Izraelis – Kelionė į Šventąją Žemę
„Unikali senovė s š alies istorija, nuostabi
Negyvosios jū ros klimatas ir gydymo galimybė s,
Istorinis krikš č ionybė s pagrindas yra visas Izraelis“
Š ventoji Ž emė – Artimų jų Rytų regionas, esantis pietrytinė je Vidurž emio jū ros pakrantė je. Ji suskirstyta į keturias pagrindines dalis: Pajū rio lyguma, besidriekianti palei Vidurž emio jū ros pakrantę ; Vakarų kalnuotas regionas, besitę siantis nuo Galilė jos ir Samarijos kalnų iki Judė jos kalvų Jeruzalė je; Pietinė dykumos dalis, kuri prasideda nuo Beer Shera apylinkių ir tę siasi iki Akabos į lankos; Kalnų slė nis, esantis rytinė je Vakarų kalnų dalyje.
Apie š alį , jos istoriją ir ž mones
Izraelis yra š alis, kurioje kyla visatos istorija, praeities metų ir dabarties istorija. Č ia, kaip niekur kitur, galima pajusti amž inybė s dvelksmą , neį tikė tino gyvybingumo, stiprybė s ir tikė jimo dvasią . Tai maž a š alis, kurios plotas yra 22 tū kstanč iai kvadratinių metrų . km – kontrastų š alis, kurioje per vieną valandą iš modernaus miesto gali patekti į dykumą , o iš lygumos – į kalnuotą . Iš Tel Avivo iki Jeruzalė s, Haifos ar Alaus Š evos, nuo Jeruzalė s iki Negyvosios jū ros, iš Haifos į Galilė jos š irdį turistui už trunka maž iau nei valandą . Visi Izraelio keliai veda į lankytinas vietas ir architektū ros paminklus, minimus Biblijoje arba susijusius su ankstyvą ja civilizacijos istorija.
Š i ž emė ž ydų tautai buvo š venta nuo Biblijos patriarchų – Abraomo, Izaoko ir Jokū bo laikų (II tū kstantmeč io pr. Kr. pradž ia). Pasak Biblijos, Izraelio ž emę Dievas paliko ž ydams, kad taptų Paž adė tą ją ž eme – č ia yra visos ž ydų tautos š ventos vietos. Karališ kosios valdž ios į sigalė jimas ir Izraelio karalystė s, o vė liau ir Judo karalystė s atsiradimas datuojamas XI amž iaus pabaigoje – 10 amž iaus prieš Kristų viduryje. e. ir su pertraukomis egzistavo regione ateinanč ius tū kstanč ius metų . 629–630 m. dė l Bizantijos imperatoriaus Heraklijaus inicijuotų ž udynių ir ž ydų persekiojimo ž ydų buvimas regione pasiekė minimumą per visą trijų tū kstanč ių metų istoriją , tač iau visiš kai nesustojo. XIX amž iaus pabaigoje buvo iš plė totas sionizmas – judė jimas, savo tikslu iš sikė lę s ž ydų valstybė s į kū rimą Izraelio ž emė je, iš keldamas ž ydų klausimą tarptautinė je arenoje. Š is judė jimas lė mė tai, kad 1948 m. geguž ė s 14 d. , vadovaujantis JT priimtu Palestinos padalijimo planu, buvo paskelbta Izraelio valstybė s sukū rimas.
