Žiurkių lenktynių tęsinys. Vatikanas ir Venecija
Vatikanas. Ž iurkių lenktynių tę sinys
Mū sų grupė susibū rė , du turistai pasiklydo, mes jų nelaukė me. Prieš į einant į muziejus, Jana papasakojo apie Siksto koplyč ios istoriją , perspė jo, kad galima fotografuoti, negalima. Jie grož ė josi riebia ž uvė dra ir modernia skulptū ra „Sfera sferoje“, o pavargusias kojas siuntė į muziejus ir katedras.
Sfera sferoje
Na, ką aš galiu pasakyti? Be jokios abejonė s, Vatikanas surinko daugybę meno kū rinių , kurie stulbina savo grož iu ir industriniu virtuoziš kumu. Taip, tai pramoninis virtuoziš kumas. Oficialioje viduramž ių (ar viduramž ių? ) istorijoje teigiama, kad Mikelandž elas marmuro ir granito skulptū ras kū rė kaltu, vinimi ir kaltu. Ar iš viso su kuo?
Mano, inž inieriaus, nuomone, tokius dalykus galima pagaminti, pavyzdž iui, tik naudojant aukš č iausios klasė s š lifavimo ir grę ž imo į rankius, kurie dirba dideliu greič iu ir iš nuolatinio energijos š altinio.
Bacchus, mū sų draugas)) Pagaminta su kaltu ir š luotele, rankomis) )
Vatikano lubos yra padengtos paveikslu, kuris iš apač ios atrodo kaip tinkas. Tiesą sakant, pavirš ius yra visiš kai lygus. Viduramž ių ZD grafika?
viduramž ių ZD grafika ant lubų
Marmurinė gyvū nų salė buvo už daryta lankytojams, o fotografuoti su blykste ir gobelenų salė se buvo už drausta fotografuoti su blykste. Ir kaip ten iš tikrų jų buvo galima ką nors nufilmuoti – pilna ž monių , kaip Stalino laidotuvė se. Už truksite sekundę – kitų turistų prakaituotų kū nų sū kurys iš karto atstumia jus nuo grupė s.
Bet man vis tiek pavyko kai ką pamatyti.
Geografinio ž emė lapio salė.
Ž emė lapiuose rodomi ž vaigž dž ių miestai, kurie buvo nuš luoti nuo ž emė s pavirš iaus, remiantis kai kuriais spė jimais dė l prieš.200 metų vykusio branduolinio karo (neoficiali versija).
geografiniai ž emė lapiai
geografiniai ž emė lapiai
geografiniai ž emė lapiai
geografiniai ž emė lapiai
Gobelenai. Didž iulė s drobė s su meistriš kai iš austomis biblinė mis istorijomis pagal Rafaelio eskizus.
„Jos buvo padarytos taip teisingai, kad nustembi juos matydamas, galvodamas apie tai, kaip buvo galima pinti plaukus ir barzdas ir suteikti siū lams tokį lankstumą kū nui; Š is kū rinys atrodo labiau stebuklas nei ž mogaus meno kū rinys, nes vanduo, gyvū nai, pastatai preciziš kai paraš yti teptuku, o ne austi siū lu. "- J.
Vasari „Ž ymiausių tapytojų , skulptorių ir architektų biografija“
Gobelenas, iš siuvinė tas „rankomis“
Kai kurie vadovai sako, kad gobelenai buvo siuvinė ti rankomis, mū sų Gelež inė Jana susitarė dė l manufaktū rų , kur jie buvo pagaminti. Mano nuomonė austa apie kokybiš ką audimo į rangą su kompiuteriniu programavimu. Nes neį manoma, kad ją kryž iumi iš siuvinė jo vienuolė s savo niū riose tamsiose kamerose. Na, o manufaktū ra – kas matė , kas tai buvo iš tikrų jų ? Maš inų dalių istorijos mū sų nemokė mokyklose ir institutuose.
Siksto koplyč ia. Aukš tis 21 metras. Vieno meistro paraš yta – per 5 metus? Freskos spalvos pribloš kia savo ryš kumu, nors, pasak gido, paveikslo atkurti nepavyko: „Tiesiog nuplovė suodž ius, kurie susidarė po 400 metų kasdienio deginimo ž vakė mis“. Be komentarų .
Grindys taip pat geros.
