Spygliuotas kelias į Pažadėtąją žemę
Izraelis, Izraelis, paž adė toji ž emė ! Ir koks velnias mane ten nuvedė ?
Pasivaikš č iojimas Jafos uoste
Ne velnias, o mano draugas nupirko man bilietus, pavyzdž iui, skrisk, paž iū rė k, kaip č ia Izraelyje! Gerai, gerai, kvailam ir saldaus acto! Susirinkau skudurus, nupirkau draugui dovanų – laš inių ir cigareč ių – ir papū tiau į Dnieprą , į oro uostą .
Pats skrydis manę s niekaip nejaudino, bet pasų kontrolė į siminė ilgam. Planuodami kelionę aptarė me mano deportacijos galimybę , nes ukrainieč iai Ben Guriono oro uoste nelabai mė gstami, o aš buvau pasiruoš ę s viskam, bet buvo tikrai atš iauru. Akiniuotas vyriš kis pasų kontrolė je apž iū rinė jo mano pasą apie 5 minutes, tada paklausė kur ir pas ką važ iuoju, papurtė galvą ir nusiuntė mane papildomam pokalbiui su pasienieč iais. Lyg jis man parodė savo nepasitikė jimą .
Kvietimo į biurą apklausai (ar pokalbiui? ) turė jau laukti daugiau nei 7 valandas. Per tą laiką prieš mano akis prabė go daugiau nei š imtas ž monių , kurių daugumą Izraelio pasienieč iai iš siuntė atgal. Su ukrainieč iais, gruzinais ir arabais kaž kodė l buvo elgiamasi ypač palankiai, bet juodaodž ių linksmų reperių komanda buvo iš leista be problemų . „Na, tu ne negras, sė dė k ir lauk“, – „guodė si“ mano draugas, atsakydamas į mano skundus. Na, taip, kam dejuoti - net ir deportacijos atveju aš tikrai nieko neprarandu, iš skyrus laiką ir nervus. Na, aš vis tiek galiu nueiti į tualetą be palydos. Grož is! Tač iau kitiems turistams taip nepasisekė . Š lykš tus raudonplaukis pasienietis iš siuntė deportuoti beveik visus į jo kabinetą atė jusius ž mones. Gaila buvo jaunos poros iš Dniepro - vaikinai padarė marš rutą , sumokė jo už visus vieš buč ius ir ekskursijas, o tai labai brangu, bet į š alį jų neį leido. Be to, girtas fizionomijos gruzinų kunigas ir jo nuostabioji ž mona ilgą laiką buvo suž lugdyti, paskui buvo iš sių sti atgal. Jie bandė ieš koti priekaiš tų operuotis atė jusiai pagyvenusiai moteriai, tač iau iš paskos š uoliavo ligoninė s atstovai, ką nors iš paskos atskubė jo advokatas. O mes visi sė dime. . . Penktą valandą ryto jauč iausi tikrai blogai. Paklausiau, ar oro uoste yra gydytojas, man pasakė , kad atvaž iuos tik po 8 ryto. Prieš ais esanč ioje tvoroje liū dnai sė dė jo tremties laukiantieji, ir kiekvieną minutę atkeliaudavo jų numeris, o iš ten net į tualetą su palyda. . . Nusprendž iau neerzinti likimo ir ė miau nuolankiai laukti savo likimo.
Kokiais kriterijais vadovaudamiesi pasienieč iai sprendė , leisti ž mogų į š alį ar ne – tež ino tik Dievas. Nepasitikė jimas skelbiamas be paaiš kinimų , tada – laukiama grį ž tamojo skrydž io Izraelio kalė jime. Vienam mano draugui „pasisekė “ ten apsilankyti. „Neš varū s, smirdantys, rū gš tū s sumuš tiniai, kiekvienam po vieną grafiną vandens (kameroje 7 ž monė s). Jiems leidž iama su savimi pasiimti tik pinigus ir cigaretes, kartą per dieną iš veda pasivaikš č ioti. Gerai, kad lė ktuvas grį ž o vos po kelių valandų “, – pasakojo mergina. Tač iau kai kurie tokiomis są lygomis praleidž ia ilgiau nei savaitę...
