Skrydis į Izraelį ir atgal su El Al
Shalom visi! Dabar narš iau forume esanč ias temas ir pamač iau daug klausimų dė l iš traukos, kurią patikrinau oro uoste. Noriu pasidalinti savo naujausia patirtimi. Galbū t š iek tiek palengvinsiu gyvenimą turistams, kurie ruoš iasi skristi į Izraelį arba atsakysiu į daugelį klausimų . Iš anksto atsipraš au, jei kam nors pabodo mano istorija.
Liepos 7 dieną skridau su draugu iš Pulkovo-2 oro uosto. Mes skridome su El Al. Paskutinį kartą turė jome Rusiją , bet tai visai kita istorija : ). Mū sų skrydis buvo 9:00. Atvykome per 3 valandas, kaip ir tikė jomė s, kad spė tume praeiti patį „individualų pokalbį “. Mū sų mamos ir mano jaunuolis mus iš lydė jo (patikė kite, tai labai svarbu tolimesniam pasakojimui). Ilgai atsisveikinome, apsikabinome, pabuč iavome ir supratome, kad jau laikas. . .
Vos tik su Anya (tai mano draugė ) priartė jome prie vietos, kur vyko pokalbis, mū sų link iš kart pajudė jo du aviakompanijos El Al Saugos tarnybos darbuotojai (toliau – SB). Vienas garsiai suš nibž dė jo kitam į ausį : – Seserys? Papurtė me galvas į kairę ir į deš inę , kad suprastume, jog ne. Į ką jis nustebę s atsakė : "Taip, gerai? ". Š is klausimas mus lydė jo visas tris atostogų savaites Izraelyje! ! Po to, kai mū sų paklausė , kas nori eiti pasikalbė ti. Gana keistas klausimas, man atrodo : ) Galų gale nuė jau pas tą , kuri labai nustebo, kad nesame giminė s.
Viskas prasidė jo nuo standartinių klausimų : kam skrendate? Kas jū s vienas kitam? Ar seniai paž į state vienas kitą ? Kas kraudavosi lagaminą ? Ar jie praš ė tavę s ką nors atsių sti?
Ž velgdama į priekį paaiš kinu, kad pas Anyos gimines skridome savaitei ar dviem, po to planavome persikelti į vieš buč ius Netanijoje, Jeruzalė je, prie Negyvosios jū ros ir Eilate. Atsiž velgiant į tai, kad esu „Classic Travel“ kelionių organizatoriaus Izraelyje darbuotoja, tai galima daryti prielaidą , kad verslą derinome su malonumu : ) Kuponų vieš buč iams nerengiau - prisiminiau tik vieš nagė s vieš buč iuose datas, kurias už sisakiau. Prieš iš vykstant. Vieš buč ių Netanijoje neuž sakiau, nes. Než inojau, kada paliksime savo svetingus giminaič ius ir ar iš vis pateksime į Netaniją . Ir su Eilatu iš anksto nenusprendž iau - nebuvau tikras, kad po suplanuotų dviejų dienų norė sime palikti Negyvą ją jū rą .
Visa tai pasakiau apsaugos darbuotojui, taip pat daviau jam savo vizitinę kortelę – tikė jausi, kad tai padė s iš vengti ilgo pokalbio. Veltui tikė jausi : ) Jis labai nustebo, kad než inojau, kur Eilate gyvensiu. Tada sekė praš ymas parodyti kuponą bent jau tiems vieš buč iams, kurie jau buvo patvirtinti. Aš ką tik turė jau rezervacijos numerius savo telefono pastaboje. Parodž iau jam juos. Ir tada klausimas: „Kodė l č ia yra 6 skaič iai, o č ia yra 5? Eee. . . Manę s irgi papraš ė parodyti darbo paš tą – kas ką raš o. Bet telefone turiu tik asmeninį elektroninį paš tą , tai ir parodž iau. . Jokio nusikaltimo ten nebuvo - tik nauji Sportmaster ir Bukvoed laiš kai : )
Apsaugos pareigū nas taip pat papraš ė paskambinti mamai ir pasakyti, kad niekur neitų . Jis paklausė , kodė l aš be vyro. O aš kaž kaip dar nesu iš tekė jusi : ) Ji atsakė , kad jaunuolis dirba, todė l negali skristi. . . „Kur jis dirba? Kiek laiko jį paž į sti? Ar jis ką nors atsiuntė ? Ar jis dabar irgi su tavo mama? Kaip atpaž inti tavo mamą tarp gedinč ių jų ? Viską apraš iau, jis paė mė mano pasą ir iš ė jo. Po jo sekė Saugumo tarybos darbuotojas, kuris kalbė josi su mano mergina.
Laukė me 10 minuč ių...Jie grį ž o ir tuoj pat pasitraukė , paš nibž dė jo ir priė jo prie mū sų . Papraš ė parodyti visus dokumentus – lė ktuvo bilietą , seną pasą (jame yra antspaudas apie ankstesnį apsilankymą Izraelyje). Lagaminas nebuvo atidarytas, tik iš ilgai rankenos ir š onuose buvo iš neš tas specialus į taisas. Toliau š ie „atspaudai“ buvo dedami į kaž kokį aparatą . Tada ant paso priklijavo lipdukus su kaž kokiais už raš ais ir mus ramiai iš leido : )
Už siregistravus skrydž iui paskambinau mamai, kuri man pasakė , kad LABAI mandagus ir malonus vyras už davė keletą klausimų , pavyzdž iui, ar aš esu jos dukra, sumokė jusi už atostogas, ar aš mokausi, ar mano jaunė lis š alia jos stovintis vyras ir viskas kaip ta dvasia.
- Na, Anyutka, - tariau, - nes tai jau ne pirmas kartas, kai mes, mielosios š viesiaplaukė s fė jos, skrendanč ios į Izraelį , esame taip tikrinamos, į sivaizduokite, kokie nuotykiai laukia tų , kurie kelia į tarimą ! Bet skrisime visiš kai pasitikė dami, kad viso skrydž io metu lė ktuve viskas bus ramu. Eime į neapmuitintą , noriu š okolado!
Taip prasidė jo mū sų kelionė į Š ventą ją Ž emę...
Apie tai, kokiuose vieš buč iuose gyvenau, su kokiais ž monė mis sutikau pakeliui, ką pamač iau ir kaip praė jo mano 23 nepamirš tamų atostogų dienos, tikrai papasakosiu š iose apž valgose ir pasakojimuose. O dabar keli ž odž iai apie mū sų kelią namo.
Iš pradž ių , be lagamino, kiekvienas turė jo bendrą krepš į su ž vakė mis, datulė mis, rieš utais. . . Mane labai jaudino klausimas, ar galima rankiniame bagaž e vež tis Negyvosios jū ros kosmetiką , nes norė jome susigrą ž inti dalį PVM (prekė s su Tax Free). Netgi netingė jau iš vykimo iš vakarė se nueiti į „El Al“ biurą Eilate prekybos centre „Shalom“, tač iau jie man nedavė aiš kaus atsakymo. Visą kosmetiką nusprendė me susidė ti į lagaminą ir, jei Saugos tarnybos pamainos virš ininkas leis neš tis į saloną (o mums buvo paž adė ta, kad jis mus prisimins), tada tiesiog viską sudė sime į rankinį bagaž ą .
Nors C-HOTEL yra visai netoli oro uosto, vis tiek pasinaudojome pervež imu. Tai nebuvo verta pinigų , tad kam eiti pė sč iomis su sunkiais lagaminais? Į Eilato oro uosto pastatą į ž engė me lygiai vidurdienį , likus 2 valandoms iki registracijos skrydž iui pradž ios. Registracija buvo ką tik prasidė jusi, o apsaugos pareigū nas už davė mums keletą klausimų . Tada jis kaž kur nuė jo, atė jo ir iš ė jo, o galiausiai papraš ė , kad praeitų patikrinimą . Viską patikrinau rankiniame bagaž e. Atidž iai apž iū rė jo kamerą . Papraš ė viską iš traukti iš kiš enių , batus irgi parodė . . Lagamino neatidarė , kas mus labai nustebino. Niv, taip vadinosi apsaugos pareigū nas, maloniai paė mė sunkų krepš į su suvenyrais ir papraš ė eiti pro š alį gauti į laipinimo taloną . Priė jome prie langelio, kuriame sė dė jo rusakalbis oro uosto darbuotojas. Į mū sų klausimą , ką daryti su Tax Free grą ž inimu kosmetikai, ji atsakė , kad jei suma nedidelė , tai Ben Guriono oro uoste daž nai tiesiog grą ž ina pinigus ir net prekių rodyti nereikia. Turė jome nedidelę sumą – apie 40 USD – ir nusprendė me surizikuoti. Nu niekaip nė ra. Anya turė jo apie 6 kg antsvorio, bet už antsvorį mokė ti nereikalavo - sakė , kad tai smulkmenos ir nieko mokė ti nereikia : ) Taip pat buvome perspė ti, kad lagamino už trauktukų už segti negalima. Ir mes neketinome. Niekas maloniai mus palydė jo beveik iki laukimo salė s ir atsisveikinome. . . Bet neilgam. Po kiek laiko grį ž o ir pasakė , kad lagamine yra kremų ir medaus (kokia naujiena! : ) ). Bendrajame bagaž e jų sių sti negali, todė l supakuosis į atskirą dė ž ę , kurią turime gauti atvykę į Tel Avivą . Po kiek laiko pasakė , kad medaus ir kremų vis tiek gausime Sankt Peterburge.
