Доломиты Dolomitai

Su vyru važ iavome slidinė ti į Dolomitus. Grį ž o prieš keturias dienas. Tai buvo pirmas kartas Italijoje. Anksč iau jie buvo iš vykę į Kaukazą , po to keturis kartus pas č ekus, porą kartų į Andorą . Bet dabar kvaila eiti į Kabardą , o aš norė jau kaž ko naujo. Ieš kojome variantų su Austrija, bet paž į stami, taip pat ž iemos š laitų mė gė jai, patarė Val di Fassa slė nyje. Vieš butis jau buvo pasirinktas kelionių agentū roje, iš anksto gilintis į internetą š į kartą nebuvo laiko, o pasikliovė me vadybininkė s Natalie Tours rekomendacija.

Dė l to nusipirkome savaitę Garni Aritz vieš butyje. Specialiai sustojo prie keturių ž vaigž duč ių , kad nebū tų per brangu ir ne veislynas. Tai pasirodė normalus pasirinkimas, dabar grį ž usi esu labai patenkinta, kaip viskas pavyko. Skaič iau č ia kitų turistų atsiliepimus, pasidarė net juokinga. Kambaryje kam nors neuž teko stepinė s erdvė s.

Kieno š lepetė s neiš dž iū vo, kaž kam nepatiko, kad į nusileidimą neneš iojo ant rankų (tikriausiai tikė josi, kad už jas važ iuos). Keista, kaip suaugusiems, bet kaip infantiliems vaikams. Mano sū nū s tai jau ž ino, atė jo iš gatvė s – į batus į kiš o dž iovyklas. O jei tingiai judate, tai uostykite namuose ant sofos.

Kambariai Garni Aritz, kaip ir beveik visuose slidinė jimo vieš buč iuose už sienyje, kuriuose esame buvę , nė ra labai dideli, bet patogū s. Bū tų keista lyginti juos su vasariniais turkiš kais. Ž iemą patalpą š ildyti bū tina, bet tai brangu. Kuo daugiau metrų , tuo brangiau. Slidinė ti už pinigus jau daug brangiau nei gulė ti paplū dimyje, tai kas per velniai jū sų dvarai. Nors vieš butis naujas, bet kaž kaip tinkamas gyventi, kaip namuose. Ryte valgė me patys, pirkome parduotuvė je ir naudojomė s mikrobangų krosnele. Dieną valgė me ant š laito. Vakare po pirties nuė jome į kaž kokią į staigą.

Liftas š alia vieš buč io.
Ir ne koks barš kantis š lamš tas, o naujausios technologijos. Kiekvienas kilimas gondoloje – emocijų jū ra iš pro š alį einanč ių graž uolių . Pač ioje trasoje viskas irgi labai civilizuota, labai nudž iugino instruktorių ir gelbė tojų pož iū ris. Antrą dieną mū sų akyse į dramblį panaš us Deutschas atsitrenkė į slidininkę , pargriovė ją ir, kaip vė liau paaiš kė jo, susilauž ė raktikaulį . Per maž iau nei tris minutes prie jos priš oko ž monė s su neš tuvais ir medicininiu lagaminu. Taigi, važ iavome ne tik su malonumu, bet ir su pasitikė jimu, kad jei kas atsitiks, tai pagalba nebus už delsta.

Prieš paskutinę dieną mums pavyko pabė gti į Veneciją . Tai buvo tiesiog nuostabu, bet supratome, kad to nepajusite per vieną dieną , kaip to nusipelnė . Suplanavo jai ir Veronai dvi savaites vasaros pabaigoje. Bet tai jau kita istorija.