Atė jo rytas ir pasikeitė pasienieč iai. Š lykš tus raudonplaukis, į vykdę s ir per daug į vykdę s tremties planą , iš didž iai paliko namus, o „š viež ias“ vaikinas manę s ilgai nekankino. „Tikiu tavimi, tu sakai tiesą “, – pasakė jis ir iš davė maž ą popieriaus lapelį su mano veidu. Psichiš kai nustebau, bet prieš tarauti nedrį sau, griebiau pasą ir bė gau pasiimti bagaž o. Dar 5 minutė s – ir dabar apsikabinu savo draugą , bet ž eminantis Beno Guriono kankinimas atė mė visas jė gas. Š iek tiek dž iaugiuosi, kad, ač iū dievams, matau palmes ir apdainuotus Izraelio kelius, o ne per ryž ių vagono grotas.
Keliai tikrai geri, lygū s, su patogiu ž enklinimu. O pavasaris Izraelyje graž us: patogi temperatū ra, ž alia ž olė , geltoni ž iedai, ryš kios petunijos gė lynuose. Puikiai į rengti paplū dimiai, ypač Aš dode. Nemokamas tualetas ir didelis persirengimo kambarys, fontanai su geriamuoju vandeniu ir duš u, hamakai, gultai po skė č iais, ant krantinė s į rengti suolai ir stalai su kė dė mis, ž aidimų aikš telė s, viskas labai patogu ir graž u. Vakare į sijungia spalvotas fontanas, veikia kavinė s, parduotuvė s. Tač iau vakare ž monių krantinė je nė ra labai daug – ar dar ne kovo sezonas, o gal vietiniai gyventojai nemė gsta vakarinių pasivaikš č iojimų ?
Aš dodo paplū dimys
Kas vaikš to? Aš pavargstu darbe kaip š uo! Č ia bent jau turi laiko atstatyti jė gas iki ryto! mano draugas niurzga.
Jis jau 9 metus gyvena ir dirba Izraelyje ir iš pirmų lū pų ž ino visas repatriantų problemas.
Darbas. Ar norite gyventi ir dirbti Izraelyje? Sveiki! Darbo visada yra, ž inoma, dirbanč ių profesijų atstovams - statybininkams, montuotojams, kranininkams, vairuotojams, auklė ms, kambarinė ms ir t. t. . Jei nori š iltesnė s vietos – mokykis hebrajų kalbos, ir bū si laimingas, bet kiek ilgai? Oficialiai darbo diena trunka 8 valandas, tač iau iš tiesų darbdaviai skaidriai už simena apie bū tinybę dirbti 12 valandų per dieną . Nesutinku – tu negali neiti į darbą . Galbū t jaunimas gali susitvarkyti su tokiu grafiku, bet tiems, kuriems „virš.300“, sekasi sunkiai. Ir dar reikia apsitarnauti, nusipirkti maisto, ir tai nepaisant to, kad darbo ne visada pavyksta rasti arti namų .
Jau nuo 7 val. prie į važ iavimų į miestus keliuose susidaro spū stys, darbo dienos pabaigoje vaizdas toks pat. Apskritai, keliasi 5 val. , maž iausiai valanda kelyje, kada bus galima eiti miegoti, než inoma. Na, o jei esi nelegalus imigrantas, tai juo labiau – kas yra tokios kavinė s-mafė s? Likite namuose ir nuleiskite galvą , kad nepatektumė te į policijos akis. Negana to, daugelis nelegalių imigrantų nuolat neš iojasi su savimi viską , ką už sidirbo per daug dirbdami, nes jei į kliū si, jie bus iš tremti su tuo, su kuo buvo sugauti – š ortais, marš kinė liais ir be pinigų . Tikė tis, kad sė kmingesni kolegos vė liau atsių s pinigų pavedimą iš jū sų pač ių lė š ų , yra bent jau kvaila.
Kalba. Mokytis hebrajų kalbos nė ra lengva, abė cė lė je nė ra balsių , o balsių (tai tokie taš kai, reiš kiantys balsius) praktiš kai niekur neraš oma. „Google“ vertė jas jums taip pat „nepadeda“, nes nė ra balso vaidinimo hebrajų kalba (ž inoma, Izraelio valdž ios praš ymu). O jei legaliai į š alį atvykę pilieč iai jos mokosi specialiose mokyklose, tai nelegalū s imigrantai spektaklio metu turi iš mokti hebrajų kalbos. Arba iš viso nemokyti, galima ir taip gyventi. „Aš č ia jau daugiau nei 30 metų , bet kalbos nemoku, nes bendrauju tik rusakalbė je aplinkoje“, – autobuse skundė si garbinga senolė . Iš ties, visur girdisi rusiš ka kalba, rusų kalbą jau iš moko net patys izraelieč iai. Aš dode daug senų moterų , jos gyvena nakvynė s namuose – specialiuose senoliams skirtuose namuose. Draugiš ki ir š nekū s, neabejotinai atpaž inę manyje „rusą “, visi klausinė jo, ar aš nepaklydau, o kelią rodė vienas su kitu besivarž antys.