Izraelis yra parlamentinė respublika. Valstybė s vadovas yra prezidentas, kurį slaptu balsavimu penkeriems metams renka Knesetas. Aukš č iausias į statymų leidž iamosios valdž ios organas yra vienerių rū mų parlamentas Knesetas, esantis Jeruzalė je ir susidedantis iš.120 deputatų . Centrinė vykdomosios valdž ios institucija yra Ministrų kabinetas. Miestuose valdž ią vykdo savivaldybė s, miesteliuose ir kaimuose - vietinė s tarybos, regionų tarybos vadovauja maž ų gyvenvieč ių grupė ms. Š alyje gyvena apie 8 mln. ž monių (2012 m. ). Didž ioji dalis gyventojų (83%) yra ž ydai, iki 16% gyventojų yra arabai (palestinieč iai), taip pat armė nai, rusai ir kitų tautybių atstovai. Oficiali sostinė yra Tel Avivo miestas (jo gyventojų , kartu su priemiesč iais, yra 1.1 mln. ž monių ), tikroji sostinė yra Jeruzalė (805 tū kst. ž monių ). Nepaisant ribotų gamtos iš teklių , dė l naujausių mokslo pasiekimų , metalurgijos ir mechaninė s inž inerijos, medicinos prietaisų , kompiuterių ir robotų , š viesolaidž ių , farmacijos ir chemijos produktų gamyba š alyje dinamiš kai vystosi. Kaimo vietovė se plač iai paplitę kibucai – ekonominė s komunos, kuriose pajamos ir turtas priklauso visiems jos gyventojams. Š alies BVP vienam gyventojui yra 2.400 USD (2010 m. ).
Sustojimas prie Negyvosios jū ros
Ilsė damasi Egipto kurorte Taboje pasinaudojau proga surengti vienos dienos ekskursiją į kaimyninį Izraelį į š venč iausią vietą Ž emė je – trijų religijų miestą Jeruzalę . Ekskursija prasidė jo gilią naktį , kai egiptietiš kas autobusas mus nuvež ė vos kelis kilometrus iki sienos, kur jau buvo daug autobusų su tokiais kaip mes turistais iš į vairių vieš buč ių . Buvome papraš yti palikti autobusą ir pė sč iomis kirsti Egipto ir Izraelio sieną bei muitinė s kontrolė s punktus, nes tolimesnę kelionę leisimė s Izraelio autobusu su vietiniu gidu. Nakties tamsoje palikę š viesomis š vieč iantį Eilatą sutinkame auš rą kelyje, einanč iame per kalvotą Negevo dykumą . Pamaž u pradedame leistis ž emyn, prieš auš ros spinduliuose š vysteli Negyvoji jū ra, ant kurios kranto sustojome.
Iš karto puolė me pasinerti į jos vandenis. Bet vanduo mus iš stū mė per jė gą (galima drą siai gulė ti ant š iltų jo bangų ), tad nerti ir apž iū rė ti dugno, kaip jau buvome į pratę prie Raudonosios jū ros, nebuvo kaip. Ir, matyt, nebuvo į ką ž iū rė ti – po kojomis jautė si purvinas dugnas, kas nenuostabu, nes dė l didelė s druskos ir į vairių mineralų koncentracijos ten negali egzistuoti jokios gyvos bū tybė s. Ž inoma, apie tai ž inojome dar gerokai prieš kelionę , bet č ia tuo į sitikinome asmeniš kai. Negyvoji jū ra – unikali vieta mū sų planetoje, vienas iš Izraelio stebuklų , suteikiantis sveč iams galimybę per atostogas pagerinti sveikatą . Jū ra yra 413 metrų ž emiau jū ros lygio ir yra ž emiausia vieta Ž emė s pavirš iuje, todė l joje yra didž iausias atmosferos slė gis Ž emė je, o oras yra karš tesnis, sausesnis ir turtingesnis deguonies nei bet kur kitur. pasaulis. Negyvosios jū ros mineralai, praturtinti Jordano upė s ir pakranč ių upelių vandenimis, garuojant labai susikaupia. Mineralų koncentracija č ia 8-10 kartų didesnė nei vandenyno vandenyje, kuris plač iai naudojamas apylinkė s kosmetikos pramonė je. Alergijos, neuralginė s ligos, kvė pavimo takų ligos ir daugelis kitų problemų sė kmingai iš gydomos net per trumpą laiką . Ant kranto į sikū rę daugybė vieš buč ių ir sanatorijų , kuriose galė site patogiai leisti laiką , atlikti sveikatinimo masaž o kursą , SPA procedū ras. Tač iau pagrindinį gydomą jį poveikį turi Negyvosios jū ros vanduo, taip pat gydantis oras ir š velni saulė . Negyvosios jū ros vandens temperatū ra svyruoja nuo +19 C vasarį iki +31 C rugpjū tį . Vidutinė oro temperatū ra rudenį ir pavasarį yra +27 C, ž iemą +20 C, o vasarą virš ija +35 C.
