Как мы ездили в Израиль Kaip mes keliavome į Izraelį

Nepasakysiu, kad labai norė jome į Izraelį . Tiesiog atė jome į kelionių agentū rą ir pasakė me – norime ten, kur nereikia vizos. Be Kipro, Turkijos ir Egipto, kur buvome ne kartą , buvo tik Izraelis.
Taigi mes nuė jome. Iš kart atvykę patekome į nuotykį : lagaminų neiš duoda! Paaiš kė jo, kad tai buvo judė jų streikas. Visiems buvo į teikti popieriai anglų kalba – ateik rytoj su bilietais ir gauk. Bet su mumis skridę izraelieč iai sakė – neiš eik, reikia palaukti – bus didelė minia – grą ž ins, niekur nedings! Jiems gerai - jie yra namuose, gali palaukti. Ir einame į vieš butį prie Negyvosios jū ros. Vairuotojas mū sų laukia – ar jau nebelaukia? Nuo nusileidimo praė jo 3 valandos. Trumpai tariant, po 4 valandų laukimo gavome lagaminus, iš ė jome į svetingą salę – ž monė s kaip turguje – o paskui vaikinas su mū sų pavarde plakate – labas, aš esu iš Taxi Gold, aš laukiu tavę s. Mū sų nuotaika visiš ka nulinė , pavargę s nuė jome į aikš telę . Parū kė me ir nuė jome. Automobilis naujas ir didelis. Sė dė jau gale miegoti. Vyras priekyje su vairuotoju. Ž odis į ž odį , kalbė jomė s. Mū sų vairuotojas, vardas Slava, 20 metų Izraelyje, pasipylė klausimai, kaip gyvena, kiek ir pan. Svajonė praė jo. Trumpai tariant, 3 valandas kalbė jomė s be perstojo. Į domu pabendrauti su tautieč iu, daugiau nei per kitą savaitę suž inojome apie gyvenimą Izraelyje. Kalbė jo paprastai – be pagraž inimų . Tai yra gerai ir tai yra blogai. Apskritai – viskas kaip yra. Jokios propagandos. Pakeliui jis nuvedė mus į restoraną pavakarieniauti. Buvo jau apie vidurnaktį , vieš butyje viskas jau buvo už daryta. Iš bandė me nacionalinį patiekalą - lafą (plokš č ias pyragas) su kepta kalakutiena ir salotomis. Klasė . Izraelio alus – Macabi. Rekomenduoju. Minkš tesnis nei Baltijos.
Į vieš butį atvykome vidurnaktį . Kambarys normalus - kaip ir nuotraukose. Darbuotojai – rusakalbiai – visi mū sų buvę . Vanduo juodas, veidrodinis, atspindintis tū kstanč ius š viesų – vieš buč iai apš viesti, palmė s š viesoje, gė lė s, š ilta ir ramu. Apskritai – naktinis rojus. Atsisveikinome su savo vairuotoju. Jie norė jo jį pasiimti į ekskursiją į Jeruzalę , bet mū sų laisvą dieną jis buvo už siė mę s. Iš vykome į ekskursiją autobusu. Tač iau tai nė ra kaip individuali kelionė su savo vairuotoju ir gidu. Taigi verta pasiimti vairuotoją – jei nori ž iū rė ti ir klausytis, kad kas nors neuž sigultų tualete, nepasiklystų prekybos centre, ar neuž pildytų kelionė s vadovo bakų kvailais klausimais.

Savaitė prabė go akimirksniu. Izraelis yra kaž kas kita. Ne Turkija ir ne Kipras. Š alis yra rytinė , bet aukš tų jų technologijų . Infrastruktū ra visa paž angi – nuo ​ ​ oro uosto iki pamestų kū nų . taksofonas dykumoje, iš kurio galite paskambinti namo. Arba atvirkš č iai. Iš Sankt Peterburgo – tiesiai į tą pač ią maš iną . Keliai nuostabū s. Platesnis nei Vokietijoje. Naktį , apš viesta. Ž ymė jimas - "katė s akys", Rodyklė s ir š viesoforai - viskas didelis, patogioje vietoje. Kas ypač malonu – nė ra mū sų.3 valandų kamš č ių . Trumpai tariant, š ildykitė s savaitę +29 po mū sų š lamš to -
Aleksandra ir Sergejus Petras.