Balis vienas. 6 dalis. Paskutinė.

2014 Birželio 25 Kelionės laikas: nuo 2014 Vasario 11 iki 2014 Vasario 15
Reputacija: +7253
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Vakare prieš tai ilgai sė dė jau terasoje, klausiausi upė s ir aistringai gailė jausi, kad ateis rytas ir mums teks iš vykti. Galbū t, jei Tanah Lot vieš butis nebū tų buvę s už sakytas, tą dien nebū tume važ iavę į jokią ekskursiją . Bet tada nebū tume matę tiek daug graž uolių !

Č ia taip pat iš bandykite vyberi-relaksaciją ar aktyvų poilsį . Tai visada suplė š o mane į gabalus, jei bū tų į manoma, likč iau atostogauti š eš iems mė nesiams) Tada tikrai pailsė č iau ir pamatyč iau pakankamai)


Ryte gavau maksimalų malonumą - baseinas, upė , blyneliai su bananu terasoje, saulė ir š lapio akmens kvapas - susigrė biau daugiau malonumų atvež ti į Kijevą ir vė liau sutvarkyti, mė gaudamasis atsiminimai. Rytas Ubude kvepia taip ypatingai – senovinių akmenų kvapas, permirkę s drė gmė s ir apaugę s samanomis. Š is rytas yra vienas iš mano lobių , dė l kurio mes iš tikrų jų vykstame į tolimus kraš tus ir kurį ypač atidž iai saugome, aplenkdami juos prisiminimuose nevilties ir beviltiš kumo akimirkomis, kai negalime perlauž ti nemalonios realybė s jungo, bet galime bent mintyse skristi į konservuotos laimė s pasaulį . Gebė jimas iš saugoti laimę yra viena rimč iausių mano dorybių )

Kai buvome pasiruoš ę , atbė go dvi merginos ir neš ė mū sų bagaž ą ant galvos stač iais laiptais. Atsisveikinome su š eimininkais, su š unimis, kailiniu ž vė reliu narve ir vaizdingu kiemu. Atsisveikink, Ubudai, Balio siela, mes pridė jome tau savo sielos daleles! )

Pirmoji vieta, kur sustojome mano praš ymu, buvo medž io drož ybos dirbtuvė s. Ž inoma, man visiš kai nereikė jo dirbtuvių , norė jau pamatyti š ių drož ė jų kaimą . Tai yra gatvė , kurioje viena po kitos yra parduotuvė s su mediniais baldais ir interjero daiktais. Na, aš mė gstu į tai spoksoti, o Balyje mediniai gaminiai labai graž ū s. Bet ką aš pasakiau vairuotojui? ) Su savo anglų kalba sunku suprasti, ko tiksliai noriu, bet net rusiš kai dukra manę s nesuprato ir negalė jo iš versti. Prieš akis buvo vaizdas, į kurį norė jau patekti. Ir gavo. . .

Į sivaizduokite parodą , kurioje pagrindinis eksponatas yra patys drož ė jai. Sė di tvarkingomis eilė mis ir pjauna, š lifuoja, lakuoja. . Toks jausmas, kad pamatę s kelyje maš iną vadovas komanduoja: “Motor” ir visas š itas sargas tuoj pat kimba į darbą . Jie tai daro taip stropiai, kad noras iš jų bent ką nors nusipirkti kyla pirmosiomis bendravimo su jais minutė mis. Tiesa, š is noras dingsta, kai susipaž į stame su kainomis. Nors, tiesą sakant, turiu pasakyti, kad ten esantys daiktai yra š edevrai. Yra tokių darbų ! Galimas pristatymas į Kijevą su viskuo, kas yra, net su didž iuliu š okanč iu drambliu)

Gaila, kad negali ten fotografuoti, bent vienam tai bū tų naudinga) Troika už kruopš tumą )

Dukros veidas buvo toks nepatenkintas tokiu orientyru, kad vairuotojas net susigė do, buvo aiš ku, kad jam š i akimirka buvo slidi. Bet mū sų ten niekas netraukė , tokio punkto plane nebuvo.


