Не смотря ни на что - хорошо! Хоть и полно недостатков. Nepriklausomai nuo to, gerai! Vis dėlto jis pilnas trūkumų.

Sveiki! Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš į simylė jau Š ri Lanką , nors ir praė jo kelios dienos, bet jau pasiilgau ir noriu grį ž ti. Ir aš tikrai ž inau, kad nesu vienas su savo jausmais.
Tač iau aš ketinau paraš yti š ią apž valgą apie vieš butį . Taip pat noriu paraš yti – po š alį , gal kiek vė liau.
Taigi, tiesa ir tik tiesa. Vieš buč io rezultatai, tikriausiai pradė siu nuo gerų :
1. Personalas – mandagus, paslaugus, besiš ypsantis. Viskas, ko praš ė me, buvo padaryta ir ilgai laukti nereikė jo. Priė mimas draugiš kas. Kai nutrū ko lagamino pakabinama spyna, pač iam pirmam praš ymu meistras iš karto į bė go ir suvalgė š ią spyną nereikalaudamas pinigų .

2. Lova buvo keič iama ne kasdien, apie 2-3 kartus per savaitę . Rankš luosč iai buvo keič iami, bet ne visada, o tik tada, kai numetė ant grindų . Jei jie kabo, tada jie keič iasi kas antrą kartą . Kalbant apie „troiką “, kas ž ino, tikriausiai normalu? Svarbiausia, kad jie pasikeitė
3. Vieš butyje yra adapteriai lizdams ir jie iš duodami pagal pageidavimą . Vienas „bet“: dė l tam tikrų kiš tukų struktū ros skirtumų mū sų kiš tukai turi bū ti į kiš ti iki pusė s į š iuos adapterius, į sitikinkite, kad yra kontaktas. Kitu atveju atrodo, kad adapteris neveikia (kai kurie taip manė ).
4. Restorane yra pakankamai maisto. Yra aš trus – jis yra gale. Dauguma jų yra europietiš ki, bet vis tiek gali š iek tiek pipiruoti. Taigi mano vaikas kartais „sudegdavo“. Iš esmė s yra galimybė vaikui ką nors iš sirinkti. Kepiniai – pusryč iams tie patys: kruasanas ir pufas. Vakarienei pyragaič iai – retas sveč ias, pilnas visokių putė sių , kremų , drebuč ių . Ir, ž inoma, visada pilni padė klai saldž ių ananasų , papajos ir bananų (paskutinę kovo savaitę atsirado neprinokę arbū zai) – tai pusryč iams ir vakarienei (turė jome HB maisto sistemą ). Pietums, než inau, vakarieniavome - deš inė je, už uolos, yra vietinė s virtuvė s restoranas. Dar pasakysiu, kad nė ra dietinio kampelio ir kampelio vaikų maistui. Gal „trojkoje“ to reikia? -Než inau. Tarp vaikinų , su kuriais ten susidraugavau, priekaiš tų negirdė jau.
5. Rankš luosč ius ir č iuž inius ryte iš davė vilkikas. Viskas, kas buvo pamirš ta paplū dimyje (vieš buč io teritorijoje) - kreipsitė s į jį - viskas bus grą ž inta. Kas pamirš ta ant smė lio už teritorijos ribų – atsipraš au. Nors apie vietinius pasakysiu: nors jie ir š ukė s, bet prekiauja, bet ne vagys.

6. Restorane kiekvieną darbo dienos vakarą grojo gyva vietinė muzika. Tada, š iek tiek pagroję savanoriš kai, muzikantai (visą laiką skirtingos grupė s po 3 ž mones) vaikš č iojo aplink stalus, grojo ir siū lė savo diską už.10 USD (kaina visiems vienoda).
7. Į domu tai, kad vieš butyje yra daug „mū siš kių “ ir už sienieč ių , kurie atvyksta grupė mis: arba atvyks vokieč iai, tada lenkai, tada iki mū sų atostogų pabaigos – prancū zai. Susidraugavome su lenkais, š iek tiek pasikalbė jome su vienu anglu. Apskritai tautinė į vairovė netgi naudinga.
Dabar apie minusus, kurie, nors ir ne itin sugadina kitų , manau, kad bū tina apie juos pasakyti:
8. TV – tik vietinė , anglų kalba. Dė l to jie vakare prieš miegą ž iū rė jo BBC, ž inoma, anglų kalba. Likusi dalis yra kriketo ir vietinė s serijos su neį tikė tinai gilia semantine apkrova.
9. Vieš buč io personalas – ne vienas rusakalbis. Taigi, iš mok anglų kalbos.
10. Nei mū sų lenktynė se, nei kitose - po savaitė s - nė vienas mū sų tautietis iš Ukrainos ir broliai iš Rusijos - nematė nė vieno bent vieno kelionių organizatoriaus atstovo (o mes buvome iš sių sti, aiš ku, kad jie skirtingi ). Mes skridome su TUI.
11. Kai mano vyras už lipo ant jū ros ež io, vieš butyje nebuvo nei gydytojo, nei slaugytojo, nei bent jau tarp darbuotojų , kurie galė tų tiesiog suteikti pirmą ją pagalbą . Parū pinau pati, iš generalinio direktoriaus pareikalavusi vaistinė lė s (plikos, besiš ypsanč ios, tvirto sudė jimo, visada su kaklaraiš č iu). Beje, kas yra jodas ir ar jo yra pirmosios pagalbos vaistinė lė je, vadovas neturė jo supratimo. Jis pasiū lė iš kviesti mokamą gydytoją . Tač iau kiekvieną dieną susitikime jis domė josi jos vyro gerove.

