Viešbučio įvertinimas:
10.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
7.0
Infrastruktūra:
10.0
Į vieš butį Casa Vagator atvykome po deš imties dienų atostogų Colvoje ir dviejų dienų Hampi mieste. Todė l tai nebuvo pirmasis mū sų vieš butis Indijoje per atostogas ir turė jome su kuo palyginti.
Dė mesį iš kart patraukė du punktai: ilgos vieš buč io paieš kos, kai lauke nė ra jokių atpaž inimo ž enklų , ir baseino mė lynumas, kuris matė si iš registratū ros.
Mus sutikę s vadybininkas Aajya (bijau neteisingai paraš yti jo vardą , todė l tiesiog nukopijuoju nuo popieriaus lapo, ant kurio papraš iau jį už raš yti), tankus, ž emo ū gio, nuolat besiš ypsantis jaunuolis, iš karto buvo labai dž iaugiuosi, kad su ž mona kalbame angliš kai. Kiek suprantu, vieš butyje niekas nekalbė jo rusiš kai.
Antras dalykas, kuris krito į akis: visi laisvi vieš buč io kambariai dienos metu laikomi atviri plač iai atvertomis durimis. „Vaistė s nebijo“ – š mė stelė jo mintis.
Dauguma vieš buč io kambarių yra vilos. Standartinių kambarių nė ra tiek daug, tik keli. Vieš butis daugiausia skirtas vietiniams turtingiems turistams. O reklama jam, regis, visiš kai neį domu. Labiausiai mus nustebino restoranas. Tai yra keturios platformos ant kalno virš deš inė s Vagator paplū dimio pusė s, iš kurių atsiveria nuostabus viso paplū dimio vaizdas. Be to, apatinė je platformoje vietoje stalų ir kė dž ių yra puikū s gultai su rankš luosč iais, ant kurių gulė jome su ž mona visą laiką , kurį skyrė me paplū dimiui, leidž iamė s į vandenyną vien paplaukioti. Tuo pat metu plaukė me į gretimą Chapora paplū dimį (vieš butis beveik ant paplū dimių ribos). ten vanduo daug š varesnis (smė lis baltas, ne tamsus vulkaninis kaip Vagator).
Taigi č ia yra restoranas. 10 dienų restorane nematė me nė vieno iš „nepaž į stamų jų “ (ne vieš buč io sveč ių ). Atsiž velgiant į nuostabų saulė lydž io vaizdą ir vidutines maisto kainas, negalė jome suprasti, kodė l jie nekvieč ia turistų iš gatvė s. Idė ja kilo paskutinė mis dienomis, kai tuš č ias vieš butis visiš kai prisipildė labai garbingos iš vaizdos vietinių turistų . Jiems tikrai nepatiktų po vieš butį besiblaš kanč ių ž monių minios.
Viską į vertinę s per š ią prizmę , galiu drą siai teigti: Casa Vagator vieš butyje yra visos są lygos gerai pailsė ti. Tai visiš kai palaiko darbuotojai.
Norė č iau pasakyti keletą ž odž ių apie darbuotojus su dė kingumu. Puiki treniruota komanda. Staiga vieš buč iui pasipildž ius vietinių turistų , pusryč ių restoranas iš kitų darbo srič ių pritraukė tiek naujų darbuotojų , kiek reikė jo, kad nesusidarytų minios, bet ir kad už sakymų nereikė tų ilgai laukti (pusryč ių ). restoranas neveikia š vediš ko stalo sistema, visas maistas gaminamas pagal už sakymą jū sų akivaizdoje. Tuo pač iu metu virė jas labai stengiasi ir visada domisi, ar jums patiko maistas. Kartą nuvaž iavome į ž uvies turgų Č aporos uoste, ten vadinamą „prieplauka“ (nepainioti su ž uvies turgumi toje pač ioje Č aporoje, kur rytais sė di perpardavinė tojai). Mū sų iš ten atsineš tą ž uvį , pavyzdž iui, kefalę ir krevetes, virė ja paruoš ė tokias skanias, kad specialiai nuė jau į kambarį ir atneš iau jam iš namų atsineš tą sandarų maiš elį mė gstamos karamelė s su pieno į daru.