Jie buvo gausiai iš tepti nuo galvos iki kojų savo gydomuoju purvu, kurio gausiai gulė jo ne tik vandenyje, bet ir krante. Ž inoma, nesitikė jome per kelias minutes iš gyti nuo visų ligų , tiesiog atidavė me duoklę tradicijai. Prieš ais nedidelę jū rą gerai matosi kaimyninė s Jordanijos pakrantė .
Specialioje parduotuvė je, kurią primygtinai siū lo gidai, galima į sigyti gydomojo purvo, supakuoto į kibirus, bei į vairių Negyvosios jū ros mineralų pagrindu pagamintų kremų , š veitiklių , muilų ir kt.
Netoli mū sų stotelė s yra palmių giraitė , pasodinta susikū rus Izraelio valstybei, kurios 60-meč io proga buvo datuojama mū sų ekskursija. Keliaudami diena anksč iau Jordanijoje pastebė jome, kad Izraelio ž monė s, skirtingai nei kaimynai arabai, per savo trumpą istoriją daug nuveikė , kad „atgaivintų “ š ių vietovių dykumos peizaž us, sukurtus motinos gamtos.
Jeruzalė – taikos miestas, trijų religijų santakos miestas
Kylame keliu aukš tyn, priekyje vaizdingų Judė jos kalnų apsuptyje, 750 m aukš tyje virš jū ros lygio yra Jeruzalė – trijų religijų santakos miestas. Prieš.3, 5 tū kstanč io metų karalius Dovydas č ia perkė lė savo karalystė s sostinę , ž inomą kaip Š alemas arba Jeruzalė , o Dovydo sū nus Saliamonas pastatė Š ventyklą , Dievo namus. Nuo tada ž ydai meldž iasi į jį . Du tū kstanč ius metų Jeruzalė krikš č ionims buvo š ventas miestas, Kristaus kanč ios ir prisikė limo miestas. Musulmonai š į miestą vadina „El-Quds“ (Š ventasis), č ia yra treč ia pagal svarbą jų š ventovė Al-Aqsa. Tokio fantastiš ko istorijos ir tautų , tradicijų ir kultū rų paminklų miš inio, kuriame vienu metu dominuoja baž nyč ios, sinagogos ir meč etė s, nerasi niekur kitur.
Per penkis tū kstanč ius metų trukusią istoriją jis patyrė daugiau sukrė timų nei bet kuris kitas miestas. Š ventosios vietos yra daugiausia senamiestyje, apsuptos 4 kilometrų ilgio siena ir beveik nepakitusios nuo XVI a. Į senamiestį veda 8 vartai: Damaskas, Jafa, Sionas (Dovydo vartai), Š iukš lė s, Liū tas, Erodas (Gė lė ), Naujieji ir Auksiniai. Pats graž iausias ir gausiausiai papuoš tas – Damaskas, veda į musulmonų kvartalą .
Pirmiausia sustojame Alyvų kalno apž valgos aikš telė je, nuo kurios atsiveria geriausias vaizdas į Jeruzalę visoje jos didybė je: galingos tvirtovė s sienos su 34 bokš tais ir 8 vartais, š ventyklų kupolai, meč etė s ir sinagogos. Prieš ais yra Musulmonų kvartalas, kuris ribojasi su Š ventyklos kalnu su š ventu Haram el-Sherif kiemu. Pati š ventykla neiš liko, dabar jos vietoje yra Omaro meč etė . Antroji meč etė ant kalvos Al-Aqsa buvo pastatyta pranaš o Mahometo į ž engimui į dangų atminti. Ant kalno taip pat iš kyla Uolos meč etė , iš kilusi virš Saliamono š ventyklos š ventovė s, kurioje, pasak legendos, buvo laikoma Nojaus arka. Tai svarbiausia islamo š ventovė ir seniausias iš likę s musulmonų pastatas pasaulyje. Ten galite pamatyti pranaš o pė dsaką ant uolos ir tris plaukus nuo jo barzdos.