12. Gultai. Pats seniausias. Plastikas - atsilupa mė lyni daž ai, o po jais balti (daž yti, nes kaž kada korpusas buvo mė lynas). Medinė s – vienos be ratų , kitos – supuvusios, nuo menkiausio judesio subyrė jo.
13. Be to, gultų neuž teko, vyras eidavo skolintis 7 ryto, o laisvų daž niausiai bū davo ne daugiau kaip 5 vnt. Kas atė jo po pusryč ių – tiesiai ant ž emė s pasidė jo č iuž inį su rankš luosč iu ir taip deginosi. Dar vienas pokš tas: kartą mū sų draugams iš Lenkijos neuž teko gultų . Baseino vyras atė jo ir mums pasakė (cituoju!! ! ): „Vaikams gultų neleistina“. (! ! ! : -o) Tai buvo mū sų draugai, juolab kad ž monė s nebė ra jauni. Padovanojome jiems vieną gultą , nes vaikas daž niausiai arba ž aisdavo smė lyje, arba plaukiodavo baseine, bet beveik negulė davo su mumis.
14. Pas mus santechnika veikė , bet vaizdas senovinis, vietomis suskilinė ję s, kaž kur keista apnaš a. Du mū sų draugai (du skirtingi kambariai) - kambariuose sugedo duš as, jie buvo sutvarkyti, bet abiem atvejais ilgai laukė .
15. Oro kondicionierius kambaryje labai triukš mingas, bendras, neefektyvus dieną , geriau naktį , ypač derinant su tikrai triukš mingu lubų ventiliatoriumi. Tiesa, triukš mo fonas nuo tokio derinio neleido už migti, kartais pabusdavau vidury nakties ir jį iš jungdavau. Bet apie vandenyno garsą – girdė josi, bet patikė kite, miegoti jis netrukdė .
16. Uodai. Tik vieną kartą vakare buvo atidarytas balkonas – ir vaikas buvo smarkiai apkandž iotas. Mes su vyru nebuvome paliesti. Visą laiką turė jau į jungti fumigatorių , kurį jie atsineš ė su savimi.
17. Balkonas buvo be rankenos ant durų , buvo atidaromas labai sunkiai.
18. Baldai veikia, bet labai seni.

19. Apskritai visas vieš butis senas, visur matosi 2004 metų cunamio „pė dsakai“: ant lubų - gipsas kaž kur nuė jo į burbulus (ir subyrė jo prie vaiko pagalvė s), lifte - durys vietomis iki aprū dijusio taš ko. Š en bei ten galima pajusti, kad vieš butį „numuš ė “ stichinė nelaimė , o bė gant metams jis nebuvo pakankamai marafetizuotas (o ar iš vis tai daro? ).
20. Kaž kodė l langai kaž kur nebuvo iš plauti, o kai kur iš plauti iki tokio lygio, kurį leido pasiekti valytojų ū gis (vietiniai daž niausiai ž emo ū gio ž monė s). Pavyzdž iui, restorane ryte purvini langai š iek tiek gadino vaizdą į vandenyną , ypač pirmomis dienomis. Tada priprasi : )) .
21. Restoranui: jei vakarienė s „piko valandą “ (nuo 19-30 iki 20-30) vieš butis labai pilnas, į restoraną geriau neiti. Pirma, kaž kada neturė jome pakankamai staliukų ir sė dė jome kartu su š rilankieč iais, besiilsinč iais š iame vieš butyje – prie didelio stalo. Antra, š iuo metu prie kiekvieno patiekalo yra nemalonus sendaikč ių turgus ir irisas.
Visa tai, ž inoma, smulkmenos, kurios vis tiek nesugadino mū sų atostogų , nes gamta, klimatas, vaisiai – kaip rojuje. ))) Vietiniai gyventojai geri, bet konkretū s vaikinai, malonū s, prie kurių tik reikia priprasti, su jais galima susidraugauti ir priimti tokius, kokie yra. Taip pat patariu elgtis su vieš buč iu. Pagarbiai ir WBR, Marusya-Klimova.