms vonioms, bet ir į kvė pimui. Š iam tikslui kurorte pastatyti 2 vandens bokš tai, kuriuose visi gali nemokamai kvė puoti vandeniu. daug medž io š akų , kuriomis iš vamzdž ių teka vanduo, centre - suolai ir nedidelis fontanas. Pastatas iš tolo primena didelį pintą krepš į . Bet jo ypatybė – vakaro š viesoje, jei pabandysi – galima pagauti spalvos pasikeitimo momentą , kai dalis „krepš elio“ dar ž alia, o dalis jau mė lyna.

Dar viena į domi kurorto procedū ra (analogų nė ra nei Ukrainos, nei Slovakijos sanatorijose) – „Kneipo takas“ – ž iedinis kelias, padalintas į sektorius, kurie iš barstyti į vairių formų akmenimis, kū giais ir pan. , kuriuos bū tina pravaž iuoti. basomis .

Veikimo principas – nelygumai paveikia biologiš kai aktyvius pė dų taš kus, kurie atsakingi už į vairių ž mogaus organų darbą , todė l didė ja bendras organizmo tonusas (š lepeč ių analogas su „Kuznecovo implikatoriumi“, aktyviai reklamuojamas 20-30 m. prieš metus). Į sikū rę s ež ero teritorijoje su fontanais ir mediniais kurortiniais nameliais, iš kurių vienas yra turizmo informacijos centras su suvenyrų parduotuve (kitų suvenyrų Birš tone nepastebė jo, iš skyrus tai, kad "Eglė " vienoje iš dviejų drabuž ių parduotuvių turė jo kelios lentynos su suvenyrais, bet kainos ten kur kas didesnes.

Eglė taip pat turi spaudos kioską (rusų kalba laikraš č iai ir ž urnalai yra, ukrainieč ių kalbų než iū rė jau), 2 kokteilių barus (ž inoma, visi ž olelių kokteiliai, be alkoholio), savotiš ka salė su atogrą ž ų sodu. augalų , kuriuose vakarais vykdavo gyvos muzikos koncertai.


Keista, kad mieste veikia vieš asis transportas – nedideli autobusiukai (20-25 vietų ) atviru virš umi, apsuka ratą aplink miestą , pradedant nuo pagrindinio pastato „Eglė “, kelionė s kaina 1 euras. Yra pasivaž inė jimas arklių traukiamais vež imais (faetonais), tač iau kaina nebuvo nurodyta.

Temos mityba. Mieste nė ra daug kavinių (kas nenuostabu – didž ioji dauguma turistų renkasi apsistoti su pilnu maitinimu), į sikū rusių palei Nemuno upę . Labiausiai atsigavo Pica Fun Basanavič iaus aikš tė je.

Maitina skaniai, normalios porcijos, ž moniš kos kainos (pirmi patiekalai nuo 1.90 E, salotos nuo 3.50 E, pagrindiniai patiekalai nuo 4.50 E).

Mieste veikia dvi didelė s tinklo parduotuvė s: „IKI“ (esanti prie pat autobusų stoties) ir „Norfa“ (esanti prie į važ iavimo į miestą , B. Sruogos g. , Ukrainoje š is tinklas atstovaujamas pagal prekė s pavadinimas „Novus“). „Norfa“ man patiko labiau – prekių pasirinkimas didesnis, kainos maž esnė s. Nupirkti, ž inoma, du populiariausi lietuviš ki skanė stai - sū ris „Dzugas“ ir pyragas „Sakotis“.

Sū ris tikrai skanus, bet eglutė s formos pyragas labai saldus, bet puikiai dera su kava). Na, o tinktū ra „999“ irgi pirkta miestui atminti (nors, kaip paaiš kė jo Kijeve „Novus“, taip pat parduodama, o už maž esnę kainą – 129 UAH už.0, 5 litro prieš.5, 2 Lietuvoje yra . Nerandu š io fakto paaiš kinimo). „Norfa“ taip pat domė josi „Starka“ gė rimu, tač iau jo gamybos vieta, atvirai pasakius, pribloš kė – Zolotonoš a, Č erkasų sritis, Ukraina. Kaip sakoma, ukrainieč ių -lietuvių draugystė - sustiprinti: -).