Leidž iamė s pro archeologinius kasinė jimus. Į domu, kuriam laikotarpiui priklauso š ie senoviniai bū stai?
Aplankome Kristaus Kankinimo baž nyč ią . Tai treč ioji baž nyč ia, pastatyta ant kalno, kurioje Jė zus meldė si, pamokslavo ir mokė , kur Judas jį iš davė , kur jį suė mė sargybiniai. Š ios baž nyč ios statybos, pasibaigusios 1924 m. , buvo vykdomos už viso pasaulio aukas, todė l ji vadinama visų tautų baž nyč ia. Portiko mozaikoje pavaizduotas Jė zus Kristus, atskleidę s ž mogui ryš į su Kū rė ju.
Jau pati š ios baž nyč ios puoš yba verč ia į sijausti į Kristaus kanč ią : joje vieš pataujanti prieblanda ir aukš ti skliautai bei ikonos, vaizduojanč ios Jė zaus kanč ią ir Judo iš davystė s sceną – visa tai verč ia prisiminti jo ž odž ius: „ Mano tė vas! Tegul š i taurė praeina pro mane! "
Netoli Getsemanė s sodo (Getsemane aramė jiš kai – alyvuogių spauda). Š iame Alyvų kalno sode Jė zus leido laiką maldoje ir č ia iš tvė rė savo sunkias kanč ias.
Getsemanė je, už Kristaus Kankinystė s baž nyč ios, netoli nuo Mergelė s kapo, Alyvų kalno š laite, yra Š v. Marijos Magdalietė s baž nyč ia - Maskvos stiliaus rusų stač iatikių baž nyč ia, pastatyta. pabaigoje Rusijos caras Aleksandras III savo motinos Didž iosios kunigaikš tienė s Marijos Aleksandrovnos garbei.
Tolesnis mū sų kelias eina Via Dolorosa (Liū dnas arba Kryž iaus kelias) – keliu, kuriuo Jė zus Kristus ė jo iš vietos, kur jį nuteisė mirti Poncijaus Piloto, į Golgotą , į nukryž iavimo vietą , kur yra pagrindinė krikš č ionių š ventovė . š iuo metu esantis – Vieš paties š ventyklos kapas. Via Dolorosa yra devynios iš keturiolikos Kristaus Kryž iaus kelio stotelių . Š eš toji stotelė – susitikimas su Veronika. Kai Jė zus ė jo pro š alį , ji iš ė jo jo pasitikti ir nusiš luostė jam veidą š altame vandenyje suvilgyta nosine.
Paskutinė s penkios stotelė s yra Š ventojo kapo baž nyč ios teritorijoje. Š ventykla susideda iš trijų pagrindinių struktū rų : Kalvarijos š ventyklos, Š ventojo kapo koplyč ios ir Prisikė limo baž nyč ios. Š ventyklos teritorija yra griež tai padalinta tarp š eš ių krikš č ionių konfesijų : graikų ortodoksų , Romos katalikų , sirų , koptų , etiopų ir armė nų . Š is susitarimas, priimtas 1852 m. , yra ž inomas kaip „status quo“. Kiekviena konfesija turi savo valandas maldoms, ir be visuotinio sutikimo negalima į kalti nė vienos vinies. Toks skirstymas daž nai sukelia konfliktus tarp skirtingų tikė jimų atstovų , todė l nuo XII amž iaus vidurio Š ventojo Kapo baž nyč ios raktai buvo saugomi musulmonų š eimoje, o kitos musulmonų š eimos atstovas Nuseiba atveria. ir kasdien už daro Š ventyklos vartus. Š ventyklos raktai š iose š eimose buvo perduodami vyriausiajam sū nui iš kartos į kartą daugelį amž ių .
