Lichtenšteinas – perlas Alpių karolyje
Lichtenš teinas, už imantis š eš tą vietą maž iausių pasaulio valstybių są raš e, yra tarp Reino (vakarų sienos) ir Alpių . Kunigaikš tystė iš sidė sč iusi Retikono kalnagū brio (Reitijos Alpių ) spygliuose, ne tokia kalnuota kaip Austrija ir Š veicarija: aukš č iausia vieta yra Grauspitz kalnas (2599 m). Klimatas vidutinio klimato, kritulių iš krenta 700-1200 mm per metus, ž iemą sninga ir sninga, tač iau vasara š ilta, temperatū ra siekia 28 laipsnius š ilumos. C. Ketvirtadalį teritorijos dengia miš kai (eglė s, bukai, ą ž uolai), kalnuose – alpinė s ir subalpinė s pievos. Ilgis iš š iaurė s į pietus 28 km, iš rytų į vakarus - 10 km, š alies plotas - 160 km; Administraciniu pož iū riu Lichtenš teino teritorija yra padalinta į du istorinius rajonus – Aukš tutinį Lichtenš teiną (Oberlandas) su centru Vaduco mieste ir Ž emutinį Lichtenš teiną (Pož eminis regionas), kurio centras yra Š elenbergo mieste. Apygardas sudaro bendruomenė s (komunos). Kunigaikš tystė je yra 11 komunų .
Š ią maž ytę „egzotiš ką “ valstybę , pasiklydusią Alpė se, trumpam aplankė me pakeliui iš Š veicarijos į Austriją . Š alis yra patogioje vietoje tarp š ių Alpių š alių ir per savo istoriją patyrė kaimynų į taką .
Pirmiausia sustojome kunigaikš tystė s sostinė je – Vaduzo mieste. Nuo kalno mus pasitinka XII amž iuje pastatyta Vaduco pilis, nuo 1938-ų jų – princo rezidencija, už dara visuomenei.
Gidas supaž indina mus su š ios maž os valstybė s istorija. Lichtenš teino valstybė susikū rė.1719 m. Prieš tai Š vabijos kunigaikš tystė je, dabartinio Lichtenš teino teritorijoje, buvo Schellenbergo ir Vaduco feodalinė s valdos, kurios vė liau tapo Š ventosios Romos imperijos dalimi. 1507 m. imperatorius Maksimilianas suteikė Vaducui specialias teises ir privilegijas, į skaitant suverenitetą ir mokesč ių rinkimą . Š ios teisė s buvo perduotos austrų Lichtenš teinų š eimai.
Lichtenš teino š eima labai norė jo gauti vietą Š ventosios Romos imperijos Reichstage. Tam jis turė jo turė ti ž emes, kurių siuzerenas bū tų pats imperatorius. Dė l to Hansas-Adamas I iš nuskurdusių Hohenemso savininkų nusipirko du maž yč ius fiusus pasienyje su Š veicarija – Š elenbergą (1699 m. ) ir Vaducą (1712 m. ). Š ios ž emė s turė jo reikiamą teisinį statusą . Eugenijaus Savoieč io (kuris buvo Lichtenš teino pirš lys) pagalba 1719 m. imperatorius pripaž ino š eimos galvą Antoną Florianą suvereniu orumu princu. Taip gimė Lichtenš teino Kunigaikš tystė .
