Kelionė per Javos salą
Iš Nusa Dua nuvaž iavę s iki Balio perė jos, arč iau vienos nakties automobiliu kainuoja 40.000 rupijų , nuė jau pirkti bilieto į keltą.6 000 rupijų . Kiek suprantu, jie eina visą parą ir labai daž nai.
Pervaž oje daug automobilių , didž iuliai tiek turistinių , tiek vietinių vidaus skrydž ių autobusai. Panaš ios sankryž os yra tarp Sumatros ir Javos – ji kartu sujungia pagrindinius tranzitinius salų kelius. Parodę s bilietą vietiniam apsaugos darbuotojui, nuė jo į jo nurodytą keltą , kuris jau buvo pilnai prigrū stas lengvų jų automobilių , autobusų , sunkvež imių - pirmame aukš te, antrame aukš te į rengtos sė dimos vietos, karaokė ir kava. Ž monių nė ra tiek daug, nuo vietinių pamė gtos karaokė s galima laisvai laikytis. Perplaukimas trunka 30-40 minuč ių ir dar 15-20 minuč ių laukiama, kol laivas prisiš vartuoja.
Iš lipusios iš kelto moterys su skarelė mis eina link, Javoje, islamo, bet demokratiš kesnio nei arabų š alyse, todė l moterys gali rinktis – rengtis taip, kaip sako religija, ar ne, bet tik gavusios vyro leidimą ir jei ji tai daro. negyvena stač iatikių kaime.
Prie iš ė jimo iš uosto mus pasitinka Semas, kilę s indonezietis, turintis puikią anglų kalbą ir iš silavinimą . Š okam į maš iną ir judame link Kawa Ijen, pakeliui Samas sako, kad trumpas kelias iš plautas ir važ iuosime kitu apsukdami nedidelį ratą.
Patogiai į sitaisę s antroje sė dynių eilė je, pasidė ję s po galva kuprinę , už migau. Pabudau nuo stipraus drebė jimo ir lū ž tanč ių akmenų triukš mo – kelias, vedantis į ugnikalnį ir baisios bū klė s plantacijas, atogrą ž ų liū tys ir sierą iš ugnikalnio vež antys sunkvež imiai dirba savo darbą.
Naktis, tamsu, bet už lango galima nuspė ti palmių ir kitokio tropinio grož io siluetus. Dangus beprotiš kai giedras su iš sibarsč iusiomis ž vaigž dė mis.
Ir tada automobilis už stringa, vairuotojas bando jį į vež ti, bet
be jokios naudos, iš po kapoto sklinda garai...Matyt, auš inimo sistema buvo persmeigta akmeniu. Aplink dž iunglė s, aplink kerintys garsai, ž vaigž dė tas dangus, grož is, bet reikia paskubė ti iki auš ros. Semas paskambina ir sako, kad po pusantros valandos padarys.
atsarginis automobilis. Nusprendė me keliauti autostopu su gidu, o Samas vė liau važ iuos į Ijen papė dę . Stabdome sunkvež imį , kuris vež a sierą ir važ iuoja tik į bazę . Vairuotojas sutinka mus pakelti, į sė sti į sė dynę ir toliau eiti. Kelias dar labiau pablogė ja, kadaise buvę s asfaltas dabar – akmeninė purvo akmenų koš ė nuo smulkių akmenukų iki į spū dingų riedulių . Bekelei vis tiek reikia pasakyti. Iš važ iuojant iš kito posū kio matome pusiau apvirtusį sunkvež imį , o vairuotojai bando jį pakelti, toliau pravaž iuoti sunku dė l tarp iš temptų lynų.
medž iai ir sunkvež imis – tokia kė limo technologija. Susidaro kamš tis, pradeda auš ti. Indonezieč iai važ inė ja nuo sunkvež imio prie sunkvež imio, rū ko, plepa – matyt, laukia, kol maš ina pati iš š oks. Motociklininkai kaž kaip važ iuoja tuo pač iu keliu,
vis dar sugeba pervež ti labai negabaritinius krovinius. Iš girdę dvirač io triukš mą , nusprendė jo papraš yti, indonezietis neatsisakė , tik pasakė , kad iš suks anksč iau, bet iš kaimo lengviau nusigauti.
