Ekskursija "Kelionė į Gili. Nardymas" arba darbas su spaustukais)
Ekskursiją už sisakė me dieną prieš , pač iame Senggigi Beach vieš buč io paplū dimyje, ilgai ir linksmai derė jomė s, visai dienai sutarė me 60.000 tū kst. Jau tada ž inojau, kad vieš o laivo bilietas ž mogui į vieną pusę kainuoja 100 tū kst. O mes, be asmeninio transporto, dar gavome ir į rangos. Todė l kaina mane tenkino labiau nei)
Mane kliuvo ir kitas dalykas – anksč iau nebuvome bandę nardyti, dukra tikrai nardė su akiniais, o aš gyvenime net galvos į vandenį nebuvau kiš ę s. Be to, aš prastai plaukiu ir labai bijau vandens, kai nerandu dugno.
Už migau su nerimu ir bailia viltimi, kad kaž kas neleis mums nuvykti į tuos baisius Gilius. )
O ryte prasidė jo perkū nija! Taip tikra! Lietus dauž ė š iaudinį stogą , lyg kaž kas muš tų bū gną . Ž aibai vienas po kito į siž iebė ir burbuliuojantis virš galvos nebebuvo vaikiš kas. Karš tą , š lapią rytą iš bė gome į balkoną , lietus nurimo ir atrodė visai neblogai, net ir pas mus gali bū ti stipriau. Indonezijoje greitai auš ta, nes iš tikrų jų temsta, o netrukus jau visai iš auš ta, pasidarė debesų aptrauktas dangus, rimtai tikė jausi, kad niekur nevaž iuosime.
Bet kol pusryč iavome, lietus beveik liovė si, dangus paš viesė jo ir tik š iek tiek varvė jo maž ais laš eliais, dukra su viltimi ž iū ri į akis ir aš nusprendž iu eiti. Vis dar š lapia norint nardyti, tad ar š is nedidelis lietus gali mus sustabdyti? )
Atė jome į paplū dimį.40 minuč ių anksč iau nei paskirtas laikas, bet mū sų jau laukė dė dė . Lietus sustiprė jo, tada liovė si. Debesys artė jo gana bauginanč iai. Vė l pradė jau dvejoti.
-O jei lyja? O jei yra bangos? O jei kils audra? Laivas maž as! Aš bijau!
Bet mus pakrauna į valtį ir einame.
Paskutinę akimirką paaiš kė ja, kad su mumis keliauja dar vienas ž mogus – labai jaunas vaikinas, apie 18 metų . Tikriausiai tai nebuvo pati geriausia mintis) Į tampa vis tirš tė ja, bet kapitonas nesistengia susikalbė ti, jo anglų kalba prastesnė nei mano ir nė ra kam mū sų raminti. Berniukas tiesiog dirba savo darbą .
Debesys ž emai, bangos aukš tos, purslai lekia į veidą . Siaubingai baisu.
Tokia kelionė nepatyrusiam vartotojui yra labai abejotinas malonumas. Laivas, labai panaš us į ž vejų valtį , tik didesnis, su indonezietiš kais sparnais dė l stabilumo, skrenda per neramią vandenyną . Baimė iš karto ribojasi su panika. Bangos dreba vargš ą valtį kaip medž io gabalą , judė jimas primena kalnelius - aukš tyn, ž emyn, vė l aukš tyn, vanduo jau tik tirpsta ir labai greitai tampi š lapias ir lipnus, valties dugną už lieja vanduo. . Bet tada tu pagavai Zen ir visiš kai pasineri į laimę . Tu ir vandenynas
Praė jo valanda, dangus pasidarė š viesesnis, ė mė skverbtis saulė s spinduliai. Jie visai arti priė jo prie Gili Meno, bet nepriš vartavo, iš metė inkarą . Ten š vieč ia saulė .
Kapitonas davė mums į rangą ir pasakė : snorkeliu.