1815–1866 metais Lichtenš teinas buvo Vokietijos konfederacijos dalis, o 1860 metais Lichtenš teinas tapo paveldimais Austrijos parlamento aukš tų jų rū mų nariais, o 1866 m. , vadovaujant Johanui II Lichtenš teinui (1840–1929), kunigaikš tystė į gijo nepriklausomybę . Austrijos ir Prū sijos kare 1866 m. Lichtenš teinas veikė kaip Austrijos są jungininkas, 1868 m. , ž lugus Vokietijos konfederacijai, Lichtenš teinas iš formavo savo 80 ž monių kariuomenę ir paskelbė savo nuolatinį neutralitetą , kuris buvo gerbiamas per abu pasaulinius karus ir iki tol. vis dar yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri neturi ginkluotų jų pajė gų . Teisė saugą vykdo policijos pajė gos, kurias sudaro 120 ž monių – 83 darbuotojai ir 37 civilinio personalo atstovai. 1876–1918 m. palaikė glaudž ius ryš ius su Austrija-Vengrija.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lichtenš teinas nutraukė dė l pralaimė jimo susilpnė jusią sutartį su Austrija ir vė l susitelkė į Š veicariją : 1921 metais buvo pasiraš yta prekybos ir paš to paslaugų sutartis, o 1924 metais – muitų są junga. Nuo tada Lichtenš teino valiuta buvo Š veicarijos frankas. Nuo 1919 m. Š veicarija atstovauja Lichtenš teino diplomatiniams ir konsuliniams interesams už sienyje.
2009 m. sausio 1 d. Lichtenš teine gyveno 3.360 ž monių , o vidutinis gyventojų tankis – apie 220 ž monių vienam km² . Š ios tautos protė viai buvo retų ir germanų (alemanų ) gentys. Dauguma gyventojų yra lichtenš teinai (alemanai). Valstybinė kalba yra vokieč ių , kasdieniame gyvenime - alemanų vokieč ių kalbos tarmė . Dauguma tikinč ių jų (76%) iš paž į sta katalikybę , protestantai – apie 7% gyventojų . Vidutinė gyvenimo trukmė : vyrų - 76.6 metų , moterų - 83.5 metų (2009 m. ). BVP vienam gyventojui – 14.000 USD.
Paž intį pradedame nuo aikš tė s prie Rotuš ė s. Netoliese – skulptū rinė trijų ž irgų kompozicija, prieš ingoje pusė je po medž iu suoliukas, š alia kurio – tautinė vė liava, prieš kurią kartu fotografuojamė s.
Netoliese yra suvenyrų parduotuvė , kurią taip pat puolame, supirkinė ja vietinius suvenyrus, daugiausia š aldytuvo magnetukus ir paš to ž enklų rinkinius (beveik 1/10 š alies pajamų gaunama iš paš to ž enklų pardavimo). Mū sų maloniai nuostabai, pardavė jos supranta ir š iek tiek kalba rusiš kai.
Galbū t taip yra dė l mū sų buvusio tautieč io, o dabar Lichtenš teino pilieč io barono Falzo-Feino, mū sų Askania-Novos rezervato į kū rė jo sū nė no.
Ž inomas filantropas baronas Eduardas fon Falcas-Feinas (g. 1912 m. rugsė jo 14 d. Gavrilovkos kaime, Chersono provincijoje, Rusijos imperijoje) – Lichtenš teino visuomenė s veikė jas. Jis yra dviejų gerai ž inomų Rusijos istorijoje š eimų palikuonis – Jepanč inų (iš motinos pusė s) ir Faltz-Feins. Visą gyvenimą jis paskyrė meno kū rinių , kurie per revoliuciją ir pilietinį karą buvo iš vež ti iš Rusijos, kolekcionavimui, kad sugrą ž intų juos į tė vynę . Jo pastangomis š alis atgavo daug neį kainojamų lobių . Tarp jų ypač vertingas imperatoriui Nikolajui II į teiktas persiš kas kilimas, ant kurio iš austi visų karališ kosios š eimos narių portretai. Falz-Fein palaiko glaudž ius ryš ius su savo tautieč iais. Pastaraisiais metais jis buvo laisvai samdomas ITAR-TASS agentū ros Lichtenš teine korespondentas. 95-ojo gimtadienio dieną savo rezidencijoje „Askania Nova“ jis buvo apdovanotas Rusijos Puš kino medaliu už didelį indė lį į tautų ir tautybių kultū rų suartė jimą ir abipusį turtinimą .
Jam buvo tik penkeri, kai jo š eima „tais pač iais marš kiniais“ amž iams paliko savo š eimos dvarą pietų Rusijoje. Jis tapo Lichtenš teino Kunigaikš tystė s suvenyrų karaliumi ir didž ią ją dalį pajamų skyrė apleistų rusų kapų priež iū rai už sienyje, pamestų lobių grą ž inimui į Rusiją ir stač iatikių baž nyč ių restauravimui. Š alia viduramž ių kunigaikš č ių pilies Lichtenš teine, vilą supa ž aluma su kilmingais herbais ant kaltinių vartų . Be jokio kvietimo č ia atvyksta turistai iš buvusios tė vynė s, o sveč ius baronas noriai į sileidž ia.
Už pagrindinė s valgomojo langų atsiveria Alpių kalnų panorama, o viduje – rusiš ki paveikslai, carų biustai, auksinė s ž vakidė s su dvigalviais ereliais. Ryš kus pavyzdys, kaip visą gyvenimą galima patogiai gyventi klestinč ioje š alyje, o š irdyje ilgė tis tė vynė s.
Einame pagrindine sostinė s gatve, praeiname pro paš tą , iš č ia galima iš sių sti atviruką su filatelistų vertinamu Lichtenš teino antspaudu.
Miestas graž us, jame daug gė lių , apsuptas ž alumos palaidotų kalnų .
Š alia senų pastatų yra modernū s į renginiai.
Sostinė s gyventojų namai atrodo iš puoselė ti ir į rengti.
Paskutinį kartą apž velgiame sostinę .
Važ iuojame iki Austrijos sienos pro iš puoselė tus maž ytė s š alies vynuogynus ir laukus, jos miestelius.
Lichtenš teinas yra klestinti pramonė s š alis, turinti iš vystytą finansinių paslaugų sektorių ir aukš tą pragyvenimo lygį (Lichtenš teino BVP 2007 m. siekė.4, 16 mlrd. USD, BVP vienam gyventojui – 118 tū kst. USD (1 vieta pasaulyje). Tapk tokio pilieč iu klesti š alis beveik neį manoma, nes pilietybė s nenusipirksi. Net bū damas Lichtenš teino pilieč io ž mona (vyru) ir daug metų gyvenę s joje, pilietybė s negausi - pilieč iais gali tapti tik č ia gimę bendri vaikai.
Nepaisant š imtametė s istorijos, Lichtenš teinas sukuria labai modernios valstybė s į spū dį . Tai klesti pramoninė š alis su iš vystytu finansinių paslaugų sektoriumi ir aukš tu pragyvenimo lygiu. Pagrindinė ū kio š aka yra apdirbamoji pramonė : metalo apdirbimas, precizinė į ranga, optika, vakuuminė s į rangos, elektroninių sistemų , mikroprocesorių gamyba. Pramonė s pagrindas yra tiksli inž inerija ir prietaisai. Didž iausios į monė s yra „Hilti AG“ (montuojama, maž ų gabaritų statybinė į ranga su autonominiu maitinimo š altiniu) ir „Balzers AG“ (itin giluminio vakuumo į ranga, skirta optikos, mikroelektronikos ir mikroprocesorių pramonei). Pramonė beveik visiš kai orientuota į eksportą . Reikš mingą vietą už ima maisto pramonė (ypač konservų ir vyno gamyba), tekstilė s, keramikos ir farmacijos pramonė . Š alis pilnai aprū pina savo pilieč ius darbo vietas, o iš Austrijos, Vokietijos, Š veicarijos į ją kasdien atvyksta dirbti dar 3.5 tū kst.
Iš vykstame iš Kunigaikš tystė s prieš Feldkirchą – „vartus į Lichtenš teiną “ Austrijos sienos pusė je.
