Septynios Budapešto spalvos. Tęsinys. spalva violetinė
Septynios Budapeš to spalvos. Spalva raudona. Oranž inė spalva. Pagrindinis puslapis
Septynios Budapeš to spalvos. Tę sinys. Spalva geltona
Septynios Budapeš to spalvos. Tę sinys. Spalva ž alia
Septynios Budapeš to spalvos. Tę sinys. Spalva mė lyna
Septynios Budapeš to spalvos. Tę sinys. Spalva mė lyna
Violetinė spalva – nemokama.
Ir mes turime „sunkiai“ kopti į Gellerto kalną .
Istorinė pastaba: Gellerto kalno (Gellé rt-hegy) aukš tis yra 253 m. Galima sakyti, kad tai visai ne kalnas, o aukš ta kalva. Jis buvo pavadintas Š ventojo Gellerto (Gerard of Vengrijos, Gellé rt) vardu. XVIII amž iuje Gellerto kalno š laituose augo vynuogynai. Tabano sritis kalvos papė dė je buvo miesto vyndarystė s centras. Nuo kalno atsiveria kvapą gniauž ianč ios Budapeš to panoramos.
Į kalną galite kopti tradiciš kai: nuo Rudaš o pirties iki Š v. Gellerto statulos ir iki citadelė s.
Istorijos pastaba: Š v. Gellertas gimė Venecijoje tikriausiai 980 m. Jis kilę s iš kilmingos š eimos (š ios š lovingos giminė s atstovas net tapo Venecijos dož u) ir nuo paauglystė s savo gyvenimą paš ventė Dievui. Iš pradž ių Giorgio Sagredo (toks buvo Gellerto vardas prieš jo tonzū rą ) mokė si vienuolyno mokykloje apie penkerius metus. Tada jis paė mė tonzū rą benediktinų vienuolyne ir vė l buvo iš sių stas mokytis. Š į kartą Bolonijoje. 1012 m. Gellertas grį ž o į gimtą jį miestą ir tapo savo gimtojo vienuolyno prioru. Gellerto, kaip ir bet kurio to meto dvasininko, svajonė buvo piligriminė kelionė į Š ventą ją Ž emę . Ir net bandė tai į vykdyti, bet Visagalis jam paruoš ė kitokį likimą . Laive, kuris plaukė į bū simą Izraelį , Gellertas sutiko abatą iš Vengrijos. Pastarasis į tikino kunigą prieš vykstant į Jeruzalę aplankyti gimtą ją š alį ir susipaž inti su karaliumi Steponu I. Gellertas nusprendė , kad maž as apvaž iavimas neturė s didelio vaidmens, todė l Vengrijoje liko visam gyvenimui. .
Kunigas daug kalbė josi su karaliumi Steponu I, kuris vė liau taip pat buvo paskelbtas š ventuoju. Valdovas netgi paskyrė jį savo sū naus mentoriumi. Už augę s Gellertas nusprendė iš eiti į benediktinų vienuolyną . Jame jis praleido apie septynis, bet tada karalius Iš tvanas vė l papraš ė jo pagalbos. Jis iš siuntė Gellertą kaip vyskupą į savo pietines valdas, kurios buvo atkovotos iš pagonių . Kunigas dė jo daug pastangų , kad krikš č ionybė skleistų si ne tik š iuose kraš tuose, bet ir visoje š alyje.
Š i istorija galė jo turė ti laimingą pabaigą , jei Gellertas 1038 m. nebū tų praradę s savo galingiausio globė jo karaliaus Stepono. Kai tik jis mirė , pagonys pradė jo puolimą . Daugelis krikš č ionių tikė jimo š alininkų buvo ž iauriai nukankinti ir į vykdyti mirties bausmė . Tarp jų buvo ir vyskupas Gellertas. Pagonys į kiš o jį į statinę , kurioje buvo vinys, ir nuleido nuo kalno. Kalnas, iš kurio buvo iš mesta statinė , yra Gellerto kalnas.
Gellertas (taip pat karalius Steponas ir jo sū nus) buvo paskelbti š ventaisiais 1083 m. Nuo tada beveik tū kstantmetį kunigas buvo laikomas vienu iš Vengrijos globė jų , nors pirmą ją gyvenimo dalį su š ia š alimi neturė jo nieko bendra.
Š ventasis Gellertas gyveno XI amž iuje, o paminklas jo garbei buvo pastatytas tik XX a. pradž ioje. Vyskupo mirties vietoje jis pasirodė.1904 m. Skulptū rinė kompozicija – tai visu ū giu pastatytas paminklas š ventajam, rankose laikanč iam krucifiksą . Prie vyskupo kojų ž emai nusilenkė figū ra. Tai simbolizuoja visą vengrų tautą , kuri atsivertė į krikš č ionybę .
