Japonija, 4 diena. Asakusa, metro, neformalūs rajonai ir klubai Tokijuje
Ryte sukome aplink į ė jimą į Imperatoriš kuosius rū mus (ž r. nuotrauką ). Į rū mų teritoriją leidž iama patekti du kartus per metus. Man labai patiko tradicinio japoniš ko parko derinys su modernia dangoraiž ių linija už jo. Š is vaizdas daro ypatingą į spū dį . Sujungti nesuderinamus dalykus pasirodo arba visiš ka nesė kmė , arba kaž kas nuostabaus. Č ia – iš radingai (ž r. nuotrauką ).
Japonijos š ventyklos visais atž vilgiais, iš skyrus š varą , nusileidž ia indų ir nepalieč ių . Nepalo induistų ir budistų š ventyklų didybę , gylį , energiją sustiprina didž iulė tikinč ių jų armija. Taip, š ventyklos Nepale yra primityvios ir neš varios, bet jos tikros. O č ia, Japonijoje, religija atrodo antraeilė . Klaidž iodama po Japonijos š ventyklas aš asmeniš kai matau trumpaamž ius medinius pastatus, neturinč ius ypatingos architektū ros, daž niausiai turistai, o ne tikintieji, ir ritualus „smagiai“. Vietoj meditacijos jie ploja rankomis ir skambina varpeliu.
Vietoj aukų jie perka ž vakes ir už raš o ant jų linkė jimus. Asakusa daugelyje š ventyklų nenustebino ir nesudomino.
Tokijo rotuš ė s apž valgos aikš telė š vari, tvarkinga, toli. Mero nebuvo matyti.
Stebė jome Tokijo Harajuku rajoną , bū tent Tageishita-Dori gatvę , kur daž niausiai telkš o „tamsios lolitos“, iš pieš tos kaip lė lė s. Tač iau mums nepasisekė ir mū sų medž ioklė s aukomis tapo tik keli originalū s kostiumai ir kuprinė s. Beje, toje pač ioje gatvė je yra didž iausia Japonijoje „100-jenų “ parduotuvė , kurioje parduodami visokie namams skirti daiktai po 105 jenas už vienetą.
Vakarienei kompanija mus nuvedė į nacionalinį restoraną ir supaž indino su dar viena japoniš ko „vakarė lio“ maisto rū š imi. Jei stalo centre esanč iame shabu-shabu virė sultinys, tai dabar buvo japoniš kas apvalus grilis, ant kurio kepdavome į vairių rū š ių ir pjaustymo bū dų darž oves bei mė są.
Atrodo puikiai ir skanu valgyti, bet man asmeniš kai labiau patiko "virti" shabu-shabu. Visgi mė są perkepti labai lengva, bet jos neį manoma virš kinti. Taip, ir verdantis vanduo yra palankesnis pamatuotam bendravimui, nei nuolat deginanti mė sa. Buvo penktadienis, restoranas buvo pilnas...vyrų . Be mū sų grupė s moterų , visame restorane daugiau nematė me. Tokie japonų š eimos principai – moterys bū na namuose su vaikais, o vyrai „pirminė je linijoje“ ne tik dieną , bet ir vakare. Beveik visi vyrai ateidavo iš kart po darbo, tai matė si su kostiumais ir kaklaraiš č iais.
Eik į Klubą . Visi supranta, kad aplankyti Tokiją ir neiti į š okių klubą yra nuodė mė . Visa mū sų grupė nusidė jo, ir tik trys teisuoliai iš vyko ieš koti nuotykių . Rekomendacijų apie „Womb“ klubą gavau iš nuostabaus ž mogaus, kuris nuo vaikystė s aistringai domisi muzika ir Japonija. Už tai esu jai be galo dė kingas. Neaptariau jos patarimų ir neabejojau.
Nuotykis prasidė jo planuojant marš rutą nuo vieš buč io iki klubo.
Pagrindinis sunkumas yra tas, kad ne visos Japonijos gatvė s turi pavadinimus. Todė l adresus sudaro vietovė s pavadinimas ir instrukcijos, kaip ten patekti, o paš tu jie atrodo kaip skaič ių rinkinys per brū kš nį . Vakarieč iui tai keista ir nesuprantama. Todė l net ir turint į staigos adresą sunku suprasti, kur tiksliai ji yra. Laimei Google. Mapsas moka ieš koti ne tik pagal adresą , bet ir pagal į staigos pavadinimą , ž inojo Shibuya apylinkė se esantį klubą Womb. Antra problema – metro.
Tokijo metro. Galbū t jau matė te Tokijo metro ž emė lapį . Kijevui ir maskvieč iui tai atrodys kaip siaubas. Bet iš tikrų jų viskas pasirodo lengviau. Taip yra todė l, kad vietoj reklamos ir architektū rinių malonumų Tokijo metro nukabinė tas ž enklais, ž emė lapiais, diagramomis ir lentelė mis (ž r. nuotrauką ).
Pavyzdž iui, stotyse yra ne tik linijų diagrama, bet ir iš važ iavimo iš gatvė s schema (stotys kartais bū na 2–3 ir net 4 aukš tų su daugybe iš ė jimų ), tikslus kiekvieno traukinio atvykimo ir iš vykimo laikas. ir tt . Metro už sidaro apie vidurnaktį ir vė l atsidaro pusę penkių ryto, ir mums tai tiko. Klubai pradeda dirbti nuo 11-12 nakties, tad važ iavome apie vidurnaktį . Š iuo metu metro pilnas. Iš esmė s iš darbo grį ž ta pavargę ir apsnū dę vadovai. Protingos merginos ir jaunuoliai su dalykiniais kostiumais už miega vež imuose ir stotyse, sė dė dami ir stovė dami. Tokiais momentais kai kurie ž odž iai apie sunkias japonų tradicijas prisipildo prasmė s. Ž monė s sunkiai dirba dė l savo pensijų , atiduodami savo jaunystę į monei, kurioje dirba.
Apie 1:30 ryto kylame eskalatoriumi iš Shibuya stoties...ir mums tikras piko valanda. Gatvė je daug maš inų , daug ž monių (ž r. nuotrauką ).
Dieną nemač iau tokių ž monių minios kaip naktį . Pusę dviejų atvira viskas nuo greito maisto iki kirpė jų . Ž velgiant į priekį , pasakysiu, kad grį ž us iš klubo 4:30 ryto, treč dalis į staigų dirbo toliau, o ž monių gatvė se dar buvo gana daug. 4:30 ryto valgė me iš suš ių juostos restorane, kuriame buvo daug ž monių . Tokio naktinio judė jimo Manhetene dar nemač iau.
Club Womb – puiku! Kaž kas panaš aus į Kijevo kiną , tač iau š i apž valga jau ne kelionių svetainei.