Į š okę į dvirač io balną , puolė me, taip, verž ė mė s š ia bekele, į spū dž ių daug, dž iunglė s iš visų pusių , o indonezietis puikiai moka važ iuoti dvirač iu tokiomis są lygomis, kelias eina vis aukš č iau ir aukš č iau, jau š viesu,
priartė ję s prie patikros punkto, sargybinis papraš ė manę s už siregistruoti ž urnale ir sumokė ti 1000 rupijų už į ė jimą . Iš š ios vietos atsiveria beprotiš kai graž us vaizdas į kalnus.
Kol aš visa tai fotografavau, matyt, jie pakė lė sunkvež imį ir mano gidas mane pasivijo, į š okę s į jų sunkvež imį , pajutau jau paž į stamą duriano kvapą ir puoliau aukš tyn.
Mus iš leido kaime, nes sunkvež imis nenuvaž iavo prie ugnikalnio. Kaime gana š varu, tvarkinga, matosi meč etė s, laikas arč iau 6 ryto, pirmokai eina mokytis į draugiš ką kompaniją , pradinukai dė vi baltą virš ų ir raudoną apač ią – valstybė s vė liavą . Pamokos prasideda 6 val. ir iki 12 val. , nes valstybinė se mokyklose nė ra kondeevų , o tu turi laiko iš simokyti iki tvankumo. Stabdo kitą dviratį . Sutariant kainą.8000 už tiek lipti ant jo. Po 30 minuč ių beprotiš ko pasivaž inė jimo esame ijen papė dė je. Į ė jimas kainuoja 1.000 plius 3.000 už fotoaparatą . Ten iš gė rę arbatos pradedame kopimą pė sč iomis, pakeliui sutinkame darbuotojus su didž iuliais sieros krepš iais, viso bagaž o svoris 70 kg, kiekvienas darbuotojas pagal normą turi atsineš ti 140 kg per pamainą , už kurį jis gauna 10 USD už pamainą.
Pakeliui ant medž ių kabo bež dž ionė s ir atsiveria nuostabū s vaizdai. Kelias, vedantis į ugnikalnio virš ū nę , yra gana lengvas, tač iau neatmeta galimybė s, kad yra batų su už daru pirš tu ir neslidž iu pavirš iumi.
Pakilę s į patį virš ų , iš kuprinė s iš siimu respiratorius, turiu pasakyti, kad vienintelė darbuotojų apsaugos priemonė – guminiai batai. Sieros kvapas labai stiprus, atsiveria kaldera su beprotiš kai mė lynu ež eru, tiksliau smaragdu, virš viso to didž iulis sieros dū mų stulpas. Aplink iš deginta ž emė , nudž iū vę medž iai ir į kyrus kvapas.
Iš kraterio su sieros karnizais kyla darbininkai. Galima nusileisti į patį kraterį . Nedelsdamas atkreipsiu jū sų dė mesį į nusileidimą , jums reikė s gerų batų - visiš kai už darų , skalū nai su už daru kulnu ir gerais padais, o respiratorius ir
butelis vandens, į vyko avarijų su turistais, jie nukrito į bedugnę ...
Pakeliui darbininkai siū lo sieros suvenyrus, gido paslaugas, fotosesiją.
Nusileidus į patį ež erą , atsiveria praš matnus vaizdas, smaragdo spalvos ež eras, iš kurio iš garuoja, karš ta, gelsvai pilkų dū mų stulpelis ir balkš vi akmenys - balta danga iš dū mų siera. Respiratoriai š iek tiek padeda kvė puoti. Darbas č ia ne
nesustoja nė minutei, naktimis palydovai valo vamzdž ius, kuriais siera gaunama iš ugnikalnio, ir nuo pat ankstyvo ryto pradeda sierą kelti į virš ų , sunkiausia ir pavojingiausia atkarpa yra pakilimas iš ugnikalnio. krateris, tada kelias lengvesnis ir seka perkrovimo vieta, kur sveriama siera. Pač iame apač ioje yra pakrovimo bazė , kurioje, prieš priimant sierą iš darbininko, ji dar kartą pasveriama ir tik perkraunama. Už kiekvieną nepristatytą kg krovinio
darbuotojui skirta bauda.
Už kandę sė dame į laiku atvaž iavusį automobilį pakeisti sugedusio ir pajudame link Probolingo link Bromo ugnikalnio.