Už kopė me kur nors aukš tyn į kalnus, pradė jo vė siau, o iš ė jus į apž valgos aikš telę prie Buyan ir Tambligan ež erų , vė jas pū tė gana rimtai. Apsirengė me striukes, bet vis tiek buvo nejauku, norė jome kavos ar kito karš to gė rimo ir sė dime, bet kavos neradome, o vė jas mus nuvarė toliau – eik, sakė , dar tiek daug laukia! ) Ež erai graž ū s, bet aš ten susijaudinau, tada ne) Ant keturių . Kavos tikrai neuž teko

Dar š iek tiek į kalnus ir prie Krioklio Munduk. Č ia gana š alta, pradeda lyti, š ildome stipriau. Kelias per lietų buvo š iek tiek nepatogus, nes vedė ž emyn ir kojos slydo, buvau su basutė mis ir lipau į krioklį jose, apskritai, suplė š iau ir iš meč iau, gerai, kad grį ž au. O pas mus turė jome š lepetes maudytis ir iš tikrų jų kriokliui jas pasiė mė me. Kodė l jie nepasikeitė , aš než inau. Truputį prarado.

Už priė jimą prie krioklio paima š iek tiek pinigų , nepamenu kiek. Taip juokinga – eini per miš ką , eini, staiga stovi kioskas – kasa. Sumokė jau ir nuė jau toliau. Tikriausiai yra tik vienas bū das. Arba jie į rengia tokias bilietų kasas visame miš ke)

Vertas krioklys! Iš visų mano matytų krioklių š is tikrai į spū dingas. Bet aš dar niekada nemač iau didelio. Vanduo verž iasi į ž emę tokia jė ga, kad susidaro vandens dulkių siena. Tai į spū dž iai visam gyvenimui! Emocijos kyla aukš tai. Š lapia, š alta, o tu lipi į š ias dulkes kaip iš protė ję s, energija grandiozinė !

Net iš toli jauti galią , bet iš arti ji tiesiog puč ia. Kai kurie, ypač beviltiš ki, turistai plaukė , nors buvo tikrai š alta. Lietus tikrai liovė si, bet mes to nepajutome. Buvome š lapi, bent jau viską susukome. Lietpaltis tikrai padė tų . Penki su dviem pliusais ir dar š iek tiek š iam malonumui! ) Turbū t tai man paliko stipriausią į spū dį . Ir daugiau bež dž ionių )


Persirengiame ir keič iame batus, gerai, kad lagaminai pas mus) Nuvaž iuojame prie Bratano ež ero, pakeliui sutinkame elgetų bež dž ionių pulką . Vienas iš manę s pavogė keksą pakuotė je, atsargiai jį suplė š ė ir pats viską suvalgė . Toks didelis, matyt, jie ten turi krikš tatė vį ) Likusieji taip į jį piktai ž iū rė jo. Matosi, kad norė jo, bet nedrį so prieiti. Labai sunku tokioje seimoje maziukams nes niekaip negali valgyti) Bū na labai arogantiš ki, tai tiesia į kanda vienas kitam į nugarą ir kiek pamaitini, tiek karas vyksta. Vieta aiš kiai turistinė , viliojanti, maistas parduodamas visai š alia, pas mus buvo, bet turbū t daug kas perka.

Pabaigoje iš dalinome viską , ką turė jome valgomo, ir važ iavome toliau. Bež dž ionių didysis penketukas! )

Iš alkę pateko prie Bratano ež ero ir iš karto kaip į bufetą nukeliavo į turistinę valgyklą , kuri irgi barama dė l beprotiš kų kainų . Kainos negaliu pasakyti, nepamenu. Kad jie mane nustebintų , bet bananai teš loje persivalgė , ten suvalgiau kelias porcijas) Su kaž kokiu nuostabiu padaž u.