Apie valiutą.

1995 metais talonai buvo apyvartoje Ukrainoje, o liejasi Lietuvoje. Tuo metu Birš tone veikė maž iausiai 3 valiutos keityklos, kurių ukrainietiš ki pinigai nepriė mė , o buvo keič iami tik doleriai, Vokietijos markė s ir rubliai. 1 doleris kainavo kiek maž iau nei 4 litus. 2018 m. Ukrainoje cirkuliuoja grivina, Lietuvoje – euras. Birš tone valiutos keityklų nemač iau, mieste bankas pastebė jo tik vieną - Š iaulių banką (Dariaus ir Girė no ir Druskupio gatvių sankryž oje). Bet trū ko mums tradicinių valiutų kursų lange.

Vilniuje POV matė tokius grivinos euro pardavimo kursus: autobusų stotyje – 30.95, oro uoste – 31.10. Stendų , kaip sakiau, Birš tone kaip klasė je nebuvo.


Lietuvos centriniame banke Kaune Myronio gatvė je galima iš sikeisti lietuviš kus litus į eurus (jei kaž kam staiga lieka eurų , nors euras Lietuvoje cirkuliuoja apie 5 metus) Lietuvos centriniame banke Kaune Myronio gatvė je (nuvaž iavus į Kauną , jie praė jo š ią monumentalią į staigą ), bet pirma, vakare ji jau buvo už daryta, antra, litų ir centų suma buvo nereikš minga ir tiesiog nesinorė jo gaiš ti laiko). Nors neturė tume prarasti budrumo – vienoje vaistinė je vietoje 50 euro centų mums duodavo 50 lietuviš kų centų (š ių monetų dydis labai panaš us, aversai – vienodi). Kas dar, be birž ų trū kumo, palankiai skyrusių Lietuvą nuo Ukrainos ir nuo kurių akis tiesiog ilsė josi, tai loš imo automatų salių , laž ybų ir lombardų trū kumas.

Kijeve tokios į staigos randamos kas 100 metrų , nepriklausomai nuo miesto rajono.

Taip, ir vaistinė s – Kijeve po kelias kiekviename pastate, Birš tone – tik prekybos centre „IKI“ ir „Norfa“, Kaune vaistinė s taip pat retos.

Kas Birš tone per pastaruosius 23 metus labai pasikeitė - mieste esantis miš kas labai sutvarkytas - nutiesta daug pė sč ių jų ir dvirač ių takų , į rengtas sporto inventorius, teniso stalai, vaikų kalneliai ir sū pynė s, ž aidimų aikš telė s. krepš inis ir riedlenč ių sportas, o svarbiausia – urnos ir stacionarū s tualetai. Tarp Sonatos ir krantinė s yra nedidelė iš trinkta pieva (š i teritorija man atpaž į stama kaip vieta, kur prieš.23 metus vakarais ž aisdavome futbolą ). Ant kurios pastatyta vasaros estrada ir š okių aikš telė.

Senojoje miesto dalyje yra 2 muziejai – miesto ir liaudies buities, š alia senosios katalikų baž nyč ios (iš dalies restauruojama, nelankyta), ir atvirkš č iai į prastame privač iame vieno aukš to pastate – Evangelikų baž nyč ia.

Santrauka. Birš tonas tinkamas ramiam, atpalaiduojanč iam poilsiui su vienos dienos radialinė mis kelionė mis, apie vieną iš jų – kitame pasakojime.

2 dalis. Kurortas dideliame mieste

Ateina iš vykimo, tiksliau, perkė limo diena. Po pusryč ių paliekame vieš butį ir judame į autobusų stotį . Iš anksto į sigyti bilietai www. autobuso bilietai. lt. busbiletai. lt . Beje, Birš tone autobusų stotyje nė ra bilietų kasų , yra tik nedidelė laukimo salė ir gė rimų bei už kandž ių automatas. Bilietai perkami iš vairuotojų . Autobusas į Vilnių jau kita autobusų kompanija, važ iuoja kitu marš rutu. Iš kelio vė l iš važ iuojame į kaimą , kur sustoję grį ž tame.