Apsirengiame liemenes, pelekus, kaukes, dantimis suspaudž iame vamzdelius ir leidž iamė s į vandenį . Ir prasideda nauja panika. Neaiš ku kodė l, bet vanduo patenka į nosį , akis ir burną , plekš nojame, iš spjauname vandenį , bandome į kiš ti galvą į jū rą , bet vė l spjaudome. Lipame į valtį su tvirtu ketinimu viską iš sių sti ir iki vakaro pabū name paplū dimyje.
Liū dnai medituojame ir bandome dar kartą .
Tvirč iau prisitraukiame kaukes ir vė l - leisdamiesi nepatogiomis kopė č iomis, panirę į vandenį , panikuojame-lipame atgal. Mano dukra nelinkusi kartotis – ji bando apeiti problemą – neria su akiniais, be pelekų ir liemenė s. Esu nusivylę s sė dė damas valtyje. Labai noriu, bet dar labiau bijau.
Kapitonas iš vis než ino, ką daryti, greič iausiai tokioje situacijoje dar nė ra buvę s.
Priimame bendrą sprendimą prisiš vartuoti prie kranto ir galvojame)
Kol š vartuojamė s, su pavydu stebime grupelę iš gretimo laivelio - iš sikrauname rikiuotė je ir viską ramiai nardome.
Laivas artė ja prie kranto ir suprantu, kad negaliu visko iš sių sti, nes man labai į domu. Mano dukra guli paplū dimyje, o aš sunkiai dirbu ir mokausi nardyti. Apsirengiu uniformą , dar tvirč iau priverž iu kaukę , stipriau į kandu pypkę ir mokausi kvė puoti po vandeniu, ž iū rė dama į ž olę š alia kranto.
Nieko į domaus nematau, bet didž iuojuosi, kad man pavyko nugalė ti baimę ir pavyko nardyti.
Po maž daug dvideš imties minuč ių visa tai vargina mano dukrą ir ji traukia mane ieš koti maisto.
Už poros ž ingsnių nuo nusileidimo vietos randame kavinę . Maistas nelabai skanus, gamintas ilgai, bet vaizdai dž iugina ir aplinka maloni. Paplū dimys – skaldyti koralai, baltai baltai, be š lepeč ių ten vargiai iš simaudysi.
Papietavome ir nusprendė me salą apvaž iuoti aplink perimetrą . Mintis buvo tokia – einam, tada mus pasiveja arklio traukiamas „Ferrari“ ir nuvež a toliau. Kol mes valgė me, trys iš jų atvaž iavo.
Einam, einam, einam, einam, bet nė ra Ferrari, jau pavargom ir atgal negrį š i ir nė ra jė gų eiti pirmyn. Ilgai vaikš č iojo.
Kai pasiekė me savo „laivo“ vietą , kapitonas jau kramtė š ortus). Vaikš č iojome apie pusantros valandos.
Pakrauname ir plaukiame į Gili Air. Ten, nepriš vartuodami prie kranto, nutū pė me į vandenį , jau snorkeliuojanč ių ž monių kompanijoje ir iš karto viskas mums pavyko.
Aš net nedrį stu perteikti visų savo jausmų ! Š irdis paš ė lusiai plaka, kvė puoji kaip sagų akordeonas – ant pilnų kailių , bet per maž ą vamzdelį . Negaliu pasakyti, kad ten mač iau per daug graž ių ž uvų . Bet aš pamač iau juos pirmą kartą gyvenime!
Povandeninis pasaulis ž avi, baimė galutinai dingsta, kai pasineri ne tik į kū ną , bet ir į sielą . Pamaitini ž uvis duona, jos plaukia tau po pilvu, tokios skirtingos – mė lynos, dryž uotos, geltonos, pilkos, maž os ir didelė s. Jie tavę s nebijo, o tu nustoji jų bijoti.
Tai nuostabi patirtis! Ir ž ingsnis į savę s tobulė jimą .
