Tadžmahalas su „My Asia Tours“.
Gera diena! Praė jo 3 mė nesiai nuo mano kelionė s į Š iaurė s Indiją ir noriu pasidalinti savo mintimis. Š į į raš ą skiriu visiems, kurie abejoja „eiti ar neiti“. Tai ne reklama, tai ne noras į tikinti. Tai yra noras. Aš , kaip ir jū s, labai ilgai abejojau planuodamas kelionę . Ar verta š ių iš laidų – fizinių ir finansinių ? Ar viskas bus taip š aunu, kaip man apibū dina vadovai? Ar man viza bus iš duota laiku ir ar neuž strigsiu pasienyje. Ar man už teks pinigų ? Ką daryti, jei susirgsiu ir iš bū siu vieš butyje visas 14 dienų ? Apskritai buvo daug baimių ir abejonių . Ruoš iausi dvejus ar trejus metus. Buvo svarbu ž engti ž ingsnį į priekį , iš mokti pasitikė ti savimi ir š iuo pasauliu. Ar nesigailiu kelionė s? Nr. Atsipraš au, kad taip ilgai dvejojau. Gailiuosi, kad negaliu keliauti š iais marš rutais daž niau. Apgailestauju, kad daugiau nebematysiu vaikinų iš mū sų grupė s. Nesirgau, pinigų už teko, vizą gavo, viskas gerai. Neuž tenka miego, nepakanka laiko bū ti š iuo momentu. Tač iau tai yra geriausia paskata priversti save sugrį ž ti. Ir taip, tai buvo visai ne taip, kaip apibū dino vadovai! Buvo daug š auniau : )