Pakeliui gidas Samas siū lo už sukti į kaimą ir apž iū rė ti megalitus – didž iuliai, apdoroti akmenys tvarkingai sukrauti piramidė je.
Vietiniuose kaimuose gana š varu ir tvarkinga, iš lipus iš maš inos buvome apsupti vietinių vaikų , baltasis vyras š iuose kraš tuose retas. Kadaise megalitai buvo kaž kas reikš mingo
ž monė ms, tač iau laikui bė gant informacija apie tai nepraė jo. Dabar jie stovi vieni vidury nedidelė s tabako plantacijos.
Nufotografavę vykstame į Probolinggo. Javos salos tranzitiniame kelyje vė lai vakare, bet kelyje intensyvus eismas, pakeliui sustojame pavalgyti pakelė s kavinukė je, vakarienė pasirodo 2.000-3.000 rupijų ribose - bakso (sriuba su mė sos kukuliai ir kartais
su stikliniais makaronais) ir nusigurek - ryž iai, prieskoniai ir mė sa. Taip pat reikė tų paragauti ravon – sriubos su jautiena, patiekiama su ryž iais. Taip pat labai skanu. Vė lai vakare važ iuojame į Probolingo, daug girdė jome apie š ią gyvenvietę jų mafijos taksi vairuotojai
Tada prasideda serpantinas į ugnikalnio virš ū nę , kelias vietomis yra viena juosta ir su posū kiais 90 ir daugiau laipsnių . Vairuotojas, artė damas prie tokių posū kių , į spė jamai audringa tikė damasis, kad jį iš girs atvaž iuojantis vairuotojas. Vykstu ten
jokių nuotykių , virš uje gana š alta, reiktų apsivilkti bent megztinį . Į siregistruojame į vieš butį , kuriame vė su, bet pakenč iama, yra karš tas vanduo ir dvi š iltos antklodė s vienai lovai. Prieš miegą vaikš tome gatve palei daugybę kavinių,
nakvynė s namai ir vieš buč iai. Pakankamai suš alę einame gerti karš tos arbatos su imbieru ir pienu, po to einame miegoti, atsikė lę.4 ryto.
Penktą valandą ryto susitinkame su savo vairuotoju ir suž inome, kad mū sų automobiliais į apž valgos aikš telę važ iuoti draudž iama. Š tai č ia – mafija, už.20 minuč ių kelionę pirmyn ir atgal reikia sumokė ti maž daug 17.000 rupijų.
Pamainos vadovas iš kvieč ia dž ipą , o po 5 minuč ių pasirodo senas, spalvingas land roveris, pasiekę s virš ū nę , reikia lipti pė sč iomis, č ia labai pravers ž ibintuvė lis. Apž valgos aikš telė je turistų nedaug
vietos už tenka visiems, vietiniai siū lo iš sinuomoti karš tą arbatą ir antklodes - kaž kas labai paž į stamo : ) š iek tiek pabuvus kairė je, pradeda lį sti saulė , apš viesdama didž iulį kraterį , kuriame vaizdingai iš sidė stę keturi ugnikalniai, vienas iš jie yra Bromo, jis rū ko beprotiš kai stipriai. Ankstyvas rytas saulė š velniomis spalvomis apš vieč ia pilkus dū mus ir kitus ugnikalnius. Pradeda atsirasti didž iulė kaldera, kurioje yra ugnikalniai. Č ia galite parodyti visus savo fotografijos talentus.
Apmą sč ius panoramą prasminga nusileisti iki š ios kalderos ir priartė ti prie pač ių ugnikalnių , vietiniai siū lo iš sinuomoti arklius, kuriais ir pasinaudojome, jausmas ž avus - eini iš deginta ž eme, tolumoje. Mė nulio peizaž ai aplink pelenais. Bromo papė dė je yra induistų š ventykla.
Po jodinė jimo pajudė jome į Surubway. Kelias į Surubwai tę siasi tuo pač iu tranzitiniu keliu su intensyviu eismu, kelionė s trukmė apie 6 valandas. Iš Surubwai traukiniu už.85 000 rupijų iš Gubeno stoties iš vykstu į Jokju.
