Tiltai, kanalai, salos... tai Venecija! (2)
Tiltai, kanalai, salos...– tai Venecija! (2)
Apž valgos pradž ią rasite č ia: http://blogs. turpravda. en/hessen/106639.html
Vieš butis, kuriame apsistojome po kruizo, yra č ia: http://www.turpravda.com/it/venecija/A_Tribute_To_Music_Residenza-h45015-r106451.html
Taigi, tę siame tolesnę paž intį su Venecija.
5. Didysis kanalas. Grande kanalas.
Tai garsiausias Venecijos kanalas, einantis per visą miestą . Didysis kanalas visame pasaulyje yra ž inomas dė l graž ių ir į domių pastatų , besiribojanč ių iš abiejų pusių . Beveik visi š ie pastatai turi du iš ė jimus: vieną į kanalą , kitą – į ž emę . Bet jo krantais vaikš č ioti negalima, pylimo kaip tokio nė ra, tik palei vandenį.
Mums visada pasisekdavo, visada rasdavome vietų pač iame laivo priekyje, puikus vaizdas fotografuoti. Gaila, kad nebuvo leista keltis, yra ir atitinkami ž enklai, bet kas neva nemoka skaityti ir vis tiek bando keltis, tai kapitonas greitai jį „pasodins“.
Plaukė me ant jo vakare, bet ne per vė lai. Pastatai, ž inoma, buvo paryš kinti, bet ne visi.
O vieš butyje mums buvo pasakyta, kad vakarinis pastatų apš vietimas palei Didį jį kanalą į sijungia po 22 val. , bet iki to laiko mes jau buvome iš sekę , todė l nieko „tokio“ nematė me. Tai pastaba bū simiems Venecijos lankytojams, gal kas plauks ten po 10:00 arba jau plaukė , o komentaruose kas gali atsisakyti prenumeratos.
Didž iojo kanalo rū mus galite apž iū rė ti č ia:
http://i-italija. en/venezia/dvortsy_grand_kanala. php
Daugelis rū mų buvo atpaž į stami, pavyzdž iui, Palazzo Barbarigo, graž us Ca' d'Oro. Š iame pastate dabar į sikū rę s Franchetti muziejus. Palazzo Corner della Ca' Granda. Š iuose rū muose kadaise gyveno didikų š eima, o dabar į sikū rusi Venecijos prefektū ra. Palazzo Vendramin Calergi, dabar š iuose rū muose į sikū rę s kazino. Fondaco dei Turchi, kurį Respublika kadaise atidavė turkų pirkliams. Palazzo Ca' Pesaro. Dabar č ia veikia du muziejai: Rytų meno muziejus ir Modernaus meno muziejus. Ca' Rezzonico. Dabar jame yra XVIII amž iaus Venecijos muziejus. Museo del Settecento Veneziano.
Man labai patiko kelionė Didž iuoju kanalu.
Netgi ne kartą juo važ iavome, savotiš ka paž intinė ekskursija po miestą kaip Hop-On Hop-Off autobusai. Nors š iam tikslui yra specialus vaporetto Vaporetto dell'Arte. Informaciją apie tai galima rasti svetainė je: (nevaž iavome)
http://www. vaporettoarte. com/index. php/it/
Iš Didž iojo kanalo (Didž iojo kanalo) iš plaukia 45 maž i kanalai, jais norė tum plaukioti maž a motorine valtimi...bet ne gondola. Kaž kodė l nemė gstu gondolų . Niekada net neturė jau noro jais važ iuoti.
Venecijos gyvenamuosius rajonus jungia trys tiltai: Rialto, Scalzi ir Accademia tiltas.
Scalzi tiltas Scalzi, XIX amž iaus pradž ioje buvo pastatytas iš gelež ies, o praė jusiame amž iuje pakeistas akmeniu. Accademia tiltas vis dar yra medinis.
Rialto tiltas.
Tai buvo pirmasis tiltas, sujungę s du Didž iojo kanalo krantus ir iš pradž ių buvo pagamintas iš medž io. Pirmasis tiltas sudegė , antrasis sugriuvo nuo didelė s ž monių minios svorio, treč iasis turė jo nuimamą centrinę dalį.