Bet mano marš rutas seniems ir negalią turintiems ž monė ms : )) prasideda nuo Hegyalja ir Sanc gatvių sankryž os (autobusu nuvaž iavome iki Sanc stotelė s) gana sklandž iai lipant, o Peš tą sutinkame prie neį prasto Budos paminklo.
Paž odž iui iš vengrų kalbos Buda-kirá ly é s Pest-kisasszony pavadinimas verč iamas kaip „Budos karalius ir Peš to karalienė “. 1982 metais č ia atsirado architekto Lesenyei Má rtos sukurta skulptū ra. Pastebė tina, kad paminklas sumontuotas ant dangč io, vedanč io į rezervuarą , esantį po Gellerto kalnu. Paminklas nė ra labai didelis ir iš tolo jo net nepastebi. Kompozicija simbolizuoja dvi Budapeš to puses, kurias skiria Dunojus. Anksč iau Buda ir Peš tas buvo du atskiri miestai. Daugelis, pamatę paminklą , mano, kad jis skirtas Budapeš to formavimuisi. Taip nė ra, nes Budapeš tas susiformavo susijungus ne dviem miestams, o trims – Budai, Obudai ir Peš tui. Š is į vykis į vyko 1873 m. Buda ir Peš tas iš tiesia vienas kitam rankas, o už jos driekiasi bronzoje į kū nyti to paties pavadinimo miestai. Į paminklą kaip visumą ir atskiras jo detales galima ž iū rė ti ilgai. Taip pat atsiveria puikus vaizdas į Vengrijos sostinę .
Toliau už lipame 200 metrų ir einame į Filosofų sodą . Filosofų sodas iš tikrų jų yra ne sodas, o skulptū rinė kompozicija. Tai nedidelė platforma, ant kurios sumontuotos aš tuonios bronzinė s skulptū ros. Penki iš jų – Abraomas, Buda, Jė zus Kristus, Lao Tzu ir Echnatonas – pastatyti ant apvalaus pjedestalo, kurio viduryje yra maž as rutuliukas (jis simbolizuoja Ž emę ). Mohatma Gandhi, Daruma (kalbame apie Bodhidharma) ir Pranciš kus Asyž ietis stovi netoliese ant pjedestalo lanko pavidalu. Filosofinis sodas Budapeš te atsirado Gellerto kalno š laite 2001 m. , jį sukū rė vengrų skulptorius Nandoras Vagneris.
Abraomas yra veikė jas iš Biblijos, laikomas visos ž ydų tautos protė viu.
Lao Tzu buvo kinų filosofas, gyvenę s VI–V amž iuje prieš Kristų . e. , daoizmo pradininkas.
Achnatonas – senovė s Egipto faraonas, į vykdę s plataus masto religinę reformą ir į vedę s š alyje dievo Atono kultą .
Bodhidharma yra budizmo pasekė jas, pamokslavę s Kinijoje VI amž iuje, č ano mokymo pradininkas.
Mohatma Gandhi yra garsiausia š iuolaikinė s Indijos politinė ir visuomenė s veikė ja, vadinamosios neprievartos filosofijos autorius.
Pranciš kus Asyž ietis, pranciš konų ordino į kū rė jas, gyvenę s XII–XIII amž ių sandū roje, praė jus dvejiems metams po mirties buvo paskelbtas š ventuoju.
Į domi veikla – atspė kite, kur kas nors yra. . .
Pakylame vingiuotais takais į apž valgos aikš telę Dunojaus panorama:
Dar š iek tiek aukš tyn ir eikite į citadelę :
XVIII amž iuje citadelė s ant kalno nebuvo. Vengrai augino vynuoges ir svajojo apie nepriklausomybę nuo nekenč iamų Habsburgų . O XIX amž iaus viduryje toks bandymas buvo atliktas. Deja, jis baigė si nesė kme ir į ė jo į istoriją kaip 1849–1850 m. Vengrijos sukilimas. Numalš inus sukilimus, Viena nusprendž ia Budapeš te pastatyti tvirtovę , kuri, kilus kitam sukilimui, turė tų tapti monarchijos tvirtove. Tvirtovė s vieta buvo pasirinkta Gellerto kalno virš ū nė , iš kurios (prireikus) buvo galima apš audyti ir į Budą , ir į Peš tą . Taigi č ia atsirado vienas pirmų jų lankytinų vietų – Citadelė .
Tvirtovė buvo pastatyta per ketverius metus, o baigus statybas iš kart ją už ė mė Austrijos garnizonas. Tiesa, savo pirminę paskirtį citadelė atliko tik 17 metų . 1867 m. , susikū rus dualistinei monarchijai ir susikū rus Austrijai-Vengrijai, jos poreikis iš tikrų jų iš nyko. Dž iaugsmingi Budos ir Peš to gyventojai, austrų garnizonui palikę tvirtovę , jos vos nesugriovė , bet apsiribojo tik vartais. Į spū dingiausia Citadelė atrodo iš virš aus.
Nuotrauka iš Vikipedijos
Dabar Budapeš to citadelė už daryta ir į ją galima ž iū rė ti tik iš iš orė s.
Paž odž iui 50 metrų nuo citadelė s sienų iš kilę s didž iulis paminklas, kuris matomas iš daugelio miesto taš kų . Laisvė s statula (nepainiokite su Niujorko simboliu : )) - iš kilo Gellerto kalno virš ū nė je 1947 m. Iš pradž ių buvo pastatytas bronzinis paminklas, skirtas sovietinė s Raudonosios armijos pajė gų Vengrijos iš vadavimui iš nacių . Skulptū rinė s kompozicijos centre yra 14 metrų bronzinė statula, iš kelianti virš galvos palmė s lapą . Dė l 26 metrų pjedestalo jis toks aukš tas.
Š alia pagrindinė s statulos yra dar dvi skulptū ros, nors iš pradž ių buvo keturios.
Deš imtajame deš imtmetyje į Memento parką persikė lė dar du. Ž lugus socialistiniam rež imui Vengrijoje, Gellerto kalno virš ū nė je esanč io paminklo paskirtis buvo pakeista. Jei iš pradž ių buvo teigiama, kad memorialas atsirado kaip vengrų padė ka sovietų armijos kariams, tai dabar jis skirtas visiems ž uvusiems už Vengrijos nepriklausomybę ir klestė jimą .
Leiskime nuo kalno Gellerto pirč ių kryptimi. Pakeliui verta už sukti į Urvinę baž nyč ią .
Istorinė pastaba: Urvo baž nyč ia (Gellé rthegyi-Barlang) yra Gellerto kalno urvų tinklo dalis. Š is urvas taip pat vadinamas „Š v. Jono urvu“ (Szent Ivá n-barlang) pagal jame gyvenusį atsiskyrė lį , kuris, kaip manoma, naudojo natū ralų terminį vandenį iš š alia olos esanč io purvino ež ero. gydyti ligonius. Tikė tina, kad tai tas pats vanduo, kuriuo maitino senosios Sá ros fü rd? („purvo vonios“), dabar vadinamos Gellerto pirtimis, baseinus. XIX amž iuje oloje gyveno neturtinga š eima, kuri iš saulė je iš dž iovintų plytų č ia pastatė nedidelį namelį . Į ė jimas į urvą buvo už darytas deniu ir buvo naudojamas kaip valstieč ių kiemas. Tai matyti Mihaly Mayr paveiksle (padaryta kaž kada 1860 m. ) ir Gyö rgy Klö s nuotraukoje 1877 m. Pirmą jį modernų į ė jimą į urvus 1920-aisiais pastatė vienuoliai. Vienuoliai buvo į kvė pti panaš ių struktū rų , kurias jie pamatė per piligriminę kelionę į Lurdą (Prancū zija). Atsakingas architektas buvo Budapeš to technikos universiteto profesorius Kalmanas Luxas. Po paš ventinimo 1926 m. baž nyč ia vienuolyne veikė kaip koplyč ia iki 1951 m. Antrojo pasaulinio karo metais č ia buvo ligoninė .
Po karo pamaldos baž nyč ioje vyko dar š eš erius metus. Tač iau 1951 m. Vengrijos Respublikos slaptoji policija (Á llamvé delmi Ható sá g) surengė reidą koplyč ioje, vykdydama intensyvesnius veiksmus prieš katalikų baž nyč ia. Po reido urvas buvo už antspauduotas, vienuolyno abatas Ferencas Weseris buvo nuteistas mirties bausme, o likusieji broliai buvo į kalinti daugiau nei deš imč iai metų .
Kai griuvo gelež inė už danga, koplyč ia vė l atidaryta 1989 m. rugpjū č io 27 d. Stora betoninė siena, sandarianti į ė jimą į urvą , buvo sunaikinta. 1992 m. koplyč ia buvo restauruota. Š iandien vienuoliai rengia pamaldas, nors urvas taip pat yra populiari turistų vieta. Urvo sienas puoš ia natū ralus akmuo, o visos medinė s detalė s iš raiž ytos vienuolių . Terasą prieš ais į ė jimą iš didž iai saugo š alia jo ž irgo stovinti Š v. Steveno statula.