Trasoje driekiasi miš kai, retkarč iais ež erai, ž ą sų ir gulbių pulkai, vandenyje virš miš ko ž emai skraidanč ių sakalų pora. Ilgas sustojimas (bent 10 min. Trakuose). Aplankiau jį su ekskursija 1995 metais, atmintyje iš liko tik ež eras su pilimi saloje. Dabar, kaip paaiš kė jo, Trakus tiesiog supa ež erai. Net pavirš utiniš kas ž vilgsnis parodo turistinį miestelio pobū dį – daugybė vieš buč ių ir motelių , iš kabos į vairiomis kalbomis, taip pat po miestą kursuojantis turistinis traukinys. Dar vienas taš kas už Trakų turizmo didinimą - į miestą nutiesta gelež inkelio linija, aklavietė , ir, mano nuomone, naujokas. Gelež inkelio Birš tone ir jo apylinkė se nė ra.

Vilniaus autobusų stotyje griež tai pagal tvarkaraš tį , dar 15 minuč ių oro uosto mikroautobusu – o dabar pats oro uostas. Nustebino tai, kad atvykimo ir iš vykimo salė s iš tikrų jų yra skirtinguose pastatuose.

Oro uostą nemaloniai nustebino laukimo kė dž ių trū kumas ir grū stis, o salė po muitinė s ir pasienio kontrolė s – dalinis remontas ir gintaro dirbinių trū kumas neapmuitinamose parduotuvė se. Laukiame Airbus-A321 padidinto ilgio (39 eilė s), visada rezervuojant vietas stengiuosi už imti vietas antroje salono pusė je (už sparno), nes pirmame mano nuomone per triukš minga. Š į kartą jis pasirinko sė dynes 30-oje eilė je, 22-24 eilių analogą labiausiai paplitusiuose modeliuose AirBus ir Boeing (nuo 29-31 eilė s). Bet š į kartą neatspė jau – triukš mavo ant 30-31 suoliukų . Ką aš ž inau ateič iai, neturiu pakankamai patirties skraidyti tokiais dideliais laineriais. Į lipant į lė ktuvą prasidė jo lengvas lietus, kuris pamaž u stiprė jo, o kai nuo vartų atbuline eiga kilimo ir tū pimo tako atbuline eiga lekiantis laineris sustojo prieš posū kį , virto tikra liū timi.


Kelios minutė s, kai lė ktuvas stovė jo su į jungtais varikliais, o į gula ir kontrolieriai sprendė , ar skristi, atrodė kaip amž inybė . Galiausiai buvo gautas leidimas, ir laineris ė mė į sibė gė ti. Greitai kildami aukš tyje staiga atsidū rė me aukš č iau už lietaus debesis, kur buvo giedru ir saulė ta. Skrydž iui Vilnius - Nica (kaip ir Kijevas - Vilnius) dirbo lietuvių ekipaž ai (š į kartą net 5 stiuardesė s), viskas buvo tvarkinga ir mandagu, visi praneš imai lietuvių ir anglų kalbomis. Prieš kopė č ias niekas rankinio bagaž o į bagaž ą neė mė , stiuardesė s, atvirkš č iai, ant bagaž o lentynų susikrovė lagaminus, lagaminus ir kuprines, kad visiems už tektų vietos. Trys skrydž io valandos prabė go nepastebimai ir, padarę s lanką virš Vidurž emio jū ros, „AirBus-A321“ nusileido Nicos Cote d'Azure oro uoste (2-asis terminalas). Bagaž as atkeliavo stebė tinai greitai (laukti ne daugiau nei 10 minuč ių ), tač iau nerimą kė lė tai, kad Atvykimo salė buvo laisvai pasiekiama iš gatvė s – t.