Pravaž iavę didelį kiemą , grį stą akmens plokš tė mis, dviem didelė mis arkomis (viena iš jų už mū ryta) privaž iuojame Š ventyklos fasadą , tai į ė jimas. Prie į ė jimo į Š ventyklą yra Apreiš kimo koplyč ia (Limit of Reese Division), kurioje prieš nukryž iavimą buvo nuplė š ti Jė zaus drabuž iai – tai 10 stotelė .
Dvyliktoji stotelė – dar viena Š ventojo kapo baž nyč ios š ventovė – Golgota. Marmuriniai laiptai veda į kalno virš ū nę , kur Jė zus buvo nukryž iuotas. Kalvarijos š ventykla yra padalinta į dvi dalis. Sidabriniu apskritimu paž ymė ta kryž iaus iš kasimo vieta, o dviem juodais apskritimais paž ymė tos tariamos vietos, kur stovė jo dviejų plė š ikų , kuriems buvo į vykdyta mirties bausmė su Jė zumi Kalvarijoje, kryž iai. Č ia per skylę galite paliesti Golgotos virš ū nę .
Netoli į ė jimo 13 stotelė : ant marmuro grindų guli patepimo akmuo, ant kurio Juozapas ir Nikodemas padė jo Jė zaus kū ną patepti smilkalais prieš laidojant.
Tiesiai už akmens yra Prisikė limo katedros siena. Jei einame į kairę nuo akmens, atsiduriame didelė je centrinio Š ventyklos pastato rotondoje, kurios centre iš kyla marmurinė koplyč ia (cuvuklia). Koplyč ia persidengia su Š ventojo kapo urvu (kur Jė zus buvo palaidotas) ir yra padalinta į dvi dalis: Angelo koplyč ią ir patį Š ventą jį kapą , kuris yra maž as urvas. Tai akmeninė laidojimo lova, iš kalta natū ralioje uoloje. Pagal ž ydų paprotį Kristaus kū nas buvo paguldytas galvą į vakarus, o kojas į rytus. Kad bū tų iš vengta bandymų nuskaldyti ir nuneš ti akmens gabalus, namelis buvo padengtas balto marmuro plokš te. Č ia ir į vyko prisikė limas. Tai paskutinė , keturioliktoji, Liū dnojo kelio stotelė .
Du langai Angelo koplyč ioje visiems besimeldž iantiems perteikia Š ventą ją ugnį , kuri kasmet Didį jį š eš tadienį prieš Velykas nusileidž ia. Pagal tradiciją Didį jį š eš tadienį į Kuvuklia į ž engia graikų ortodoksų ir armė nų baž nyč ių patriarchai. Graikijos baž nyč ios patriarchas į eina į Š ventojo kapo olą ir meldž ia ugnies atsiuntimo. Angelo koplyč ioje lieka Armė nijos baž nyč ios patriarchas. Jo pareiga – pasirū pinti, kad graikų patriarchas neuž kurtų ugnies natū raliomis priemonė mis. Į siž iebus ugniai, graikų patriarchas iš sitraukia deganč ią lempą , nuo kurios armė nų patriarchas už dega ž vakes (33 ž vakių ryš uliai, pagal Kristaus ž emiš kojo gyvenimo metų skaič ių ), tada abu dvasininkai iš eina pas tikinč iuosius.
Treč ioji Š ventojo kapo baž nyč ios dalis yra Prisikė limo baž nyč ia. Jo centre, ant marmurinių grindų , nedideliame aukš tyje yra akmeninė vaza, simbolizuojanti „ž emė s bambą “. Pož emyje, į Vieš paties kryž iaus radimo vietą , veda daugiapakopiai laiptai. Manoma, kad bū tent č ia karalienė Elena atrado medinį kryž ių su vinimis.
Š ventojo kapo baž nyč ioje, esanč ioje uoloje esanč io Nukryž iavimo praė jime, galite pamatyti plyš į (ž emė s drebė jimo, lydė jusio Gelbė tojo mirtį , padarinį ), per kurį , pasak legendos, plū sta Dievo Sū naus kraujas. , krisdamas ant protė vio Adomo kaukolė s, nuplovė pirmojo asmens nuodė mę . Bū tent č ia, dar kryž iuoč ių laikais, Prisikė limo baž nyč ioje buvo paš ventinta koplyč ia-koplyč ia protė vio Adomo garbei.
Ankstyvoji krikš č ionių tradicija apie Adomo laidojimą siejama su iš kilimu už Jeruzalė s tvirtovė s sienos, kur Vieš pats Jė zus Kristus buvo nukryž iuotas senojo protė vio Adomo kapo vietoje. Š i vieta buvo vadinama Golgotos kalnu. Origenas apie tai raš ė , sakydamas, kad „Kaukolė s vietoje, kur ž ydai nukryž iavo Kristų , ilsė josi Adomo kū nas, o pralietas Gelbė tojo kraujas nuplovė Adomo kaulus, atgaivindamas visą ž monių giminę jo veide“.
Remiantis kita legenda, protė vių ola Hebrone yra ta vieta, kur iki š iol yra pirmojo ž mogaus palaikai. Anglų piligrimas Zewulfas, lankę sis Jeruzalė je kryž iuoč ių laikais, taip pat Jonas Viurcburgietis, apraš ę s š ventą sias Palestinos vietas, kurie neabejotinai buvo susipaž inę su tradicija garbinti Golgotą kaip Adomo kapą , vis dė lto tvirtino. kad Adomas buvo palaidotas Hebrone.
Kaip suderinti š ias dvi tradicijas, kurios turi teisę egzistuoti? Š viesą skleidž ia sirų kalba paraš ytas rankraš tis „Lobių ola“, datuotas VII a. Š iame rankraš tyje raš oma, kad patriarchas Nojus iš gelbė jo Adomo ir Ievos palaikus nuo potvynio ir, pasibaigus potvyniui, jie vė l buvo palaidoti Hebrone. Tik protė vio, patriarcho Nojaus kaukolė ir du kaulai paliko savo vyriausiajam sū nui Simui, kad jis bū tų palaidotas toje vietoje, kur pagal archajiš ką idė ją buvo ž emė s centras. Semas pastatė Jopijo miestą , paskui pastatė aukurą , po kuriuo padė jo mū sų protė vio galvą , o netoli š io altoriaus į kū rė Jeruzalė s miestą , o tai reiš kia „Dievo pasaulis“. Vė liau Palestiną už kariavo kanaanieč ių gentys, o vieta, kur gulė jo Adomo galva, sunyko, nors iš atminties ž monė s ją vadino „Golgota“ (hebrajų kalba – kaukolė , kakta). Č ia, Golgotoje, turė jo bū ti atliktas pasaulio atpirkimo darbas. Vadinasi, abi tradicijos viena kitai neprieš tarauja – palaidotas Hebrone, protė vio Adomo galva buvo perkelta į Jeruzalę ir palaidota ž emė je toje vietoje, kur vė liau bus nukryž iuotas Vieš pats Jė zus Kristus, kurio kraujas, krintantis ant Biblijos protė vio palaikai, nuplautų Edeno sode padarytą gimtą ją nuodė mę .
Š is maž ai ž inomas sirų rankraš tis paaiš kina, kaip stač iatikių baž nyč ios ikonų tapybos tradicija perė mė kaukolė s ir kaulų vaizdą Kalvarijos kryž iaus apač ioje.
Aplankę Š ventojo kapo baž nyč ią ir Krikš č ionių kvartalą , tę siame paž intį su senamiesč iu, kurio viduje yra 4 kvartalai: musulmonų , krikš č ionių , armė nų ir ž ydų . Nuo Jaffa vartų , pastatytų.1538 metais, į š iaurė s vakarus nuo Dovydo bokš to patogiausia pasivaikš č ioti po senamiestį , todė l jie judriausi ir č ia visada daug turistų .
Tarsi puikaus meistro ranka sujungiami nuostabaus paveikslo gabalai, kurie pridedami tiesiai prieš ais mus. Vyrai juodais drabuž iais, su š oninė mis spynomis, skubantys į sinagogą , arabai, kvieč iantys ką nors iš jų nusipirkti, kareiviai su kulkosvaidž iais pasiruoš ę , turistai ir piligrimai iš viso pasaulio, skamba baž nyč ių varpai, skamba muezzino balsas, renkasi. tikintiesiems maldai. . . Visa tai yra prieš taringa ir kartu harmoninga, o mes galime tik kontempliuoti ir mė gautis, sustingę nebylaus susiž avė jimo nuo matyto š edevro.
Pravaž iuojame musulmonų kvartalą – didž iausią iš keturių , jame gyvena arabai, atvykę iš aplinkinių kaimų ž ydams ir krikš č ionims palikus š ias vietas. Č ia yra reikš mingiausios vietos musulmonams: Uolos kupolas ir Al-Aqsa meč etė s. Musulmonai juos gerbia lygiai taip pat kaip Meka. Č ia taip pat eina liū dnas Kristaus kelias Via Dolorosa. Š io kvartalo gatvė se pilna parduotuvių ir turistams skirtų parduotuvių . Tai gana vaizdingas vaizdas: pardavė jai visomis pasaulio kalbomis kvieč ia pirkė jus, neį tikė tinai susigrū dę , karts nuo karto susidaro spū stys nuo turistų ir piligrimų srautų , o ore sklando svaigū s ž olelių ir prieskonių aromatai. .
Armė nų kvartalas yra maž iausias senamiesč io kvartalas. Armė nai Jeruzalė je dė l religinių priež asč ių pradė jo kurtis maž daug tuo pač iu metu, kai buvo pradė tas statyti krikš č ionių kvartalas. Č ia buvo pastatyta Jokū bo katedra, kuri tapo Izraelio armė nų bendruomenė s centru. Tai vienas už dariausių , už dariausių ir neperpildytų senamiesč io kvartalų , turistų č ia ne itin mė gstama. Armė nai gyvena savo maž oje ir už daroje bendruomenė je, kalba savo kalba, mokosi nacionalinė se mokyklose. Armė nų diasporos atstovai daugiausia už siima kū rybinė mis profesijomis: tarp jų daug menininkų , fotografų , amatininkų . Jų keramika yra paklausi tarp turistų ir miesto gyventojų .
Ž ydų kvartale yra daug unikalių istorinių paminklų : tai senovė s Jeruzalė s sargybos bokš to liekanos, Dovydo citadelė s su Jeruzalė s istorijos muziejumi liekanos, Pietinė siena, Hasmono tuneliai, Voreno š ulinys, Vilsono arkos. Robinson ir Berkeley, taip pat platū s Maalot Rabi Yehuda laiptai, vedantys į kiekvienam ž ydui š ventą vietą – Raudų sieną , pastatytą iš didž iulių akmeninių monolitų . Kasdien pas ją atvyksta izraelieč iai ir š alies sveč iai. Savo praš ymus Dievui ar puoselė jamus troš kimus jie suraš o ant popieriaus lapelių ir deda tarp sienos akmenų , o paskui meldž iasi ar tiesiog savais ž odž iais praš o Dievo, kad troš kimai iš sipildytų . Š į ritualą atlikome ir prie Sienos, iš sipildė daug norų . Pasaulio ž ydai meldž iasi prieš Izraelį , Izraelio ž ydai – prieš Jeruzalę , o Jeruzalė s ž ydai – prie Raudų sienos. Todė l Raudų sieną reikė tų papasakoti plač iau.