Tai leido prekybiniams laivams praplaukti kanalu, tač iau š i konstrukcija taip pat sugriuvo. Tada Venecijos Respublikos vyriausybė nusprendė pastatyti akmeninį tiltą . Jo statyba baigta tik 1591 m. , nuo tada ji taip ir stovi. Na, o į vairū s papuoš alų prekystaliai buvo pastatyti vė liau.
Taip pat Didž iojo kanalo pakrantė se galima pamatyti daugybę baž nyč ių . Man atrodo, kad jokiame kitame mieste nemač iau tiek baž nyč ių kaip Venecijoje: 150 tokiam maž am miestui yra daug, o kiekviena baž nyč ia turi unikalių lobių.
6. Chiesa Santa Maria dei Miracoli.
http://spiritrelax. en/santa-maria-dei-miracoli/
Poroje atsiliepimų perskaič iau, kad š ią baž nyč ią bū tina pamatyti. Na, tada jū s turite jį rasti.
Campiello dei Miracoli, 6075.30131, Venecija
Atidaryta nuo pirmadienio iki š eš tadienio: nuo 10:00 iki 17:00. Mokamas į ė jimas.
Š ioje svetainė je rasite muziejų , baž nyč ių ir kt. tvarkaraš tį.
http://de. turizmas-venezija. it/indeksas. php? id=2&lang=de&back=1412254494&tab=ac&text=*...»
Radome š ią baž nyč ią , (pakeliui paž iū rė jome į kitą Santuario Madonna delle Grazie) stovi tokioje vietoje, kad labai sunku nufotografuoti „visiš kai iš augusią “, nes ją supa tankios namų eilė s ir nedidelė kanalas. Sako, š ioje baž nyč ioje daž nai vyksta santuokos. Kai atvaž iavome, viduje iš viso nebuvo ž monių , nei vieno. Iš kart prie į ė jimo yra kasa...Paė jau dar porą ž ingsnių , kad bent pasiž iū rė č iau, kas ten tokio neį prasto? Ž inojau, kad ten saugoma stebuklingoji Marijos ikona. Na, kaž kaip apsidairius, niekas netraukė dė mesio, nesinorė jo eiti į vidų . Todė l nuotraukos tik iš iš orė s.
7. Chiesa di Santo Stefano, Kirche St. Stephanas.
Gotikos stiliaus baž nyč ia pastatyta XIV amž iuje. Baž nyč ią puoš ia tokių meistrų kaip Tintoretto darbai: Malda už taurę , Pė dų plovimas, Paskutinė vakarienė , Bartolomeo Vivarini, Paolo Veneziano, Gaspare Diziani ir kt. Ir man patiko š i baž nyč ia viduje, tokia š ilta, erdvi...š viesių plytų spalvų.
Nebuvo sausakimš a ir buvo labai malonu sė dė ti tyloje.
Netoliese yra kita baž nyč ia Chiesa di San Vidal, kurioje vyksta koncertai.
8. Š v. Dž ordž o sala. Isola di S. Giorgio Maggiore. San Giorgio Maggiore bazilika.
http://www. venediginformationen. eu/kirchen/kirchen-in-venedig-teil-i/basilika-sa...»
Labai geri š ios salos vaizdai atsiveria iš Š v. Marko varpinė s arba pro Dož ų rū mų langą.
Apsilankymas š ioje saloje buvo planuose, nes pirma, man tiesiog patiko pavadinimo skambesys, antra, netoli maudytis, treč ia, yra varpinė , į kurią bū tinai reikia už kopti, nes vaizdai turi bū ti į spū dingi. .
Susė dame San Zaccaria stotelė je ant vaporetto numeris 2, plaukiame vieną stotelę ir jau saloje. Vaporetto stotelė yra beveik prieš ais į ė jimą į Š v. Jurgio baž nyč ią.