bet kas gali į eiti iš gatvė s ir pasiimti bet kokį maiš ą nuo konvejerio. Na, arba į dė ti bet kokį turinį...Bagaž o atsiė mimo salė je yra policija (atsipalaidavusi klaidž ioja iš kampo į kampą ), teoriš kai ir vaizdo kameros, bet vis tiek kaž kaip neramu...Iš.2 terminalo į Nicos miestą galima patekti dviem bū dais: autobusas Nr. 98 (kelionė s kaina 6 eurai), važ iuoja per visą Anglijos promenadą , Place Massena ir apsisuka netoli Lycé e Massena Promenade du Payon. Arba važ iuokite nemokamu marš rutiniu autobusu iki 1 terminalo, kur galite pereiti tiltą per automobilių stovė jimo aikš telę ir patekti į miesto autobusų stotelę (kelionė s kaina 1.5 euro perkant iš vairuotojo į laipinimo metu arba 1 euras perkant automobilį ). T10 kortelė oro uosto info centre). Atspė jote, 10 kelionių kaina 10 eurų ). Marš rutai №№52.59, 70 eina po Anglijos krantine.

Turė jome Club Inn, be pusryč ių , bet su bendra virtuve (su individualiais š aldytuvais kiekvienam), kur buvo galima gaminti, nemokamas kavos virimo aparatas su kava, arbata, pieno milteliais, karš tu š okoladu ir staliukais fojė , kur bū tų patogu pusryč iams (ž inoma, pietums ir vakarienei). Massenet gatvė , kurioje buvo mū sų vieš butis (modernus graž us namas, po restauracijos, su liftu ir balkonais), vienas galas su vaizdu į promenadą (tarp Hard-Rock Café ir Casino Mediterrano), o kitas – pė sč ių jų gatvė je rue de France, garsė janč ioje č ia gausu kavinių , restoranų , suvenyrų (ir ne tik) parduotuvių . Be kavinė s, dė mesio vertas ir š ių prekybos centrų artumas: Carrefour (eikite 300 metrų link oro uosto, iki sankryž os su rue Meyerbeer, tada 50 metrų į deš inę ), Spar, U, Nicolas (eikite 50 metrų link oro uosto). nuo centro iki sankryž os su rue Macarani), (eikite 100 metrų link centro iki sankryž os su Albert I gatvė , kuri palaipsniui virsta rue Grimaldi.

Vis dar yra LiDL (kainos humaniš kiausios), bet eikite labai toli rue de France (daugiau nei 1.


5 km), esantis tarp sankryž ų su Gambetta ir Francois Grosso bulvarais. Monoprix gerbė jams siū lomos parduotuvė s Avenue Medecin (už Nice Etoile link Nice Gare) ir Place Massena. Mano subjektyvia nuomone, š io tinklo parduotuvė s než avi nei asortimentu, nei kainomis, nebent pirmoje iš jų yra nedidelė Pietų Azijos virtuvė s kavinukė su nebrangiais karš taisiais patiekalais. Jei mano istoriją skaito „Courcel“ gerbė jai, tai geriau pirkti Marche (kituose prekybos tinkluose daug brangiau, o anketoje Nicolas' e iš vis neatstovauja). Didž iausias visko pasirinkimas „Carrefour“ yra keletas labai į domių dalykų . Pavyzdž iui, kaž kas rankinį bagaž ą į deda į bagaž ą tik todė l, kad jame reikia vež tis manikiū ro ž irkles – „Carrefour“ š ią priemonę galima į sigyti vos už.2, 50 euro.