Nuskristi iki Tel Avivo už trunka apie 50 minuč ių , lė ktuvas graž us - Boeing 737. Laive visi vaiš inami vandeniu ir sausainiais : ) Nuskridome iki Ben Guriono, nusileidome kopė č iomis ir į sė dome į marš rutinį autobusą , kuris atvež ė į.1 terminalas (vidiniams skrydž iams) . Beveik prie į ė jimo stovė jo mergina ir labai garsiai š aukė „Tranzitas! Tranzitas! " To nepastebė ti ar apeiti neį manoma. Visi skrendantys toliau buvo skaič iuojami 10 kartų , tada susodinami į tą patį marš rutinį autobusą ir nuvež ami į tarptautinį.3-ą jį terminalą . Ten praė jome pasų kontrolę , kuri už truko porą minuč ių ir iš kart patekome į neapmuitinamą zoną !!!! !
Mes negavome Tax Free. Ant č ekio antspaudų nedė jome (antspaudavimo vieta yra š one, kur registruojasi skrydž iams). Be to, neturė jome ką parodyti – rankiniame bagaž e nebuvo nei vieno kremo. Na nė ra jokio kelio! : )
Nepalikau minties ka daryti su medumi ir kremais. . bet as ne is nedrą su, nuejau pasidomet. Radau El Al ofisą , paaiš kinau jiems, parodž iau kortelę , kurią Niv mums davė Eilate ir jie patikino, kad viską gausime Sankt Peterburge. Taip ir atsitiko, sakysiu ž velgiant į priekį : ) Lė ktuvas buvo pilnas linksmų rusakalbių izraelieč ių , kurie beveik visi skrido į kaž kieno vestuves ir labai triukš mingai su visu lė ktuvu aptarinė jo : ) Mus skaniai pavaiš ino, valgiau viš tieną su kuskusu, gė rė vyno raudoną sausą ir obuolių sultis. Visi skrydž io palydovai pasiū lė gė rimų . Jie buvo labai malonū s ir draugiš ki. Į Sankt Peterburgą atvykome 15 minuč ių vė luodami. Kai praė jome pasų kontrolę , mū sų jau laukė bagaž as. Prie lagaminų buvo pririš tas mė lynas skudurinis maiš as, ant kurio buvo paraš yta SAUGUMAS. Sugedo vienas medaus indelis : ( Bet vynas, kremai ir kiti stiklainiai liko nepaž eisti!
Na, tai viskas, pagalvojau. . . Kad ir kaip pasiilgau namų , bet atvykus į Pulkovą labai norė jau grį ž ti. . Saulė , jū ra, ž monė s, kurie visada š ypsosi. . Jei ž emė je yra rojus , tai tikrai Izraelis. .
Nesuprantu ž monių , kurie po visų š ių patikrinimų š aukia iš visų jė gų , kad daugiau niekada nevyks į Izraelį ! Arba tie, kurie niekada ten nebuvo, bet yra skaitę „siaubo istorijas“. . . Nieko nesmerksiu, juo labiau apie juos diskutuosiu. Visa tai yra smulkmenos, palyginti su emocijomis, kurias už plū sti bū damas Š ventojo kapo baž nyč ioje ir prie Raudų sienos, pasinerdamas į Jordano upė s vandenis ar maudydamasis Negyvojoje jū roje.