O kaip viduramž ių meistrams su kaltu, kaltu ir asilo uodegos š epeč iu sekė si sugalvoti ir pritaikyti praktiš kai?
П
Suž avė tas nepriekaiš tingo pastojimo salė s grož iu. Paveiksluose svarbū s dė dė s ginč ijosi dė l minė to mitinio proceso galimumo ar negalimumo, o iš salė s centro gedulingu veidu jų klausė si Mergelė Marija mė lyna nosine.
Mū sų prakaituota ir greita ekskursija po Š v. Petro katedrą baigė si. Ten jau buvo lengviau, laikas atsigrę ž ti, nusifotografuoti ir pasimelsti. Aš irgi meldž iausi - praš iau š v. Petro (kuris, beje, labai ilga nosis) iš gydytų man ausį , nes per visą kelionę kaž kodė l blogai girdė jau, o tai mane labai vargino. Š ventoji nenuvylė - parvaž iavus namo norė josi ausį į sirė ž ti, o iš traukiau vilną , ir stebuklas! ! ! !!
– Gandas man sugrį ž o iki galo!
Bet laikas grį ž ti prie mū sų „avelių “ autobuse. Vė l valso tempu puolė į metro. Pakeliui nespė jau nusipirkti linksmos kakos formos pagalvė s, gaila! Metro nuvaž iavome į miesto pakraš tį , kur turė jo važ iuoti mū sų autobusas. Stotelė je buvo dulkė ta ir liū dna, liū dni negrai prekiavo dumblu. Truputį juos pralinksminau – už.5 eurus nusipirkau raudoną maiš elį . Nors ir nelabai madinga, bet ne visai niū ri – dabar pasipuoš iu draugams, dar pirkta Romoje!
Tuo tarpu autobusas vė lavo – vairuotojai pasiklydo. Į pagalbą atskubė jo vienas iš turistų – jis ieš kojo autobuso ir parodė kelią į liū dną susitikimo vietą . Ir važ iavome atgal, 530 kilometrų iki Venecijos. Alkanas ir niū rus kelias, jau tapę s gimtą ja ir dž iaugsminga „sanitarinė mis stotelė mis“.
Atvaž iavo arč iau 23:00, pradė jo lyti.
Buvo nejauku ir š alta, Budapeš te iš gelbė jo virdulys, pavogtos arbatos stiklainis ir uogienė . Ryte pamatysime Veneciją !
Penkta diena.
Venecija.
Gerai iš simiegoję ir lengvai už kandę iš vykome į Veneciją . 20 minuč ių traukiniu, tada 10 minuč ių laivu. Pradė jo lyti. Pasiekė me Š v. Morkaus aikš tę ir susitikome su gidais. Ač iū Dievui, mums padovanojo mini racijas su ausinė mis ir iš vykome į paž intinę kelionę .
Buvo labai nejauku girdė ti apie Venecijos istoriją per lietų . Nors turbū t buvo į ką pasiž iū rė ti. Morkaus aikš tė je garsieji Dož ų rū mai, bet mes ten nepatekome: Mokama, o eilė je stovė k ilgai, neturime tam laiko! ». Š iek tiek pabė gę per aikš tę patraukė me siaurų gatvelių , labirintų ir tiltų link. Miestas tikrai graž us, bet yra niuansų . Patys paminklai laikomi tinkamos bū klė s, o namai drė gni ir apgriuvę .
Nuotekos, ž inoma, teka tiesiai į kanalą , tiesa, iš matos neplaukioja – jos surenkamos specialiomis maš inomis iš povandeninių rezervuarų po namais.
Liū dnai pagarsė jusio š lapimo kvapo, kurį dainuoja daugybė turistų , aš nepajutau, greič iausiai dė l lietaus. Kanalai dezinfekuojami kas dvi dienas, vanduo iš vietinių skalbyklių taip pat nuleidž iamas į kanalą . Gatvė s š varios – na, jų kerš tas, kai kurios nesiekia 1.5 metro ploč io, o siauriausia Venecijos gatvelė – vos 54 cm. . Gidas papasakojo istoriją , kaip vienoje iš gatvių po soč ių pietų į strigo stora matrona. Daugiau nei parą restorano darbuotojai ir vietiniai triū sė , bandydami storą moterį iš stumti į platesnę gatvę , skandalas buvo neį tikė tinas.