Tai maž a sala, kurioje nė ra parduotuvių , barų , suvenyrų prekystalių . Č ia yra baž nyč ia, kurios fasadas iš balto Istrijos akmens, varpinė , yra net nedidelis š vyturys, sodai...ir kaž kodė l valč ių prieplauka.
Baž nyč ia statyta VIII-IX a. Vienuolis – benediktinas Dž ovanis Morosinis prie baž nyč ios pastatė vienuolyną ir tapo pirmuoju jos abatu. Vė liau baž nyč ia buvo sugriauta, perstatyta, baigta statyti...XV amž iuje buvo pradė tos kitos jos statybos, o pabaigus baž nyč ia atrodė bū tent tokia, kokią matome dabar. Vė liau buvo pastatyta varpinė , kuri taip pat kartą sugriuvo, tač iau buvo atstatyta. Baž nyč ioje nė ra paveikslų nei ant sienų , nei ant kupolo, ją puoš ia Bassano, Carpaccio ir Tintoretto darbai.
Altoriaus skulptū rinė kompozicija pagaminta iš bronzos. Auksinė sfera simbolizuoja pasaulį , centrinė figū ra – Vieš pats Dievas, Ž emė s rutulį palaiko keturi „atlantai“ evangelistai.
Iš raiž yti mediniai choro stendai yra tiesiog didingi.
Už lipome į varpinę . Į ė jimas į pač ią baž nyč ią nemokamas, liftas į varpinę.5, 00 eur/asm. Na, o vaizdai, kaip ir tikė jausi, ž avū s, viskas dž iugina akį.
Tik tiek, kad kanalo ir Judeku salos normaliai nufilmuoti nepavyko, ryš ki saulė š vietė tiesiai į objektyvą.
Napoleonui valdant, vienuolynas buvo likviduotas, o patalpos perduotos kareivinė ms ir sandė liams. Tada pastatai stovė jo apleisti iki XX amž iaus vidurio, kol galiausiai č ia buvo atlikta restauracija. Salą nupirko grafas Vittorio Cini, jis sukū rė kultū ros fondą ž uvusio sū naus karo lakū no atminimui. Fondas už siima senovė s paminklų restauravimu ir iš saugojimu.
Graž us labirintinis sodas...bet tai ne bet koks sodas, jį per garsaus raš ytojo Jorge'o Luiso Borgeso 25-ą sias mirties metines suplanavo Borgeso fondas ir Cini fondas. Eiluč ių susipynime galite perskaityti jo vardą : Jorge...
O š ioje saloje savaitgaliais ir tam tikromis valandomis galima aplankyti buvusio benediktinų vienuolyno, dabar Cini fondo, vienuolyną , į ė jimas mokamas.
9. Santa Maria della Salute bazilika.
Darbo laiką galite perž iū rė ti č ia:
http://de. turizmas-venezija. it/Venezia/Basilica-di-Santa-Maria-della-Salute-6052.html
Beveik pač iame salos gale kyla graž i Santa Maria della Salute baž nyč ia. 1630 m. mieste siautė siaubinga maro epidemija, o valdž ia paž adė jo pastatyti baž nyč ią , skirtą Gydymo Madonai, kad bū tų už baigta š i baisi nelaimė.
Baž nyč ioje, kur yra pagrindinis altorius, yra skulptū rinė marmuro grupė , vaizduojanti nuo Madonos bė gantį marą . Taip pat yra Bizantijos ikona, vaizduojanti Madonna della Salute. Arkos paveikslas priklauso Tintoretto teptukui, o ant sienų – garsū s Ticiano paveikslai.
Deja, nuotraukos iš pač ios baž nyč ios neturiu, baterija klastingai nustojo veikti, o iš telefono nuotraukų nė ra. Bet baž nyč ia labai graž i ir didinga.
10. Š v. Morkaus aikš tė . Piazza San Marco. San Marco bazilika. San Marco bazilika.
http://de. turizmas-venezija. it/Venezia/Basilica-di-San-Marco-6201.html
Š i aikš tė laikoma viena graž iausių pasaulyje.