Arba kam jaunesniems š eimos nariams ar draugų vaikams reikalingas nebanalus suvenyras iš Prancū zijos – vienas iš trijų prancū ziš kų aksesuarų simbolių (kartu su skutimosi maš inė lė mis ar ž iebtuvė liais) – 4 spalvų BIC tuš inukai, kurių nesame sutikę.10 metų.12), kaina taip pat 2.50 E. Bet bū kite atsargū s – kartu su originaliu Made in France, pjū klu ir padirbtu Made in Tunise. Kalbant apie tradicinius suvenyrus - jū s gė lių turgaus teritorijoje ir aplinkinė se gatvė se. Suvenyrų ir kvepalų parduotuvių tikrai netrū ks. Avenue Medecin su tradiciniais C&A, H&M ir Zara tinka tradiciniams apsipirkimams. Nors aplinkinė se gatvė se, pavyzdž iui, Cameau, yra gerų variantų . Jei kas nors renka sau iš į vairių pasaulio kampelių atsių stus atvirukus – tuomet jums rue de France arba rue Grimaldi, nes bū tent ten yra paš to skyriai, darbo dienomis dirba iki 16 val. , o š eš tadieniais – iki 12 val.

Apie tradicines pramogas. Juos galima suskirstyti į paplū dimį ir ekskursijas.

Visos dienos iš skyrus antrą ją (24.06) buvo saulė ta, o po pietų net karš ta, nes apie paplū dimio atostogas nė ra ką pasakoti. Apie ekskursijas. Kaip ž inote, Nica yra ž inoma dė l savo muziejų , ypač vaizduojamojo meno. Jei nesidomė jau Henri Matisse'o, Marco Chagallo ir Naifo Ž akovskio darbais, buvo į domu aplankyti Dailė s muziejų (Palais Cheret), esantį buvusioje garsios Ukrainos Kochubey dinastijos viloje. Iš karto pasakysiu – iš centro jį galima pasiekti pė sč iomis, jei pasieksite tos pač ios rue de France galą , o tada pakilsite stač ia rue Renoir, tada pasukite į vingiuotą rue M. Tarnowsky. Alternatyva ilgam pė sč ių jų marš rutui yra 38 autobusas, važ iuojantis ž iediniu marš rutu. Labai svarbu pasirinkti tinkamą kryptį , kitaip galite atsidurti Port Lympia J rajone.


Masyvus Musee des Beaux-Arts pastatas yra ant š laito ir gatvių pusė je nė ra labai fotogeniš kas, be to, iš dalies už stoja modernių namų , bet parko pusė je (į ė jimas į parką nemokamas ), nuotraukos labai graž ios. Į ė jimas į muziejų – 10 eurų (š is bilietas leidž ia 24 valandas aplankyti daugybę nemokamų muziejų , bet ne Š agalo muziejų ), jokių ekskursijų po muziejų , audiogido, knygų apie muziejų . Pirmasis muziejaus eksponatas – ukrainieč ių menininkė s Marijos Baš kircevos autoportretas, antrasis skulptū rų salė je – Michelio Tarnowskio Baš kircevos skulptū ra. Kitų Marijos darbų muziejuje nė ra, didž ioji dalis jos darbų eksponuojama Paryž iaus ir Sankt Peterburgo muziejuose, Ukrainoje yra tik trys jos paveikslai (Dniepro, Charkovo ir Sumų muziejuose).

Muziejaus ekspozicija – privati ​ ​ prancū zų dailininko ir grafiko Jules Scheret kolekcija, yra paties Scheret, taip pat prancū zų , olandų , anglų meistrų kū rinių , visa salė religinė s tapybos (14-16 a. , Italija, daug než inomų autorių ). ). Be to, keramika, tapyta P. Picasso, ir skulptū ros, į skaitant O. Rodiną . Mane ypač suž avė jo didž iulė kinų autoriaus drobė , tapyta ant š ilko. Drobė tokia didž iulė , kad susukama į ritinį , o jos vaizdas rodomas monitoriuje salė je, ž inoma, dalimis.

Birž elio 24 d. Nicoje į vyko labai į domus renginys – kasmetinė s IronMan triatlono varž ybos. Dė l š io į vykio vieną dieną Anglijos krantinė je buvo už blokuotas autobusų eismas. Varž ybos prasidė jo apie vidurdienį , o paskui smarkiai lijo. Ž inoma, renginys nebuvo atš auktas.

Viena vertus, buvo daug policininkų ir savanorių , tikrinanč ių krepš ius ir kuprines, bet kita vertus, galė jai stovė ti per metrą nuo „bė gimo takelio“.