Turiu pasakyti, kad yra trijų tipų paslaugų klasė s. Vadovybė , verslas ir ekonomika. Rekomenduoju tik vadovui, yra kondicionierius, š varū s automobiliai, patogios kė dė s, be to, sė dynė je yra telefonų ir kitų gelež ies gabalė lių į krovimo lizdas. Ekonomikoje, kiek ž inau, parduoda bilietus be vietų . Traukinyje galima už ką sti, parduoda nuo vaisių , arbatos iki karš tų patiekalų , valgomų ir nebrangių.
Atvykusi į Jokjų skambinu Semo broliui susitarti dė l ekskursijų , jis pasiū lo gyventi pas jį studentų namuose. Susitarė me susitikti Malibaro gatvė je, ji visai netoli stoties, joje į sikū rę visokie vieš buč iai, parduotuvė s, kavinė s. Turė damas laiko prieš atvykstant Angai (Samo brolis), į domumo dė lei pasivaikš č iojau po vieš buč ius ir flophouses. Paaiš kė jo, kad už.80 000 rupijų nesunkiai apsigyvensite kambariniame name, yra
lova ir lemputė virš galvos, visi patogumai ant grindų , karš to vandens nė ra. Su karš tu vandeniu kaina prasideda nuo 18.000 rupijų . Vieš buč iuose, į prasta to ž odž io prasme, kaina prasideda nuo 35.000 rupijų . Apskritai, bet kokiai piniginei. Pasivaikš č ioję s po Malibarą , laukiau Angi, o dvirač iu atskubė jau prie jo, pakeliui sustodamas prie kelio už ką sti skanaus vietinio maisto.
Studentų namai gana erdvū s, kiekvienas turi savo kambarį , duš o nė ra, yra vandens kubilas ir kauš as.
Visi turi kompiuterius, kuriuose veikia facebook'ai : ) Man buvo suteiktas kambarys su č iuž iniu ant grindų , spintele ir nedideliu stalu - tokia puoš mena visuose kambariuose.
Ryte važ iavome dvirač iu apž iū rė ti Borobudur, visai patogiai atsidū rė me, motociklui dar ne taip toli, 30-40 min. Į ė jimas kainuoja maž daug 15 dolerių . Š ventykla į spū dinga, sumū ryta iš akmenų , „iš kaltų “ iš netoli nuo č ia esanč io Merapio ugnikalnio sukietė jusios lavos. Vaizdai už buriantys, aplink š ventyklą kalnai ir dž iunglė s, pati š ventykla didž iulė , sienos puoš tos visais į manomais raš tais ir paveikslais, vyksta restauracija, aiš ku, kad stebi ir palaiko puikią bū klę.
Po apž iū ros nuvaž iavome apž iū rė ti Prambanano, jis yra prieš inga kryptimi. Į ė jimas į Prambananą taip pat kainuoja apie 10-15 dolerių , didž iulis kompleksas ž avi savo dydž iu ir su kokiu už sidegimu jį puoš ia raiž iniai.
Taip pat yra nedidelė ekspozicija su Javos salos nacionaliniais muzikos instrumentais. Prie iš ė jimo parduoda visus suvenyrus, pasitaiko labai į domių egzempliorių.
Tuo baigiu mano apsilankymą Jokju – beprotiš kai karš tame mieste. Sustojome oro linijų agentū roje, nusipirkome bilietą atgal į Balį . Skrydis per „LionAir“ kainavo apie 45.000 rupijų . Mano biliete nebuvo nurodyta nei pavarde, nei paso numerio, paklausus kaip ten ramiai man atsake - "tu neskrendate i uzsieni" : ) ir is tikruju be problemu issiregistravau skrydž iui, oro uostas yra gana civilizuotas, kondicionieriai, geros parduotuvė s sterilioje zonoje, kavinė s, kuriose galima labai skaniai pavalgyti su neprilygstamu maistu ir nemokamu internetu.
Turiu pasakyti, kad per kelias dienas gana daug nubė gau, daug visko mač iau, š iek tiek pavargau, o vos į lipę s į lė ktuvą už migau, prisisegiau, pabudau tik todė l, kad prasidė jo lė ktuvas. truputi pakratyti - leidosi Denpazaro oro uoste. Sugrą ž inę s laiką savo mobiliajame telefone Balieč iui – valanda į priekį , jis sė do į taksi ir nuskubė jo į Nusa Dua.
Taip ir susiklostė kelionė , ypatingas ač iū gidei Irinai, kuri padė jo pamatyti beprotiš ką Javos grož į : )