Visame vaivorykš tiniame paveikslė lyje, deja, radome dvi tamsias dė mes ir keletą potė pių .
Pirmoji „tamsi dė mė “ – diskotekos gretimame bare „9“. Sekmadienį riaumojimas prasidė jo 10 val. , o baigė si 12 val. Sunku buvo tai pavadinti muzika, nes. tiesiai po mū sų langu stovintis ir nuolat bei periodiš kai į sijungiantis elektros generatorius (visoje Goa yra problemų su elektros tiekimu ir todė l visi vieš buč iai ir net padorū s kakliukai turi autonomines maitinimo sistemas) skleidė ausiai malonesnius garsus. Bent jau jis dirbo daug tyliau. Atkreipiu dė mesį , kad š ios linksmos linksmybė s bare yra penktadieniais ir (arba) sekmadieniais, bet ne reguliariai. Sė kmingai iš gyvenome 2 ramius penktadienius. Taip pat atkreipiu dė mesį , kad tas pats vadybininkas Aya, kurį minė jau aukš č iau (suprantu, kad jis yra jų vyresnysis, nes ne kartą girdė jo iš jo „mano komanda“ – su pasididž iavimu) pasiū lė mus perkelti š ios stichinė s nelaimė s laikotarpiu į tuš č ią kambarį arč iau jū ra, kur oš imo bent kambaryje nesigirdė jo, kad galė tume gerai iš simiegoti. Atsisakė me. Tada paskambino naktį budė jusiam vadovui ir pasakė : „Č ia jis č ia vyresnysis naktį . Jei bet kada apsigalvosite, tiesiog paskambinkite į registratū rą ir bū site nedelsiant perkeltas. Jū s neprivalote perkelti daiktų . " Mes nejudė jome, bet buvo malonu. O kai pasiteiravome, ar turi skalbyklos paslaugas (2 savaites, š viesū s š ortai, kuriuos visur neš iojau nenusiė mus, susitepė ), ta pati „naktinė vadybininkė “ juos iš manę s paė mė mano kambaryje ir grą ž ino iš skalbtus ir iš lygintus net nepaė musi. pinigų už tai siū lydamas dar ką nors nuplauti (aiš ku, kad skolinga nelikau, bet vis tiek maloni smulkmena - pož iū ris į vieš buč io sveč ius).
Antroji tamsi dė mė buvo kelias į paplū dimį . Ne, kai man pasakė „į paplū dimį eisi į š iukš liadė ž ę “, aš to nesupratau paž odž iui. Indija nė ra š vari. O kelias į paplū dimį iš ankstesnio vieš buč io taip pat buvo palei š iukš lyną . Bet tai buvo KELIAS! O š tai per š iukš lių krū vas į mintas takas veda prie jū ros. O apeiti – niekaip. Jei norite eiti į paplū dimį , trypkite š iukš les. Nedaug – 70-100 metrų . Tiesa, są vartyne kvapo nebuvo. Todė l per vieną ar dvi dienas pripratome prie jos iš vaizdos, o tada aš tiesiog nustojau į ją kreipti dė mesį .
Jei nenorite trypti š iukš lių , maudykitė s baseine. Beje, baseinas formaliai dirba iki 18:00, bet jei vienas iš vieš buč io sveč ių norė s maudytis, tarkime, 24:00 (mū sų kaimynas iš Londono tuo metu mė go maudytis), tuomet į jungsite apš vietimas baseine ir aplinkui ir niekas nesakys blogo ž odž io. Mums buvo pasakyta: „galite plaukti kada norite, bet kada“. Vienintelis nepatogumas, kad naktį ant gultų prie baseino rankš luosč ių nebus, vė lai vakare jie nuimami, bet než inau, ar kam nors į galvą kiltų tokiu metu gulė ti. Niekas neatš aukė uodų .
Liukas. Virš baseino auga kokoso palmė s, pabarstytos kokosais. Egzotika, ž inoma. Bet kai iš karto po mū sų atvykimo tokia egzotika nukrito nuo palmė s prieš ais mū sų balkoną ir su laukiniu riaumojimu atsitrenkė į generatoriaus stogą , prisiminiau, kad per metus nuo kokoso rieš utų kritimo ant galvos mirš ta 2 kartus daugiau ž monių . pasaulyje nei nuo ryklių . Matyt, dar nebuvo avarijų .
Maž as potė pis. Kadangi vieš butis skirtas vietiniams turistams, jame nė ra svarstyklių bagaž ui sverti. Labai nemaloni smulkmena, kai skrendi su pigių skrydž ių aviakompanija, kurioje gali nemokamai turė ti 20 kg bagaž o, o dukra klausia: „Man nieko nereikia, tik ATVEŠ K VAISIUS! Tokia maž ytė gė lė . Na, o vaisiai - nuė jau į parduotuvę ir jau 10 kg. . . Taigi, kadangi š is klausimas mus labai domino, ta pati „vyresnysis“ Aya paž adė jo, kad pasvers mū sų bagaž ą ant svarstyklių , kurias rado kaž kurioje. kitas vieš butis, bet mums reikia ten važ iuoti automobiliu, kuris pietų metu bus nemokamas. Po pietų Aya diskutavo apie darbą su kokia nors garbinga ponia (galbū t tai buvo vieš buč io savininkė ) ir, ž inoma, jis nuo mū sų nepriklauso. Susipakavome kaip galė jome ir nusprendė me „mokė sime už papildomą mokestį “. Į sivaizduokite mū sų nuostabą , kai 21:00 š alia vieš buč io esanč ioje parduotuvė je, kur ž mona ž adė jo aplankyti š eimininkę savaitę prieš iš vykdama, Aya mus suranda ir paš ė lusiai atsipraš inė ja, kad negalė jo anksč iau pasiū lyti pasverti bagaž o. Stipriai siū lo, nes paž adė jo. Sutinku po į tikinė jimo. Antsvoris 8 kg. Kaž ką iš metame, ką nors kiš ame į rankinį bagaž ą ir kiš enes. . . Bet tai jau kita istorija. . .
Taigi galiu suteikti aukš č iausią į vertinimą „Casa Vagator“, taip pat jo darbuotojams ir palinkė ti klestė jimo.
Mielai apsistosiu š iame vieš butyje dar kartą .
Dė mesį iš kart patraukė du punktai: ilgos vieš buč io paieš kos, kai lauke nė ra jokių atpaž inimo ž enklų , ir baseino mė lynumas, kuris matė si iš registratū ros.
Mus sutikę s vadybininkas Aajya (bijau neteisingai paraš yti jo vardą , todė l tiesiog nukopijuoju nuo popieriaus lapo, ant kurio papraš iau jį už raš yti), tankus, ž emo ū gio, nuolat besiš ypsantis jaunuolis, iš karto buvo labai dž iaugiuosi, kad su ž mona kalbame angliš kai. Kiek suprantu, vieš butyje niekas nekalbė jo rusiš kai.
Antras dalykas, kuris krito į akis: visi laisvi vieš buč io kambariai dienos metu laikomi atviri plač iai atvertomis durimis. „Vaistė s nebijo“ – š mė stelė jo mintis.
Dauguma vieš buč io kambarių yra vilos. Standartinių kambarių nė ra tiek daug, tik keli. Vieš butis daugiausia skirtas vietiniams turtingiems turistams. O reklama jam, regis, visiš kai neį domu. Labiausiai mus nustebino restoranas. Tai yra keturios platformos ant kalno virš deš inė s Vagator paplū dimio pusė s, iš kurių atsiveria nuostabus viso paplū dimio vaizdas. Be to, apatinė je platformoje vietoje stalų ir kė dž ių yra puikū s gultai su rankš luosč iais, ant kurių gulė jome su ž mona visą laiką , kurį skyrė me paplū dimiui, leidž iamė s į vandenyną vien paplaukioti. Tuo pat metu plaukė me į gretimą Chapora paplū dimį (vieš butis beveik ant paplū dimių ribos). ten vanduo daug š varesnis (smė lis baltas, ne tamsus vulkaninis kaip Vagator).
Taigi č ia yra restoranas. 10 dienų restorane nematė me nė vieno iš „nepaž į stamų jų “ (ne vieš buč io sveč ių ). Atsiž velgiant į nuostabų saulė lydž io vaizdą ir vidutines maisto kainas, negalė jome suprasti, kodė l jie nekvieč ia turistų iš gatvė s. Idė ja kilo paskutinė mis dienomis, kai tuš č ias vieš butis visiš kai prisipildė labai garbingos iš vaizdos vietinių turistų . Jiems tikrai nepatiktų po vieš butį besiblaš kanč ių ž monių minios.
Viską į vertinę s per š ią prizmę , galiu drą siai teigti: Casa Vagator vieš butyje yra visos są lygos gerai pailsė ti. Tai visiš kai palaiko darbuotojai.
Norė č iau pasakyti keletą ž odž ių apie darbuotojus su dė kingumu. Puiki treniruota komanda. Staiga vieš buč iui pasipildž ius vietinių turistų , pusryč ių restoranas iš kitų darbo srič ių pritraukė tiek naujų darbuotojų , kiek reikė jo, kad nesusidarytų minios, bet ir kad už sakymų nereikė tų ilgai laukti (pusryč ių ). restoranas neveikia š vediš ko stalo sistema, visas maistas gaminamas pagal už sakymą jū sų akivaizdoje. Tuo pač iu metu virė jas labai stengiasi ir visada domisi, ar jums patiko maistas. Kartą nuvaž iavome į ž uvies turgų Č aporos uoste, ten vadinamą „prieplauka“ (nepainioti su ž uvies turgumi toje pač ioje Č aporoje, kur rytais sė di perpardavinė tojai). Mū sų iš ten atsineš tą ž uvį , pavyzdž iui, kefalę ir krevetes, virė ja paruoš ė tokias skanias, kad specialiai nuė jau į kambarį ir atneš iau jam iš namų atsineš tą sandarų maiš elį mė gstamos karamelė s su pieno į daru.
Visame vaivorykš tiniame paveikslė lyje, deja, radome dvi tamsias dė mes ir keletą potė pių .
Pirmoji „tamsi dė mė “ – diskotekos gretimame bare „9“. Sekmadienį riaumojimas prasidė jo 10 val. , o baigė si 12 val. Sunku buvo tai pavadinti muzika, nes. tiesiai po mū sų langu stovintis ir nuolat bei periodiš kai į sijungiantis elektros generatorius (visoje Goa yra problemų su elektros tiekimu ir todė l visi vieš buč iai ir net padorū s kakliukai turi autonomines maitinimo sistemas) skleidė ausiai malonesnius garsus. Bent jau jis dirbo daug tyliau. Atkreipiu dė mesį , kad š ios linksmos linksmybė s bare yra penktadieniais ir (arba) sekmadieniais, bet ne reguliariai. Sė kmingai iš gyvenome 2 ramius penktadienius. Taip pat atkreipiu dė mesį , kad tas pats vadybininkas Aya, kurį minė jau aukš č iau (suprantu, kad jis yra jų vyresnysis, nes ne kartą girdė jo iš jo „mano komanda“ – su pasididž iavimu) pasiū lė mus perkelti š ios stichinė s nelaimė s laikotarpiu į tuš č ią kambarį arč iau jū ra, kur oš imo bent kambaryje nesigirdė jo, kad galė tume gerai iš simiegoti. Atsisakė me. Tada paskambino naktį budė jusiam vadovui ir pasakė : „Č ia jis č ia vyresnysis naktį . Jei bet kada apsigalvosite, tiesiog paskambinkite į registratū rą ir bū site nedelsiant perkeltas. Jū s neprivalote perkelti daiktų . " Mes nejudė jome, bet buvo malonu. O kai pasiteiravome, ar turi skalbyklos paslaugas (2 savaites, š viesū s š ortai, kuriuos visur neš iojau nenusiė mus, susitepė ), ta pati „naktinė vadybininkė “ juos iš manę s paė mė mano kambaryje ir grą ž ino iš skalbtus ir iš lygintus net nepaė musi. pinigų už tai siū lydamas dar ką nors nuplauti (aiš ku, kad skolinga nelikau, bet vis tiek maloni smulkmena - pož iū ris į vieš buč io sveč ius).