Visi dalyviai bė go apsirengę pelerinomis su š alies numeriu, pavadinimu ir vė liava. Daugiausia pabė go sportininkai iš Vakarų Europos, JAV, Australijos ir Japonijos. Sveikiname „Š lovė Ukrainai! „Nieko nebuvo: – (.

Naujasis (ko anksč iau mieste nemač iau) yra senas Raoul Millet bibliotekos pastatas, vienas tramvajaus stotelė s nuo stoties. Tai prieš inga moderniai, net avangardinei Louis Necker bibliotekai Promenade du Payon.

Dabar apie kelionę į Antibes ir Juan-les-Pins. Logistika iš Nicos beveik tobula: №200 Nice Cannes autobusas važ iuoja per visą Nicos Promenade des Anglais, važ iuoja pro oro uostą , o pravaž iavus kelis nedidelius miestelius (be už uominos į kurortą , nors jie yra 3-5 km nuo pakrantė je), sustoja Antibes ir Juan-les-Pins.

Beveik visos gatvė s (tiek tiesios, tiek vingiuotos) š iame mieste anksč iau ar vė liau atveda prie jū ros: -).


Yra daug bakalė jos parduotuvių ir suvenyrų bei paplū dimio parduotuvių . Pirmoji pastatų linija prie jū ros – apartamentai-vieš buč iai, statyti 1970-1990 m. , į vairaus stiliaus, bet daž niausiai labai į noringi. Paplū dimys smė lė tas, daug suoliukų , kas 50 m yra kioskai, kuriuose prekiaujama vandeniu, už kandž iais ir nerealiai brangiais ledais (3.50 E už pakelį , š alia esanč ioje parduotuvė je panaš i į ne daugiau 1 E). Jū roje 100-200 metrų nuo kranto stovi daug prabangių jachtų , Nicoje miesto ribose, kaž kodė l nestatomos. Prieš ingai, kitoje į lankos pusė je matosi Kanai. Tada lygiagreč iai

Guy de Maupassant (Guy de Maupassant) promenada persikelia į miesto centrą , traukiant į centrą pradeda atsirasti brangū s restoranai, vieš buč iai, ž inomų prekių ž enklų butikai.

Pastebiu 2 aukš tų parduotuvę , prekiaujanč ią į vairia spauda (knygomis, laikraš č iais, atvirukais, loterijos bilietais ir kt. ), kurioje pagal kelionė s metu priimtą tradiciją perku kalendorių kitiems metams (š į kartą , ž inoma, su vaizdu į Prancū zijos Rivjerą ). Atsigaivinę viename gatvė s kavinių mazge ilsimė s „puš yne“ (taip paž odž iui verč iamas Jardin de la Pinede pavadinimas). Visko į domaus pamatė me patys Juan-les-Pins (prieš ais yra aukš tų jų technologijų Kongresų rū mai), nusprendž iame kraustytis į Antibes. Pė sč iomis palei Ch. Des Sables yra netoli ir nė ra greitas – daugiau nei 3 km. Todė l grį ž tame į aikš tę , suformuotą G. de Maupassant ir President Wilson gatvių sankryž oje, kur sustoja vietinė autobusų stotelė №1 (Envibus). Š is marš rutas kursuoja 20 minuč ių intervalais, pakeliui į Antibų centrą (Plaza de Gaulle) tik 15 minuč ių , bilieto kaina 1.50 euro. Po paplū dimio ir restorano „Juan“ Antibes sukuria visiš kai kitokio lygio miesto į spū dį!