Kitas tiltas Budapeš te – Laisvė s tiltas:
Istorinė pastaba: Laisvė s tiltas (Szabadsag hid) – originalus pavadinimas buvo: Jozef Ferenc tiltas. Pastatytas 1896 m. , minint Vengrijos 1000 metų jubiliejų . Imperatorius Pranciš kus Juozapas I asmeniš kai į kalė paskutinę vinį , naudodamas rimtą techninę naujovę : augusi ponia nelietė nė vieno į rankio – paspaudė mygtuką ir taip paleido 45 tonų plaktuką ties Budos tilto atrama. Taip buvo į kalta paskutinė sidabrinė tilto vinis. Tada š i vinis dingo, š iandien jos kopiją , jau nebe iš sidabro, saugo stiklinė už tvara. Po karo tiltas buvo rekonstruotas, iš laikant visus puoš ybos elementus: totemo paukš tį , karališ ką jį herbą ir kt. Autentiš ki statiniai turė jo bū ti iš kelti iš Dunojaus dugno.
Per Laisvė s tiltą grį ž tame į Peš tą į Fö vam aikš tę (Fvá m té r) ir mė gaujamė s pasivaikš č iojimu po centrinį turgų (Kö zponti Vá sá rcsarnok). Anksč iau teritorija, kurioje yra turgus, vadinosi Druskos aikš te, mat č ia buvo į rengti didž iuliai druskos sandė liai. O jei dar tiksliau, tada aikš tė s tada. . . nebuvo! Š alia druskos sandė lių buvo tabako sandė lis. Sunykus tabako sandė lio pastatui, jis buvo iš ardytas, o dabartinė teritorija iš valyta.
Š iandieninis pavadinimas – „Muitinė s aikš tė “ suteiktas į spū dingo centrinė s muitinė s pastato, pastatyto 1874 m. Peš to Dunojaus pusė je (dabar tai vienas iš Ekonomikos universiteto pastatų ), garbei. Vė liau, 1896 m. , netoliese buvo pastatytas Franzo Juozapo tiltas, vė liau pervadintas į Laisvė s tiltą (Szabadsá g hí d).
Architektas Samuil Pecz (Pecz Samu) puikiai iš sprendė sudė tingas architektū rines ir inž inerines problemas ir sugebė jo suprojektuoti ne tik moderniausią tuo metu techniniu pož iū riu pastatą , bet ir vieną graž iausių . Statybos pradė tos 1894 m. Tač iau 1896 m. , likus kelioms dienoms iki iš kilmingo atidarymo, gaisras sunaikino apie pusę stogo, todė l pastatą teko remontuoti.
Po remonto turgus buvo atidarytas 1897 m. kovo mė n. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas vė l buvo smarkiai apgadintas. Paskutinė renovacija buvo atlikta 1994 m. 1999 metais pastatas buvo apdovanotas garbingiausiu architektū ros apdovanojimu – FIABCI Prix d'Excellence.
Karališ koji karū na ir valstybė s herbas ant pastato fasado. Lenktas stogas, apdailintas specialiomis garsiosios Zsolnay keramikos gamyklos č erpė mis, tarsi plaukia virš didž iulė s (1.000 kv. m. ) turgaus ploto.
Iš Fvá m té r aikš tė s tramvajumi važ iuojame iki Haller ut stotelė s, tarp namų Dunojaus kryptimi pravaž iuojame iki krantinė s iki Vengrijos nacionalinio teatro.
Nacionalinis teatras yra didž iausias ir svarbiausias teatras Vengrijoje. Didingas, elegantiš kas Nacionalinio teatro pastatas iš kilo XXI amž iaus pradž ioje, prieigos prie jo simbolizuoja spiralinę Mespotamijos š ventojo bokš to konstrukciją .
Nacionalinio teatro istorija prasideda XIX a. 30-aisiais, kai Vengrijos parlamentas nusprendė pastatyti pastatą , kuriame bū tų vaidinami š alies ir už sienio dramaturgų kū riniai. Pastatas, iš kilę s Rá kó czi ir Antala Grassalkovicha gatvių sankryž oje (Rá kó czi ir Antala Grassalkovicha gatvė se), iš kilmingai atidarytas 1837 m. rugpjū č io 22 d. Jame buvo Nacionalinio teatro rezidencija iki 1908 m. , kai po gaisro teatro grupė buvo už daryta. buvo priverstas persikelti į kitą XIX amž iaus pastatą Blaha Lujza gatvė je. XIX amž iaus antroje pusė je. Nacionaliniame teatre buvo pastatyti vietinių raš ytojų spektakliai: Michal Vö roshmart, Jó zef Katon, Imre Madach, taip pat pasaulinio garso Williamas Shakespeare'as ar Moliè re'as.
Abu Nacionalinio teatro pastatai buvo visiš kai sunaikinti (1913 m. pastatas Rakocuose ir 1965 m. pastatas prie Blaha Lujza), todė l XX a. antroje pusė je teatro trupė buvo į sikū rusi skirtingose vietose.
Devintojo deš imtmeč io pradž ioje atsirado naujo pastato koncepcija, tač iau jos į gyvendinimo teko laukti dar dvideš imt metų . Naujoji Nacionalinio teatro bū stinė – 2001–2002 m. pastatytas pastatas Gyzi Park gatvė je, suprojektuotas Má ria Sikló s.
Dar akimirka ir jis iš plauks Dunojaus bangomis. . .
Naujajame pastate yra dvi teatro salė s – didelė , talpinanti 600 ž monių , ir nedidelė , iš viso talpinanti 150 vietų . Pastato virš uje yra elegantiš ka, stiklu dengta terasa, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į deš inį jį Dunojaus krantą , daugiausia Gellerto kalną .
Aplink teatrą yra graž us sodas su alė jomis su pavė sinė mis, tvenkiniais ir paminklais.
Taip pat virš Dunojaus kranto yra naujas „zikuratas“ – spiralinis pastatas, panaš us į š ventą jį Mesopotamijos bokš tą . Jo viduje yra parodų salė s. Prie „zaggurato“ yra specialiai nupjautų gyvatvorių labirintas.
Paskutinį kartą paž velkime į nuostabų jį Dunojų ir eikime į Dandaro pirtis. O pakeliui už sukame į Unicum muziejų . Ž olelių trauktinė yra laikoma vienu iš nacionalinių Vengrijos gė rimų . Muziejus yra neprivalomas, bet rekomenduoju parduotuvę muziejuje : )) Muziejaus svetainė - https://zwackunicum. hu/
Dandar vonia.
Oficiali svetainė – https://www. dandarfurdo. hu/
XX amž iaus deš imtmeč io pradž ioje aplinkinių daugiabuč ių namų butuose vonios nebuvo, o maudytis labai norė josi. Todė l vietos valdž ia nusprendė toje vietoje pastatyti pirtį . Taip Dandaro pirč ių istorija prasidė jo 1921 m. Architektas Kalmanas Maroti suprojektavo vonią.15 vonių suaugusiems ir tiek pat vaikų . Pirč ių kompleksas veikė sė kmingai, iš gyveno Antrą jį pasaulinį karą ir veikė iki 1971 m. Kelerius metus buvo už darytas. Nuo 1978 m. buvo imtasi didelio masto komplekso rekonstrukcijos į termines pirtis. Bet vanduo jiems buvo gabenamas specialiose talpyklose, iš pradž ių iš Sekcijos, o vė liau ir iš Paskalio pirč ių . Ir tik 1987 m. gretimoje Kö zraktá r gatvė je buvo iš grę ž tas terminio vandens grę ž inys, kurio vandens sudė tis panaš i į Gellerto vonią . 2014 metais į vyko dar viena rekonstrukcija. Kieme į rengti du skirtingos 36 °C ir 38 °C temperatū ros baseinai bei į vairū s vandens masaž ai, kurie sveč iams suteiks nepamirš tamų į spū dž ių net ir š altu oru. Nuo pavasario norinč ių pasideginti laukia ramus vidinis kiemas. Rū syje buvo į rengta pirtis, romė niš ka pirtis, š altas baseinas ir poilsio zona.
P. S. Mano gyvenime Budapeš tas buvo kaip pro š alį einantis mač o. Mes su juo nesusitarė me. Pirmos dienos kelionė buvo visiš kai neį spū dinga. Tada buvo keli susitikimai, keliaujant automobiliu į kitus miestus. Tač iau š į kartą jis sulaikė ž vilgsnį , kalbė jo ir aš jį į simylė jau. Ir dabar tai amž inai.
P. S. P. S. Ač iū visiems, kurie turė jo kantrybė s ž iū rė ti iki titrų pabaigos : ))) Tikiuosi, kad mano darbas kam nors bus naudingas paž inti Budapeš tą .
Terminė se pirtyse – planuokite apsilankymą bent 3 valandoms.
Graž ios kelionė s!