Antroji tamsi dė mė buvo kelias į paplū dimį . Ne, kai man pasakė „į paplū dimį eisi į š iukš liadė ž ę “, aš to nesupratau paž odž iui. Indija nė ra š vari. O kelias į paplū dimį iš ankstesnio vieš buč io taip pat buvo palei š iukš lyną . Bet tai buvo KELIAS! O š tai per š iukš lių krū vas į mintas takas veda prie jū ros. O apeiti – niekaip. Jei norite eiti į paplū dimį , trypkite š iukš les. Nedaug – 70-100 metrų . Tiesa, są vartyne kvapo nebuvo. Todė l per vieną ar dvi dienas pripratome prie jos iš vaizdos, o tada aš tiesiog nustojau į ją kreipti dė mesį .
Jei nenorite trypti š iukš lių , maudykitė s baseine. Beje, baseinas formaliai dirba iki 18:00, bet jei vienas iš vieš buč io sveč ių norė s maudytis, tarkime, 24:00 (mū sų kaimynas iš Londono tuo metu mė go maudytis), tuomet į jungsite apš vietimas baseine ir aplinkui ir niekas nesakys blogo ž odž io. Mums buvo pasakyta: „galite plaukti kada norite, bet kada“. Vienintelis nepatogumas, kad naktį ant gultų prie baseino rankš luosč ių nebus, vė lai vakare jie nuimami, bet než inau, ar kam nors į galvą kiltų tokiu metu gulė ti. Niekas neatš aukė uodų .
Liukas. Virš baseino auga kokoso palmė s, pabarstytos kokosais. Egzotika, ž inoma. Bet kai iš karto po mū sų atvykimo tokia egzotika nukrito nuo palmė s prieš ais mū sų balkoną ir su laukiniu riaumojimu atsitrenkė į generatoriaus stogą , prisiminiau, kad per metus nuo kokoso rieš utų kritimo ant galvos mirš ta 2 kartus daugiau ž monių . pasaulyje nei nuo ryklių . Matyt, dar nebuvo avarijų .
Maž as potė pis. Kadangi vieš butis skirtas vietiniams turistams, jame nė ra svarstyklių bagaž ui sverti. Labai nemaloni smulkmena, kai skrendi su pigių skrydž ių aviakompanija, kurioje gali nemokamai turė ti 20 kg bagaž o, o dukra klausia: „Man nieko nereikia, tik ATVEŠ K VAISIUS! Tokia maž ytė gė lė . Na, o vaisiai - nuė jau į parduotuvę ir jau 10 kg. . . Taigi, kadangi š is klausimas mus labai domino, ta pati „vyresnysis“ Aya paž adė jo, kad pasvers mū sų bagaž ą ant svarstyklių , kurias rado kaž kurioje. kitas vieš butis, bet mums reikia ten važ iuoti automobiliu, kuris pietų metu bus nemokamas. Po pietų Aya diskutavo apie darbą su kokia nors garbinga ponia (galbū t tai buvo vieš buč io savininkė ) ir, ž inoma, jis nuo mū sų nepriklauso. Susipakavome kaip galė jome ir nusprendė me „mokė sime už papildomą mokestį “. Į sivaizduokite mū sų nuostabą , kai 21:00 š alia vieš buč io esanč ioje parduotuvė je, kur ž mona ž adė jo aplankyti š eimininkę savaitę prieš iš vykdama, Aya mus suranda ir paš ė lusiai atsipraš inė ja, kad negalė jo anksč iau pasiū lyti pasverti bagaž o. Stipriai siū lo, nes paž adė jo. Sutinku po į tikinė jimo. Antsvoris 8 kg. Kaž ką iš metame, ką nors kiš ame į rankinį bagaž ą ir kiš enes. . . Bet tai jau kita istorija. . .
Taigi galiu suteikti aukš č iausią į vertinimą „Casa Vagator“, taip pat jo darbuotojams ir palinkė ti klestė jimo.
Mielai apsistosiu š iame vieš butyje dar kartą .
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (2)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- Paslauga „uždaro“ visus trūkumus.
TAIP PAT SKAITYKITE