Miestas turi nuosmukio, prasidė jusio nuo 2008 m. pasaulinė s krizė s, antspaudą . Daugelis parduotuvių už darytos, maž ai ž monių . Gidė iš sakė liū dną statistiką – vienas vaikas Venecijoje turi pusantro š uns.
Atrodo, kad turistų daug, bet venecijieč ių pajamos gerokai sumaž ė jo. Arba turistai taip nuskursta, kad nesugeba iš leisti poros papildomų eurų.
Bū tent todė l č iabuviai bė ga iš toli pusiau už tvindyto miesto, ieš kodami laimė s ir didelių pinigų , o jų vietą už ima dar labiau nuskriausti negrai ir filipinieč iai.
Pagaliau paž intinė ekskursija (saiga ir nuobodi, bet apskritai į prasta) baigė si, grį ž ome į Š v. Morkaus aikš tę . Kelionė gondola – 30 min. 23 eurai. Mums labai pasisekė – lietus tuo metu liovė si. Tada vė l susirinko visa grupė ir ė jo į finalines lenktynes – į prekybos centrą ir pavalgyti. Vė l bė go labirintai, puolė į prekybos centrą . Dalis grupė s sė dė jo kavinė je, o aš nuė jau į parduotuvę . Nusipirkau sū rio, keč upo, svaigalų – limoncello ir vanilė s. Beje, vynas pakuotė se Italijoje iš pilstomas į.1 l ir 0.25 l (po 3 vnt. ). 0.25 labai patogu trankytis autobuse.
Dabar tau reikia valgyti. Nuė jo į kavinę , kur sė dė jo mū sų grupė s turistai. Kompleksiniai pietū s - 16 eurų . „Jei už sisakysite, laivo negausime!
“ – č iulbė jo mū sų Taneč ka ir už pusę kainos padovanojo pusę didž iulė s picos su austrė mis. Sutikau – kur eiti? Picos normos, austrė s taip pat, kava - 3.5 euro.
Melž ė , nubė go atgal į valtį . Lietus lyja. Pakeliui prie parduotuvė s vitrinos pamač iau murano stiklo pakabuką . Pusiaukelė je iki valties nusprendž iau grį ž ti ir nusipirkti. Grį ž ti iš Venecijos be tokio suvenyro buvo neį manoma! Apieš kojau parduotuvę , nusipirkau pakabuką ir trū ktelė jau atgal. Ž inoma, pasiklydau. Stoviu š iame labirinte ir balsu – oi, kur man eiti? Č ia mano teta su š luota kalba su manimi gryna rusiš kai – o č ia š ita juosta! Dieve, iš gelbė jimas! Iš juostos į š okau tiesiai į Š v. Morkaus aikš tę . Pasiekiau susitikimo vietą – ten nieko nė ra.
Prisiminiau, kad Tanya mums davė visas laive esanč ias korteles su paž ymė ta krantine.
Kortelė iš saugota.
Bė gau iš visų pusių , nekreipdamas dė mesio į liū tį , kartkartė mis aikš tė je prekeiviams po nosimi pakiš iau kortelę . Jie savo ruož tu bakstelė jo pirš tu man reikiama kryptimi. Į valtį į bridome š lapi kaip pelė s, iš karto gavau 0.25 smurfo – pasirodė !
Na, ką dar papasakoti...Gavome autobusą , kai papraš iau vairuotojų atidaryti bagaž inę , kad ž monė s iš lagaminų iš sitrauktų sausus daiktus, prakeikti vyrai susipyko ir atsisakė - 400 eurų bauda. už bagaž inė s atidarymą ! Į domu, ar tai tiesa, ar ne? Kas č ia per nesą monė ? Kajutė je turė jau sausą striukę , ją apsivilkau, likusieji turistai pakeliui iš dž iū vo.
Sutemus pasiekė me Vengriją , pernakvojome ir kitos dienos pabaigoje jau buvome atvykę į Ukrainą . Kelionė praė jo be ekscesų , nebeturė jo jė gų.
Paskutinė netvarka į vyko Lvovo gelež inkelio stotyje. Kai tik mū sų autobusas ten sustojo, lijo į sieną.
Taigi į traukinį į lipau permirkusiais drabuž iais. Visai kaip Venecijoje.