Tolumoje yra prieplauka (į lanka su prieplaukomis), dar toliau – viduramž ių Fort Carre, o už nugaros – Grimaldi pilis, kurioje į sikū rę s Pikaso muziejus. Iš principo ne abstrakcionizmo gerbė jai, bet bū tų į domu nueiti. Deja, muziejus už daromas pakankamai anksti. Grį ž tame tuo pač iu marš rutu. Iš General de Gaulle, esanč io Robert Soleau alė joje, per 10 minuč ių nuvaž iuosite iki Antibes Gare SNCF ir netoliese esanč ios Gare Routiere. Į Nicą atvykome be incidentų , jei neskaič iuosime 70 minuč ių laukimo autobuso Nr. 200 (pagal grafiką deklaruojami 20 minuč ių intervalai), kuriame jie tiesiog negalė jo iš lipti dė l trū kumo. sė dynė s. Vietoj to, kitas, pustuš tis, atė jo vos po 10 minuč ių . Dar viena į domia pramoga (paplū dimio ekskursija) galima laikyti kelionę laivu, kainuojanč ią.16 eurų . Trukmė.1 val. , pradž ia 11:00 ir 15:00.

Per vienos dienos kelionę į San Remą pravaž iavome „Allianz Riviera“ stadioną (naujas, modernus, prieš.2016 m. Europos č empionatą pastatytas pastatas, kuriame yra ir Prancū zijos sporto muziejus, matė didelius bū rius moksleivių , atvykusių ten su ekskursijomis). Paskutinę savo ankstesnio vizito Nicoje dieną jis lankė si miesto š irdyje esanč ioje FC Nice (OSC Nice) klubo parduotuvė je, tač iau jos aplankyti nepavyko. Š į kartą jis eis į parduotuvę . Bet vintaž iniai 1946-1950 metų stiliaus marš kinė liai nebuvo parduodami, o už.50 E, anot vadovo, ant marš kinė lių už dė s bet kokį numerį ir už raš ys bet kokį pavadinimą .

Mū sų turė tas skrydis atgal nebuvo labai ankstyvas (09:00), bet nukrito sekmadienį , o sekmadienį kai kurie autobusų marš rutai visai neveikia, o kai kurie prasideda daug vė liau. Todė l vienintelė galimybė atvykti į Nicos oro uostą (iš vykimas iš.1 terminalo) buvo autobusu Nr. 98.

Artė jant oro uostui mū sų autobusas vis pildė si ir pildė si, o iki galutinė s stotelė s atvaž iavo kaip ir tikė tasi pilnas. Registracijos ir iš ankstinė s skrydž io procedū ros be staigmenų (iš skyrus tai, kad prancū zų muitininkas taip pat už dė jo antspaudą puslapyje „Specialū s ž enklai“, bet kitame). UIA skrydž io metu nustebino tai, kad viena iš pilotų buvo moteris. Iš garsiakalbio ir paskelbė : „Sako antrasis pilotas Anastasija“. Laiku nusileidus Boryspilyje, tada viskas kaip kaleidoskope SkyBus - metro - troleibusas, pusantros valandos ir namie

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Санаторий
Бювет с водой
Водяная башня. Днем
Водяная башня. Вечером
Городской транспорт Бирштонаса
Тоже городской транспорт Бирштонаса
Бирштонас. Место для курения.
Река Неман
Санаторий
Символ города
Ницца. Центральная площаль (площадь Массена).
24.06 город перекрыта из-за соревнований по триатлону. У трамваев выходной
Ницца. Стадион
Украинский след в Ницце. Вилла династии Кочубей. Сейчасв этом здании - Музей изобразительного искусства
День Конституції в Антибі
Ницца. Вид с моря
Холм Шато
Украинский след в Ницце. Лично я прочитал подпись как
Английская Набережная. Вечер
Жуан-ле-Пен. Типовая курортная недвижимость на первой линии (аппарт-отели)
Жуан-ле-Пен. Фонтан на набережной
Антиб. Замок Гримальди. Сейчас в нем находится Музей П.Пикассо
Вильфранш-сюр-Мер. Вид с моря
Английская Набережная. Вид с моря
Акватория Ниццы. Прогулочный катер
Скрытая визитная карточка Ниццы. Угловые башни, покрытая разноцветной черепицей.Нигде во Франции подобного не видел
Оперный Театр в Ницце
Еще один украинский след в Ницце. Наверняка предки этого месье происходят из маленького этно-села Полтавской области :-)
Panašios istorijos
Komentarai (4) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras