Viešbučio įvertinimas:
2.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
8.0
Infrastruktūra:
8.0
Mano Kroatija.
„Dalmatija! Laivas nusileido ant uolė to kranto. Diokletianas greitai, kaip berniukas, nubė go stulpu. Dalmatija!! ! Norė jau kristi ant kelių ir delnu paglostyti grubią ž emę . Kartą jo tė vas č ia buvo vergas. Dioklis grį ž o kaip imperatorius – Cezaris Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas Augustas. Cezariai neturi rodyti sentimentalumo prieš kariuomenę... Ir vis dė lto jis atsiklaupė ir glostė akmenis.
Aš turiu visiš kai kitokią istoriją!
Kai į vedate "Yandex" Split, gaunate oro kondicionierius ir split sistemas, nė ra taip lengva rasti istorinė s informacijos apie tokį nuostabų miestą , turtingą istorija.
Pirmą kartą vieš ė ję s Kroatijoje, nelabai ją supratau, bet man tai tapo artima ir į domi. Tikrą ją Kroatiją atpaž insite centrinė je Dalmatijoje, kur gyvena tikri kroatai. Kroatai yra slavų tauta, bet jie š iek tiek panaš ū s į rusus. Suprasdami bendrą kilmę supranti, kodė l jie tokie artimi ir mieli.
Mes gyvenome netoli nedidelio Š ibeniko miestelio. Dieną tai tik pasaka – tylu, tuš č ia, romantiš ka. . . vakare visi vaizdai apš vieč iami, todė l jie atrodo dar senoviš kesni. Siauros gatvelė s, grį stos trintu baltu akmeniu, gausybė augalų kubiluose, iš dė stytuose prie pat gatvių . Iš ten, iš vietinė s autobusų stoties Kolodvor, atradome tikrą ją Kroatiją . Vos 20 minuč ių ir pateksite į Krka nacionalinį parką – gamtos stebuklas, kriš tolo skaidrumo vanduo, smaragdiniai ež erai, vaizdai, nuo kurių negali atitraukti akių , retų paukš č ių č iulbė jimas, gė lių kvapas ir garsas. vanduo, kelionė laivu, tose vietose, kur retai klaidž ioja turistai, kur uolos pakraš tyje mus pasitinka tik kalnų ož kos. Savo paraš ą jie paliko senovinė je turistams skirtoje knygoje Pranciš konų vienuolyne.
Ir, be jokios abejonė s, ryš kiausias visos kelionė s į spū dis – pasakiš kas, didingas Splito miestas. Pritrenkia, nepalieka abejingų . Energija, sklindanti iš š io miesto, gniauž ia kvapą . Praė ję s pož eminiu tuneliu, anksč iau buvusiu krikš č ionių kankinių į kalinimo vieta, jis „nuplė š ia stogą “ nuo to, ką pamatė . Kadaise buvusio vergo sū nus, imperatorius Diokletianas, atsisakę s sosto, pasistatė sau rū mus, labiau primenanč ius tvirtovę ar karinę stovyklą , o prieš.1700 metų rū mų sienos tarsi iš augo iš vanduo, centre buvo vartai į kuriuos buvo galima patekti tik iš vandens. Einant pro juos atsiveria vaizdas į „kuklų “ imperatoriaus bū stą . Bibliotekos, pirtys, katedra ir „stebuklinga“ varpinė , į kurią į kopti reikia turė ti daugiau nei tuziną drą sos, visos pagamintos iš balto akmens, laiko sumuš to. Bū tent apie jį iš liko legendinis posakis: kai Diokletianas buvo maldaujamas grį ž ti į sostą , jis atsisakė , paklaustas kodė l? – O, jei pamatytumė te, kokius kopū stus aš auginau Splite. Tiesą sakant, š i garsi frazė jis į ė jo į istoriją . Po jo mirties rū muose pradė jo gyventi paprasti ž monė s, o imperatoriaus bū stas virto miestu. Dabar keista į sivaizduoti, kad š ioms sienoms 1700 metų , kad kadaise už langų , tarp kurių dabar dž iovinami skalbiniai, buvo Romos imperatoriaus rezidencija. Tač iau, nepaisant laiko skirtumo, jū s suprantate, kad ten gyveno tie patys ž monė s.
Daug mielų , maž ų salelių , kuriose gyvena ramus ir laisvas gyvenimas. Nudistų paplū dimiai. Visi ž ino, kad Kroatija yra nudistų š alis. Niekas č ia nesigė dija „graž iai nusirengti“, net paprastuose paplū dimiuose pastebi, kad patys kroatai retai naudojasi persirengimo kabinomis.
Gryniausia jū ra. Tokių gryniausių vandenų pasaulyje praktiš kai neliko, todė l visi Dalmatijos paplū dimiai yra saugomi UNESCO. Kroatija – š alis, kurios neį manoma neį simylė ti, š alis, į kurią visada norisi sugrį ž ti.
Senoviniai miestai, kuriems 2000 metų , draugiš ki, malonū s ž monė s, smaragdo mė lyna, š velni, š velni jū ra, vė sus vė jas, ramybė ir tyla, tik jū ros oš imas, niekas aplinkui - tik tu ir maž os salelė s horizonte, tu gali Netikė k savo akimis, bijai mirksė ti, atrodo, kad esi danguje, kad tai pasaka, ir norisi, kad ji niekada nesibaigtų .
Ryš kiausias į spū dis:
Miestas – Splito rū mai, kopimas į varpinę , plaukiojimas valtimis upe ir Krkos kanjonai, skaidri jū ra, labai graž ū s vyrai, kelionė s autostopu, naktiniai maudynė s, susitikimas su tikru š turmanu – menininku.
Skaniausi:
Proboscis (kalmarai) su bulvė mis, jū ros vė jyje dž iovinta mė sa - prosciutto, salotos su rukola, blynai, kava ir vynas, liofilizuoti ledai.
Labiausiai neskoningas:
Makaronų troš kinys, blynai iš manų kruopų arba kvietinių miltų , liofilizuoti ledai!
Nuostabū s atradimai: Polos yra iš Dalmatijos, Marco Polo gimė Korč ulos saloje, pirmas dalykas, kurį Korč uloje gimę s vaikas suž ino, yra tai, kad jis yra Marco Polo tautietis. Pirmoji Europoje hidroelektrinė , kurią iš rado kroatų kilmė s Nikola Tesla, vis dar veikia ir yra Krkos nacionaliniame parke; tuš inuką iš rado kroatų iš radė jas S. Penkale. Kaklaraiš tis taip pat yra kroatų iš radimas. Prieš ais mū sų paplū dimį esanti sala, kurią vadinome pilkuoju kvartalu, pasirodė labai garsi vieta su koraliniu rifu – tai buvo Zlarinas.
Š aukš tas deguto:
Ji už lipo ant ež io ir perš alo.
„Dalmatija! Laivas nusileido ant uolė to kranto. Diokletianas greitai, kaip berniukas, nubė go stulpu. Dalmatija!! ! Norė jau kristi ant kelių ir delnu paglostyti grubią ž emę . Kartą jo tė vas č ia buvo vergas. Dioklis grį ž o kaip imperatorius – Cezaris Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas Augustas. Cezariai neturi rodyti sentimentalumo prieš kariuomenę... Ir vis dė lto jis atsiklaupė ir glostė akmenis.
Aš turiu visiš kai kitokią istoriją!
Kai į vedate "Yandex" Split, gaunate oro kondicionierius ir split sistemas, nė ra taip lengva rasti istorinė s informacijos apie tokį nuostabų miestą , turtingą istorija.
Pirmą kartą vieš ė ję s Kroatijoje, nelabai ją supratau, bet man tai tapo artima ir į domi. Tikrą ją Kroatiją atpaž insite centrinė je Dalmatijoje, kur gyvena tikri kroatai. Kroatai yra slavų tauta, bet jie š iek tiek panaš ū s į rusus. Suprasdami bendrą kilmę supranti, kodė l jie tokie artimi ir mieli.
Mes gyvenome netoli nedidelio Š ibeniko miestelio. Dieną tai tik pasaka – tylu, tuš č ia, romantiš ka. . . vakare visi vaizdai apš vieč iami, todė l jie atrodo dar senoviš kesni. Siauros gatvelė s, grį stos trintu baltu akmeniu, gausybė augalų kubiluose, iš dė stytuose prie pat gatvių . Iš ten, iš vietinė s autobusų stoties Kolodvor, atradome tikrą ją Kroatiją . Vos 20 minuč ių ir pateksite į Krka nacionalinį parką – gamtos stebuklas, kriš tolo skaidrumo vanduo, smaragdiniai ež erai, vaizdai, nuo kurių negali atitraukti akių , retų paukš č ių č iulbė jimas, gė lių kvapas ir garsas. vanduo, kelionė laivu, tose vietose, kur retai klaidž ioja turistai, kur uolos pakraš tyje mus pasitinka tik kalnų ož kos. Savo paraš ą jie paliko senovinė je turistams skirtoje knygoje Pranciš konų vienuolyne.
Ir, be jokios abejonė s, ryš kiausias visos kelionė s į spū dis – pasakiš kas, didingas Splito miestas. Pritrenkia, nepalieka abejingų . Energija, sklindanti iš š io miesto, gniauž ia kvapą . Praė ję s pož eminiu tuneliu, anksč iau buvusiu krikš č ionių kankinių į kalinimo vieta, jis „nuplė š ia stogą “ nuo to, ką pamatė . Kadaise buvusio vergo sū nus, imperatorius Diokletianas, atsisakę s sosto, pasistatė sau rū mus, labiau primenanč ius tvirtovę ar karinę stovyklą , o prieš.1700 metų rū mų sienos tarsi iš augo iš vanduo, centre buvo vartai į kuriuos buvo galima patekti tik iš vandens. Einant pro juos atsiveria vaizdas į „kuklų “ imperatoriaus bū stą . Bibliotekos, pirtys, katedra ir „stebuklinga“ varpinė , į kurią į kopti reikia turė ti daugiau nei tuziną drą sos, visos pagamintos iš balto akmens, laiko sumuš to. Bū tent apie jį iš liko legendinis posakis: kai Diokletianas buvo maldaujamas grį ž ti į sostą , jis atsisakė , paklaustas kodė l? – O, jei pamatytumė te, kokius kopū stus aš auginau Splite. Tiesą sakant, š i garsi frazė jis į ė jo į istoriją . Po jo mirties rū muose pradė jo gyventi paprasti ž monė s, o imperatoriaus bū stas virto miestu. Dabar keista į sivaizduoti, kad š ioms sienoms 1700 metų , kad kadaise už langų , tarp kurių dabar dž iovinami skalbiniai, buvo Romos imperatoriaus rezidencija. Tač iau, nepaisant laiko skirtumo, jū s suprantate, kad ten gyveno tie patys ž monė s.
Daug mielų , maž ų salelių , kuriose gyvena ramus ir laisvas gyvenimas. Nudistų paplū dimiai. Visi ž ino, kad Kroatija yra nudistų š alis. Niekas č ia nesigė dija „graž iai nusirengti“, net paprastuose paplū dimiuose pastebi, kad patys kroatai retai naudojasi persirengimo kabinomis.
Gryniausia jū ra. Tokių gryniausių vandenų pasaulyje praktiš kai neliko, todė l visi Dalmatijos paplū dimiai yra saugomi UNESCO. Kroatija – š alis, kurios neį manoma neį simylė ti, š alis, į kurią visada norisi sugrį ž ti.
Senoviniai miestai, kuriems 2000 metų , draugiš ki, malonū s ž monė s, smaragdo mė lyna, š velni, š velni jū ra, vė sus vė jas, ramybė ir tyla, tik jū ros oš imas, niekas aplinkui - tik tu ir maž os salelė s horizonte, tu gali Netikė k savo akimis, bijai mirksė ti, atrodo, kad esi danguje, kad tai pasaka, ir norisi, kad ji niekada nesibaigtų .
Ryš kiausias į spū dis:
Miestas – Splito rū mai, kopimas į varpinę , plaukiojimas valtimis upe ir Krkos kanjonai, skaidri jū ra, labai graž ū s vyrai, kelionė s autostopu, naktiniai maudynė s, susitikimas su tikru š turmanu – menininku.
Skaniausi:
Proboscis (kalmarai) su bulvė mis, jū ros vė jyje dž iovinta mė sa - prosciutto, salotos su rukola, blynai, kava ir vynas, liofilizuoti ledai.
Labiausiai neskoningas:
Makaronų troš kinys, blynai iš manų kruopų arba kvietinių miltų , liofilizuoti ledai!
Nuostabū s atradimai: Polos yra iš Dalmatijos, Marco Polo gimė Korč ulos saloje, pirmas dalykas, kurį Korč uloje gimę s vaikas suž ino, yra tai, kad jis yra Marco Polo tautietis. Pirmoji Europoje hidroelektrinė , kurią iš rado kroatų kilmė s Nikola Tesla, vis dar veikia ir yra Krkos nacionaliniame parke; tuš inuką iš rado kroatų iš radė jas S. Penkale. Kaklaraiš tis taip pat yra kroatų iš radimas. Prieš ais mū sų paplū dimį esanti sala, kurią vadinome pilkuoju kvartalu, pasirodė labai garsi vieta su koraliniu rifu – tai buvo Zlarinas.
Š aukš tas deguto:
Ji už lipo ant ež io ir perš alo.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (6)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- Neblogas viešbutis, iš Solaris komplekso tinklo
- Mano stebuklinga šventė
- Solaris Ivanas-Šibenikas-Krka
- Atostogos Kroatijoje
- Nuostabi viešnagė Ivan 4* viešbutyje
TAIP PAT SKAITYKITE