Iš trijų pusių yra Senosios ir Naujosios prokū ros portikai. Prieš ais baziliką yra vadinamasis Napoleono sparnas, kuriame yra Korerio muziejus.
Laikrodž io bokš tas buvo pastatytas Renesanso laikais. Praė ję pro vartus galite patekti į Merceria – judriausią Venecijos parduotuvių gatvę . Virš arkos yra garsusis laikrodis, papuoš tas paauksuotomis ž vaigž dė mis mė lyno emalio fone, taip pat Zodiako ž enklais ir planetų simboliais. Virš uje, virš laikrodž io – Madonos ir Kū dikio skulptū ra iš paauksuoto vario. Dar aukš č iau yra Sparnuotasis liū tas su knyga, š į simbolį matome visur Venecijoje.
Legenda byloja, kad bokš to statytojai broliai Paolo ir Carlo Ranieri, baigę statyti ir visus bokš to darbus, buvo apakinti Venecijos valdž ios, kad negalė jo sukurti nieko panaš aus savo puoš numu, grož iu ir tobulumu. ateitis.
Ir einame į katedrą.
Į lipimo linija, bet juda greitai. Atė jus eilei į apsaugos darbuotojus, mus nusiuntė kaž kur į kairę nuo katedros atiduoti kuprinė s į sandė liuką . Perdavus kuprinę galima be eilė s eiti toliau.
Katedra buvo pastatyta bizantiš ku stiliumi, labai didelė ir labai graž i, labai ryš kiai iš tapyta Biblijos siuž etais. Tai aktyvi katedra, kurioje iki š iol vyksta pamaldos. Sunku patikė ti, kad kadaise katedra tebuvo Dož ų rū mų teismo koplyč ia.
„Evangelistas Morkus laikomas Venecijos globė ju. Legenda pasakoja, kad š ventasis Markas (San Marco) kartą grį ž o iš Akvilė jos, kur skelbė krikš č ionybę , ir, audros už kluptas, buvo priverstas sustoti vienoje iš Karaliauč iaus salų . Venecijos marios. Sapne Markui pasirodė angelas ir paskelbė , kad č ia ras ramybę. Angelo iš tarti ž odž iai vė liau buvo į raš yti Venecijos Respublikos vė liavoje:
„Ramybė tau, Morkai, mano evangeliste“ (Pax tibi Marce evangelista meus).
Apaš talas Markas mirė ir buvo palaidotas Aleksandrijoje, iš kur jo kū ną slapta iš vež ė du Venecijos pirkliai. 828 metais š ventojo Morkaus relikvijos buvo atgabentos į Veneciją , kur evangelistas rado amž iną jį atilsį . Taigi angelo pranaš ystė iš sipildė . Virš Š v. Morkaus kapo, š alia Dož ų rū mų , venecijieč iai pastatė Š v. Marko katedrą , kuri tapo Venecijos š irdimi. “
Už lipome į lodž iją , ten nė ra lifto, laiptai aukš tomis pakopos. Į ė jimas ten mokamas, 5.00 eur/asm. o kad pamatytum Auksinį altorių , taip pat reikia sumokė ti, š iek tiek, arba 2 arba 3 eurus. Ant lodž ijos, pirmame plane prieš virš utinę centrinę arką , yra ž inomi bronziniai ž irgai, tai yra Lisipo ž irgai. O originalai yra katedros viduje, kaip muziejaus eksponatai.
Š ventyklos grindys ir sienos iš klotos į vairiaspalvė mis mozaikomis, taip pat paveikslai ant lubų...scenos, skirtos ž emiš kajam Jė zaus ir š ventojo Morkaus gyvenimui.
Vaikš č iojo pač ioje katedroje. Didybė juntama visame kame.
„Altoriaus už tvaras pagamintas iš tamsiai raudono Veronos marmuro ir vainikuotas dideliu kryž iumi, kurio š onuose yra keturiolika statulų (dvylika apaš talų , Mergelė s Marijos ir Š v. Morkaus).
„Auksinis altorius“ – vienas brangiausių juvelyrikos meno kū rinių pasaulyje.
„Pala d'Oro (it. Pala d'Oro – „auksinis altorius“) – altoriaus atvaizdas, į rengtas prie pagrindinio bazilikos altoriaus. Altoriaus dydis – 3.34 x 2.51 metro. Altoriaus miniatiū ros (apie 250) X-XII amž iuje Bizantijos meistrų pagamintos kloisoninė s emalio technika. 1204 m. , valdant Doge Ordelaffo Faliera, per ketvirtą jį kryž iaus ž ygį , iš vienuolyno buvo atgabentos emalio plokš tė s, kurios dabar sudaro virš utinę altoriaus dalį . Pantokrator Konstantinopolyje iki Venecijos.
„Pala d'Oro“ modernią iš vaizdą į gavo 1343 m. , kai dož as Andrea Dandolo už sakė juvelyrui Giambattista Bonesegną pagaminti gotikinį rė mą iš paauksuoto sidabro, papuoš tą dviem tū kstanč iais brangakmenių ir pusbrangių akmenų . Š iame rė me buvo sumontuotos emalio miniatiū ros, o pats altorius – į marmurinę monstranciją.
Iki XX amž iaus vidurio Pala d'Oro, kuris buvo laikomas bazilikos š ventiniu altoriumi, nebuvo vieš as. Jis buvo atidarytas iš kilmingomis š lovinimo akimirkomis, kitu metu už darytas kasdieniš kai altoriš kai. Š iuo metu Pala d'Oro yra bazilikos altoriuje, atsukta į apsidė s pusę (tai yra pasukta į prieš ingą pusę ). “
11. Murano ir Burano salos.
Pakeliui į salą pamatome tokį paminklą : rusų skulptoriaus Georgijaus Franguljano Dantė s kateris su Virgilijumi, plaukianč iu į San Michele salą.
Kapinių sala, „Mirusių jų sala“ San Michele San Michele: yra Brodskio, Diaghilevo, Stravinskio ir jo ž monos, Peterio Weilo, italų kompozitoriaus Luigi Nono, ž inomo juvelyro Jeano Schlumbergerio, kompozitoriaus Ermanno Wolf-Ferrari ir jo kapai. kiti. Š i sala yra maž daug pusiaukelė je tarp Venecijos ir Murano, ten yra vaporetto stotelė , bet mes neiš ė jome. Nuo XIII amž iaus č ia veikė vienuolynas, kurio liekanos iš likusios iki š ių dienų . Salą supa masyvi akmeninė siena su tankiomis aukš tų kiparisų eilė mis.
Anksč iau Murano sala buvo svarbus prekybos centras, jos prekyba buvo paremta druskos gavyba ir ž vejyba. Ir jis iš garsė jo dė l stiklo gamybos. XVIII amž iaus pabaigoje Venecijos stiklo gamyklos saugumo sumetimais buvo perkeltos į Muraną , nes dė l stiklo darbų pobū dž io jos buvo laikomos pavojingu gaisrų š altiniu mieste.
Taip ji tapo garsia sala, kurioje buvo gaminamas garsusis visame pasaulyje ž inomas Venecijos stiklas.
Iš Arsenale stotelė s važ iuojame vaporetto 4.1 ir patenkame į Murano salą . Saloje yra kelios stotelė s, iš pradž ių nuvaž iavome į Murano - Museo, pasivaikš č iojome ir pasiž iū rė jome, muziejus nesudomino, tada grį ž ome į vaporetto ir po poros sustojimų iš važ iavome. Jie tiesiog vaikš č iojo be jokio tikslo. Oras buvo kaip ir ankstesnė mis dienomis, puikus. Eidavome į parduotuves, asortimentas toks pat kaip ir visur kitur: papuoš alai, suvenyrai, stiklo dirbiniai...Į jokias baž nyč ias nebevaikš č iojome ir taip jų galvose jie jau buvo visi susimaiš ę , jei ne iš anksto. suplanuotas planas pagal dieną , tada pavadinimai kai kurių net neprisiminč iau. Todė l nusprendė me, kad kol kas baž nyč ių ir katedrų turime pakankamai.
Tada patekome į stotelę / prieplauką Murano - Faro, bū tent iš č ia vaporetto Nr. 12 keliauja į Burano salą.
Vaporetto labai didelis ir labai platus, bet ž monių nedaug, ne tik visos sė dynė s buvo už imtos, bet ir stovinč ių nebuvo. Taip pat yra kelionė s kortelė , kuria keliavome po Veneciją.
Burano saloje yra tik dvi vaporetto stotelė s: Burano – Mazzorbo ir Burano – Burano. Toliau iš stotelė s Burano - Burano galite patekti į Torcello salą , visi tuo pač iu vaporetto numeriu 12 arba N, tai yra maž iausia sala iš trijų ir joje yra tik viena stotelė , bet š į kartą mes to nepadarė me. t ten eiti, kaž kaip jau buvome pavargę.
Pakeliui į Burano pamatė me griuvė sius jū ros viduryje. Ž iū rint į juos buvo kaž kaip keista ir nepaž į stama. Matyt, kadaise č ia buvo salos su namais...laikui bė gant viskas pasikeitė , o dabar belikę tik sugriautos sienos.
O iš lipome Burano - Burano stotelė je ir vaikš č iojome gatvė mis kur tik akys paž iū rė jo.
Burano sala dar vadinama Nė rinių sala, nes š is amatas č ia buvo ypač iš plė totas XVI–XVIII a.
Saloje yra daugybė parduotuvių , kuriose prekiaujama į vairiais nė rinių gaminiais, ir net labai labai graž iais. Viename iš jų matomiausioje vietoje į sitaisiusi amatininkė nė rinių siuvė ja audž ia nė rinius, galima sustoti ir pasiž iū rė ti, kaip ji tai daro.
Ė jome per salą kaž kodė l manydami, kad kitoje pusė je turė tų bū ti kaž kas panaš aus į pylimą su suolais ir kavinė mis. Vietoj to pamatė me į prastus vietinių gyventojų namus, esanč ius pač iame krante, ir laivelius, kurie „paguldomi“. Apsisukome ir iš ė jome pasivaikš č ioti beveik apleistomis gatvė mis. Bet dabar rū š iavau nuotraukas ir ant vienos iš jų pastebė jau, kad kairė je kanalo pusė je matosi kaž kas panaš aus į promenadą...bet mū sų ten nebuvo, ė jome kita puse.
Kitas rytas Venecijoje buvo paskutinis. Iš siregistravę iš vieš buč io su lagaminais nuė jome į vaporetto stotelę . Norė josi nusipirkti vienkartinius bilietus, bet taip nebuvo, aparatas neveikė.
Pasitraukė me į š oną , nes už mū sų nusidriekė eilė ir jau jautė me nepasitenkinimą š nopuodami į galą , kad taip ilgai nepavyko nusipirkti bilietų . Bet nebuvo galima jų nusipirkti nei iš tų , kurie uostė mums į nugarą , nei iš sekanč ių , iš vis iš niekieno, aparatas faktiš kai neveikė . Visi iš siskirstė į visas puses. Į kitą stotelę nevaž iavome, į važ iavome be bilietų , o tada laive paaiš kinome savo situaciją . Ir mums pasakė , kad nė ra problemų , bilietus galima nusipirkti pač iame vaporetto. Iš š irdies palengvė jo, kad „kiš kiai“ nevaž iuojame, perspektyva sumokė ti baudą kaž kaip nenusiš ypsojo. Aikš tė je Romas kioske nusipirko greitojo autobuso į oro uostą bilietus. Patikrino stotelė je, tai galima padaryti ir pač iame autobuse.
Lė ktuve sė dė jau prie lango, juolab kad kapitonas paskelbė , kad po pakilimo skrisime virš Venecijos. Bet mes turė jome vietų , matyt, neteisingoje pusė je, aš mač iau tik laukus ...
Dviem dienoms grį ž tame namo, susikeič iame daiktus lagaminuose ir automobiliu iš vykstame į Č ekiją , atostogos tę siasi.