Privatus gyvenimas arba jo trū kumas. „Esu seniai iš siskyrę s, ž mona č ia susirado turtingą vyrą ir pabė go“, – man skundė si vienas vyras paplū dimyje. Iš tiesų , daug repatriantų š eimų sugniuž dė atš iauri Izraelio gyvenimo realybė . Sunkus darbas ar jo trū kumas, lė š ų trū kumas, vaikai kenč ia nuo patyč ių mokykloje ir panaš iai, ir panaš iai, ir t. t. Kur kas lengviau iš bristi iš problemų vienam, nei su nuolat pinigų reikalaujanč ia š eima. Ir Izraelio vyrai, oi, kaip jiems patinka blondinė s!
Sovkodr. . . O, atsipraš au, nostalgija SSRS č ia į gavo tiesiog nuostabių formų ir dydž ių . Girdi tik – oi, oi, bet Są jungoje, ir buvo gerai, ir ledai, ir filmai, ir animaciniai filmai, ir deš ra, ir t. t. , ir t. t. . Ž monė s visiš kai pamirš o, kodė l kaž kada iš važ iavo iš tokios graž ios Sovietų Są jungos ir iš rū ko iš jo tiek, kiek negyvenama dykuma. Ir dabar jie č ia taip gerai gyvena, kad naktimis erotiniais sapnais ateina krokodilas Gena ir Č eburaš ka. . .
Bet Tel Avivas vis tiek graž us! Ypač Jafos uostas, jo senovinė s vaizdingos siauros gatvelė s ir keisti š iuolaikinių menininkų paveikslai ant sienų , riebios katė s prie Katalikų baž nyč ios ir ore augantis apelsinmedis. Taip pat patiko paminklas musei, į rengtas prie į ė jimo į Mini Israel Latrun mieste. Sprendž iant iš teksto po musė s paminklu, š i graž uolė dvigalvė kai kuriems statybininkams padarė didelę paslaugą , vos neiš gelbė jo juos nuo mirties, todė l stebuklingoji musė palikuonims buvo iš kalta bronzoje.
Paminklas musei
Man nelabai patiko ekskursija į Jeruzalę . Mū sų grupė daugiau nei 2 valandas stovė jo eilė je, kad patektų į kovuklą , arba kuviklą , kaip ten yra, Š ventojo kapo baž nyč ioje. . . Ž monių daug, nė ra kuo kvė puoti, gido nė ra. iš girdo, ir apskritai nesupratome, kam viso to reikia. Per 10 minuč ių apė jau visą š ventyklą , susiradau tualetą , o paskui vedž iau savo ekskursijas, kuriomis mano „turistai“ buvo nepaprastai patenkinti. Pasivaikš č ioti po senamiestį mums nedavė laiko, iki Raudų sienos bė gome tik 10 minuč ių . Jie net neleido man verkti ramiai, nuvedė į kokią apš iukš lintą kavinę , o paskui greitai, greitai per baž nyč ias.
Kelionė prie Negyvosios jū ros, SPA Hotel Lot man patiko daug labiau. Brangus turtingas, viduje - baseinas su karš tu sū riu vandeniu, lauke - baseinas maudynė ms. Na, pati Negyvoji jū ra yra graž i. Turistų maž ai, nes tai brangu – kambarys š iame vieš butyje kainuoja 800 USD parai. Apskritai Izraelis nė ra turistinė š alis. Kadangi tikrai brangu, ir maistas, ir gė rimai, ir vieš buč iai, ir ekskursijos, ir patys izraelieč iai vasarą masiš kai skraido į Bulgariją , nes liepos-rugpjū č io mė nesiais Vidurž emio jū ra pilna medū zų , maudytis neį manoma. Na, kovo mė nesį – kaip tik. Ž inoma, š iek tiek š alta, bet po pasų kontrolė s tiesiog susirgau.
Jei atvirai, viskas nuobodu. . . Tač iau Aš dodo mugė nebloga. Ten nupirkau dukterė č iai kilogramą braš kių ir skarelę arkliuose. Tiesą sakant, tai yra visas apsipirkimas)