Į aikš tę patenka tik aš tuntadalis 57 metrų ilgio Sienos. Nors Raudų siena nė ra š ventyklos siena, ji yra arč iausiai jos ir todė l tapo didž iausia ž ydų tautos š ventove. Jis gavo tokį pavadinimą , nes ž ydai č ia aprauda Pirmą ją ir Antrą ją š ventyklas, kurios buvo sugriautos tą pač ią dieną , bet skirtingais metais. Raš tai sako, kad abu sunaikinimai neį vyko atsitiktinai. Pirmą kartą ž ydai buvo nubausti už stabmeldystę , kraujo praliejimą ir kraujomaiš ą , o antrą kartą – už nepagrį stą tarpusavio karą . Sunaikinus š ventyklą , Vakarų siena ilgą laiką buvo prieinama visu jos ilgiu. Tač iau maž daug prieš.700 metų mamelukai ir arabų už kariautojai pradė jo kurti prieigas prie jos. Ž ydai, kurie ir toliau meldė si prie Sienos, turė jo eiti prie jos. Ž ydai, kurie ir toliau meldė si prie sienos, turė jo eiti į ją siaurais praė jimais, tač iau tai taip pat nutrū ko 1948 m. , kai senamiestį už kariavo Jordanija ir ž ydams apskritai buvo už drausta prieiti prie Vakarų sienos. 1967 m. , po Š eš ių dienų karo, kai Jeruzalė buvo suvienyta, Vakarų siena, didž iuliam ž ydų dž iaugsmui, vė l buvo jo rankose.
Vakarinė siena buvo pastatyta taip, kad paremtų vakarinę š ventosios Š ventyklos kalno pusę . Dar gerokai anksč iau, nei pranaš as Jeremijas numatė , kad Jeruzalė s š ventykla bus sunaikinta, tač iau jos vakarinė siena iš liks. Ir nors Raudų siena nė ra š ventyklos siena, ji yra arč iausiai jos ir todė l tapo didž iausia ž ydų tautos š ventove. Jis gavo tokį pavadinimą , nes ž ydai č ia aprauda Pirmą ją ir Antrą ją š ventyklas, kurios buvo sugriautos tą pač ią dieną , bet skirtingais metais. Raš tai sako, kad abu sunaikinimai neį vyko atsitiktinai. Pirmą kartą ž ydai buvo nubausti už stabmeldystę , kraujo praliejimą ir kraujomaiš ą , o antrą kartą – už nepagrį stą tarpusavio karą . Pasaulio ž ydai meldž iasi prieš Izraelį , Izraelio ž ydai – prieš Jeruzalę , o Jeruzalė s ž ydai – prie Raudų sienos.
Su Raudų siena siejama daug š iuolaikinių tradicijų . Č ia prisiekia Izraelio gynybos pajė gų atrinktų karinių dalinių kariai, daugelis berniukų , sulaukusių.13 metų (bar mitzvah), pirmą kartą kvieč iami skaityti Toros, Izraelio nepriklausomybė s dieną ir š . Jeruzalė s iš laisvinimo diena, prie sienos vyksta iš kilmingi renginiai.
Ekskursiją po Jeruzalę baigiame iš Raudų sienos iš ė ję pro pač ius maž iausius Senamiesč io š iukš lių vartus, kurie minimi Senajame Testamente. Vartai savo pavadinimą greič iausiai gavo dė l to, kad per juos iš Š ventyklos už miesto sienų į Gehenom slė nį buvo iš neš tos š iukš lė s. Nuo Osmanų laikų arabai juos vadino „Bab al-Maghariba“ – „maurų vartais“, nes jie yra arti vietovė s, kurioje apsigyveno imigrantai iš Š iaurė s Afrikos. Š iukš lių vartai yra ž emiau visų kitų vartų Senamiesč io sienoje. Virš vartų iš liko sena raiž yta arka su iš kalta akmenine gė le, bū dinga mamelukų ir osmanų laikams.
Jeruzalė – miestas, kuris už buria ir keri, traukia ir į kvepia baimę . Tai reikia ne matyti, o jausti. Tai vieta, kur dingsta tikrovė s pojū tis, kur susilieja laikas ir amž inybė...Č ia formavosi ne tik Izraelio valstybė ir jos istorija, bet ir visa ž monija.