Ež ere yra š ventykla ant vandens – Pura Ulun Danu. Tiek iš ež ero, tiek iš š ventyklos tikė jausi daugiau. Kaž kaip nebuvau suž avė ta. Ž monių nebuvo minios, buvo niū ru, vė su, vė juota. Š ventykla, nors ir ant vandens, bet labai arti kranto, nedidelė . Galbū t pavargau nuo į spū dž ių . Keturi, mano nuomone. Bet aš ž inau ž monių , kuriems viskas yra penki plius)

Laikas jau bė go link vakaro ir mums skubiai reikė jo nuvykti į Tanah Lot, kad spė tume už siregistruoti vieš butyje ir pasigrož ė ti š ventykla prieš saulė lydį , tad niekur daugiau neuž sukome.

Tanah Lot š ventykla stovi ant vandens. Ir ne tik ant vandens, bet ir vandenyne. Potvyniui pasibaigus galite prieiti prie š ventyklos, o potvyniui už ė jus ji tampa sala. Kylant potvyniui, bangos stiprė ja ir stiprė ja.

Kai atvykome, potvynis tik prasidė jo. Bangos dauž osi į akmenis, skraido purslai, bet kaž kaip viskas atrodo nerimta. Ir aš už lipau ant akmens fotografuoti. Stoviu nugara į vandenyną , staiga iš girstu bangų oš imą , matau iš sigandusį dukros veidą ir suprantu, kad laikas bė gti) Pavyko pabė gti tiek, kad banga tik suš lapintų č iurnas. Su vandenynu nereikia juoktis. Dar po dvideš imties minuč ių š is akmuo apskritai palindo po vandeniu.


Ilgai klaidž iojome, susipaž inome su piligrimais, pakilome į kalną nusifotografuoti š ventyklos iš aukš č io. Bandė me ten pavakarieniauti. Bet „restoranai“, kurie yra tokioje praš matnioje vietoje, visi nuskriausti, vienas už kitą prastesnis. Iš sirinkome tą , iš kurio vaizdas patiko labiau. Vaizdas galė tų mus sutaikyti su interjeru ir aptarnavimu. Bet maistas . . Patartina ten nevalgyti.

Smagiausia buvo, kai atneš ė š akutę ir š aukš tą , o peilio neatsineš ė . Be to, š aukš tas buvo su gelež ine rankena, o š akutė - su plastikine. Paaiš kinome, kad reikia peilio, taip ilgai ieš kojome, kad į sivaizdavome, kaip plauna tą , kuriuo virtuvė je valo darž oves)

gė rė š viež ią )

Visą vakarą praleidome prie vandenyno. Iš tikrų jų tai nė ra taip š aunu, kaip sapnuose. Prie š ė lstanč io vandenyno per potvynį neį manoma priartė ti, o nuo kalvos ž iū rė ti nuobodu. ir tamsu)

Tanah Lot bū tina aplankyti. Jam penki plius! Bet jū s neprivalote ten nakvoti.

Ryte skridome į Singapū rą , kelionė tę sė si, bet gaila buvo palikti Balį . Tikrai ten grį š iu. Esu iš tų , kurie Balį laiko rojumi. Ne veltui oro uostas vadinamas Ngurah Rai)

1 dalis http://blogs. turpravda. ua/Apyatka/101009.html

2 dalis http://blogs. turpravda. ua/Apyatka/101017.html

3 dalis http://blogs. turpravda. ua/Apyatka/101197.html

4 dalis http://blogs. turpravda. ua/Apyatka/101234.html

5 dalis http://blogs. turpravda. ua/Apyatka/101258.html

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Маршрутку ждут))
Остров с драконами на озере Братан.
Стихия
Храм Танах Лот
Водопад Мундук. Мокро!)
Братан. Пура Улун Дану
Пура Улун Дану
Танах Лот. Ходим по морскому дну
Танах Лот ночью
Пура Улун Дану
Обезьян с кексом)
Танах Лот. Храм-остров.
Танах Лот. Познакомились с паломниками.
Скала и буйная растительность скрывает маленький храм Танах Лот.
Буян и Тамблиган
Буян и Тамблиган
Братан. Храм Пура Улун Дану
Водопад Мундук.
Танах Лот. Панорама.
Гаруда.
Komentarai (5) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras