Sicilija. 7 dalis. Noto
Sicilija. 1 dalis. Giardini Naxos >>>
Sicilija. 2 dalis. Katanija >>>
Sicilija. 3 dalis. Taormina >>>
Sicilija. 4 dalis. Sirakū zai >>>
Sicilija. 6 dalis. Acireale >>>
Aplankė me Noto jau rugsė jį , kai ilsė jomė s VOI Arenella Resort 4 * vieš butyje. Keletas ž odž ių apie patį vieš butį : jis yra valanda nuo Katanijos oro uosto, nuo Sirakū zų – dvideš imt minuč ių . Vieš buč io teritorija labai ž alia, didelė , net dvi registratū ros.
Poilsiautojai gyvena dviejų aukš tų pastatuose.
Kai pirmą kartą gyvenome pirmame aukš te,
iš kambario galite iš eiti į terasą ir veją . Kitais metais buvome apsigyvenę dideliame dvivieč iame kambaryje antrame aukš te su iš ė jimu į lodž iją .
Tautieč ių maž ai, kiekvienose lenktynė se mač iau ne daugiau 10-15 ž monių . Daž niausiai patys italai ilsisi. Labai gera virtuvė , atmosfera restorane nemokama, vynas, kola, Š vepė s, vandenį iš č iaupų pilai pats. Kadangi turė jome dalinį maitinimą , patys vieš buč io gidai patarė pasiimti maistą pietums, ką ir padarė me.
Vakarais buvo gyva muzika ir š okiai, diskoteka jaunimui atskirai, atokiau nuo pastatų . Buvo ir animacija, bet italų kalba.
Du nuosavi saugomi paplū dimiai, iki jų nueisite per deš imt minuč ių arba pasivaž inė site tokiais juokingais „varikliais“:
Vienas smė lio paplū dimys, š velniai nuož ulni pakrantė .
Gultai ir skė č iai nemokami, pirmos trys gultų eilė s yra mokamos. Š iame paplū dimyje ilsė jomė s iki pietų , skamba muzika, aerobika ir t. t.
Po pietų nuė jome į pontoninį paplū dimį uolose. Vanduo č ia š altesnis, bet labai š varus.
Vienintelis vieš buč io trū kumas – prastas susisiekimas. Netoli Sirakū zų , bet rasti autobusą labai sunku. Aplink vien vieš buč iai ir vilos, kaime buvo sunku rasti vieną parduotuvę , kurios asortimentas labai menkas.
Iš vieš buč io Sirakū zuose kursuoja marš rutinis autobusas du kartus per dieną – 10.00 ir 15.00 val. , 3 eurai į abi puses, 13.00 ir 18.00 autobusas grį ž ta atgal. Mieste galite likti tris valandas arba aš tuonias valandas, kas jums tinka. Pirmą kartą paė mė me bilietus visai dienai, norė dami aplankyti Noto miestą .
Noto miestas laikomas Sicilijos baroko centru. Per 1693 m. ž emė s drebė jimą Val di Noto regionas su miestais buvo beveik visiš kai sunaikintas. Dabar aš tuoni restauruoti miestai į traukti į Pasaulio paveldo są raš ą (Caltagirone, Militello Vali di Catania, Catania, Modica, Noto, Ragusa, Scicli, Palazzolo).
Deja, mū sų vieš butyje ekskursijos rusų kalba į š iuos miestus yra prastai organizuojamos, kitaip nei itališ kai ar angliš kai kalbanč iose grupė se. Todė l miestus nagrinė jome savarankiš kai.
Iš Sirakū zų Notą galima pasiekti Iblean Railway arba AST autobusais. Kadangi traukiniai ir autobusai š ia kryptimi kursuoja labai retai, intervalas gali bū ti didesnis nei trys valandos, todė l planuoti vienu metu aplankyti kelis miestus, net ir esanč ius arti vienas kito (pavyzdž iui, Noto Ragusa ir Modica) yra labai sunku, be to , traukiniai gali vė luoti.
Vis tiek nusprendė me važ iuoti traukiniu. Kompozicija – tik du automobiliai, patariu iš anksto už imti vietas, antraip į maš iną , keliaujanč ią iš Sirakū zų į Fontane Bianco paplū dimius, sukrauta daug ž monių . Bilietus atgal irgi reikia pirkti Sirakū zuose, nes Noto stotyje bilietų kasos gali neveikti.
Kelionė trunka apie valandą , o traukinys sustoja pajū rio miesteliuose, į skaitant Avolą , kurioje auga garsioji Nero de Avola vynuogė , iš kurios gaminama daug gerų Sicilijos vynų .
Noto nė ra pajū rio miestas, nors iki jū ros nuvaž iuosite tik 10 minuč ių . Arč iausiai miesto esanti paplū dimio zona vadinama Lido di Noto. Noto gelež inkelio stotis yra gana toli nuo senamiesč io, o kelias kyla į kalnė n. Taigi geriau buvo važ iuoti autobusu
kuris sustoja prie miesto parko, už kurio prasideda vartai į senamiestį...
. . . už kurios prasideda Karališ kieji vartai (Porta Reale) į senamiestį . Miesto gyventojai vartus pastatė.1838 m. , kad susitiktų su monarchu Ferdinandu II, kuris lankė si mieste.
Rekonstruoto Noto gatvė s buvo nutiestos pagal vieną planą , per trumpą istorinį laikotarpį , todė l miestas atrodo kaip vientisas vientisas projektas, vė liau pavadintas „Akmenų sodu“. Kurdami atgaivintą miestą dirbo geriausi to meto š alies architektai, pirmiausia miesto vietiniai Vincenzo Sinatra ir Rosario Gagliardi.
Miestas kompaktiš kas, pakanka pusė s dienos apž iū rė ti ekskursijas su ribu. Dauguma Noto pastatų yra pastatyti iš vietinio akmens, kuris yra š viesiai geltonos, „medaus“ spalvos.
Saulė s spinduliuose, kurių Sicilijoje visada gausu, pastatai atrodo š ilti ir jaukū s.
Noto pastatytas gatvių susikirtimo stač iu kampu principu. Centrinė ir didž iausia miesto gatvė yra Corso Vittorio Emanuele (Vittorio Emanuele), kuri eina tiesia linija per visą Noto. Jis jungia pagrindines Noto aikš tes.
Piazza Immacolata (Nekaltoji Mergelė ) yra viena iš pagrindinių Noto lankytinų vietų – San Francesco baž nyč ia (1704–1745). Baž nyč ios projektą parengė ir į gyvendino jau minė tas vietos architektas Vincenzo Sinatra.
Į patį š ventyklos pastatą veda monumentalū s laiptai, kurių terasoje galima pamatyti į spū dingą Mergelė s Marijos statulą .
Tiesiai prie š ventyklos yra vienuolynas. Pastatai sudaro vientisą architektū rinį ansamblį .
Eime toliau pagrindine gatve:
Centrinė miesto aikš tė yra Piazza Municipio (Rotuš ė ), č ia yra San Nicolò katedra, pastatas buvo pastatytas pagal Gagliardi projektą , bet baigtas tik 1776 m. Prieš ais pagrindinį į ė jimą yra platū s laiptai.
Š alia katedros yra vietinio vyskupo rū mai:
Katedros vidus:
Katedros kupolus nutapė rusų tapytojas, Iljos Glazunovo akademijos ir Venecijos dailė s akademijos studentas Olegas Supereko, daug metų gyvenantis Italijoje. Supereko dirba neapdorotos freskos technika,
kuris pastaruosius kelis š imtmeč ius buvo naudojamas gana retai dė l klientų trū kumo ir techninio sudė tingumo. Tad už sakymas katedros tapybai Noto mieste yra vienas iš tų atvejų , kurie pasitaiko tik kartą gyvenime. Bent jau tai vienintelis atvejis, kai rusų menininkas nutapė katedrą Italijoje.
Jie sako, kad Jonas evangelistas yra menininko autoportretas:
Š ioje aikš tė je taip pat dirbo architektė Sinatra. Prieš ais San Nicolò katedrą jis pastatė į spū dingus Ducesio rū mus, kurie š iandien yra miesto rotuš ė .
Š alia katedros taip pat yra Santa Chiara baž nyč ia (Santa Chiara, 1730–1758), kurią suprojektavo Rosario Gagliardi.
Kairė je yra San Salvadoro baž nyč ia,
deš inė je – Santa Chiara:
Maž as ovalus interjeras su dvylika kolonų , dekoruotas tinku ir putti angelais:
XVIII a. San Carlo Borromeo baž nyč ia su neį prasta virš utine pakopa:
Piazza XVI Maggio (kovo 16 d. – Italijos susivienijimo diena) yra San Dominikos baž nyč ia (1703–1727), kurią taip pat suprojektavo Gagliardi. Turiu pasakyti, kad iš viso mieste yra 18 baž nyč ių ir 15 vienuolynų , tač iau š is laikomas vienu svarbiausių .
Prieš baž nyč ią yra maž as Heraklio fontanas:
Č ia, kitoje aikš tė s pusė je, yra miesto teatras:
Prieš ais Nicolaci rū mus yra į ė jimas į istorinę vyninę – Fellice Modica.
Apylinkė se Noto gaminami labai geri vynai. Moscato di Noto yra ypač ž inomi:
Corso Vittorio Emanuele baigiasi platforma su obelisku:
Aukš č iau ir lygiagreč iai Corso Vittorio Emanuele eina Via Cavour:
Paprastai visi mė gsta juo kopti per Corrado Nicolaci (Nicolaci). . .
. . . kurios gale, ant kalvos, yra Chiesa di Montevergine (Montevergine) katedra – tai buvo pirmoji baž nyč ia,
atkurtas Noto mieste po baisaus 1693 m. ž emė s drebė jimo. Vincenzo Sinatra (1693–1695 m. ) tiesiogiai dalyvavo ją atkuriant. O iš senosios XVI amž iaus baž nyč ios iš likusios tik Carras marmurinė s grindys.
Prie baž nyč ios yra garsiausi Noto rū mai – 1765 m. Nicolaci rū mai, kurie buvo to paties pavadinimo š eimos rezidencija. Abiejose pusė se yra trys nedideli balkonai. Juose vaizduojamos sirenos, chimeros, kentaurai, sparnuoti arkliai ir vaikų portretai.
Via Nicolaci ž ydi geguž ė s mė nesį , todė l vietiniai š venč ia ypatingą gė lių š ventę . 1980 metais pradė jo ir organizavosi visi vietiniai menininkai, tada iniciatyvos ė mė si meistrai iš visos Italijos ir net kitų š alių (nuotrauka iš interneto).
Palazzo Astuto XVIII a.
su graž iais balkonais:
Dė l aukš č io skirtumo mieste yra daug akmeninių laiptų :
Jei pakilsime dar aukš č iau, pamatysime Nukryž iavimo baž nyč ią (Chiesa del Crocifisso), kurioje iš liko senovinių liū tų , sauganč ių į ė jimą , pora – jie esą atvež ti iš senovė s Romos. Į vidų jie nepateko, nes siesta.
Nusileidome atgal į Corso Vittorio Emanuele, nuė jome iš gerti kavos su ledais į garsią ją visoje saloje esanč ią Caffe Sicilia. Jis kasmet pripaž į stamas geriausiu Sicilijos baru – č ia didž iulis saldumynų ir ledų pasirinkimas.
Atrodo, kad viską apž iū rė jome, einame į stotį .
Iš Sirakū zų už trukome ilgai, nes traukinys vė lavo, stotyje turė jome sė dė ti valandą .
Tę sinys č ia >>>
