Орущие хорваты. Орущие чайки. Klykiantys kroatai. Klykiančios žuvėdros.

Pirma, kainos LABAI NĖ RA maž os, todė l kai kurių kelionių agentū rų š ū kis, kad Kroatija yra nebrangi š alis, š velniai tariant, tė ra noras iš muš ti iš jū sų pinigus kelionei.
Antra, „kalbos barjero nebuvimas“ virsta tuo, kad jie PAGRINDAI pradeda su jumis kalbė ti kroatiš kai, net jei jū s jų visai nesuprantate, atsisako ką nors paaiš kinti angliš kai ar vokiš kai.
Treč ia, vanduo ir jū ra nė ra tokie š varū s ir skaidrū s. Mums pasakė , kad „ž ydi“, tai aš paaiš kinu: jei ant tavo kū no yra bent kiek augmenijos ž ymių , tai iš lipę s iš jū ros bū si panaš us į juodaplaukį azijietį (jokių nusikaltimų jiems nebus). sakė ). O neš varumų už teko: nuorū kų , suglamž ytų laikraš č ių , tuš č ių butelių .

Ketvirta, visiš kai nejautė me puš ų kvapo, nes dundavome nuo benzino smarvė s. Per jū rą pirmyn ir atgal nuolat slenka į vairū s laivai: jachtos, kateriai, kateriai. O kartais bijojome, kad tu tuoj iš lipsi iš jū ros apipiltas benzinu.
Penkta, ekskursijos. Nu labai brangu. Rupū ž ė baisiai už springo. Duok 1900 rublių . VIENAM į ekskursiją į sostinę Zagrebą buvo sunku, juolab kad ten nebuvo ką pamatyti: kaž kokie juodi namai, darž eliai. . . Apskritai miestas daro slogų į spū dį : purvinas, tamsus, tarsi karas. ten pasibaigė kitą dieną .
Norė č iau pakalbė ti apie tualetų problemą . Jų arba visai nė ra, arba už juos mokama. Su manimi dvi anglė s praleido apie penkias minutes su siaubingomis frazė mis, blaš kydamos š į klausimą .
Tada nuvykome į Plitvicos ež erus. Vė l eiti toli ir nuobodu, turint omeny, kad gidė du kartus nerangiai rusiš kai kalbė jo apie „Kroatiją ir ne tik“ pakeliui į Zagrebą ir ten tą patį , net kirtį tose pač iose vietose dė jo neteisingai. . . Iš aiš ku, ež erai labai graž ū s, bet takais bū site vedž iojami tokiu greič iu, kad belieka apgailestauti, kad nesate profesionalus bė gikas arba, kaip sakoma reklamoje, „gailė tis, kad ž monė s neskraido kaip paukš č iai. “
Bet mes pamirš ome vieš butį . Kambarys labai asmeniš kas, maistas geras, deja, nebuvo kondicionieriaus, todė l teko atidaryti balkoną . Ir č ia prasidė jo koš maras. Klykiantys kroatai. Klykianč ios ž uvė dros. Vė liau paaiš kė jo, kad kroatai rė kia stipriau. Visa gerklė . Ypač treč ią valandą nakties.
Todė l ir nemiegojome.

Apskritai diena atrodė taip: 21:00-4:00 - rė kia girti kroatai, 6:00-8:00 - pamiš usios ž uvė dros š aukia, 8:00-21:00 - Dar neiš gė rę kroatai rė kia. Tiesą sakant, atrodė , kad vieš butyje apskritai rė kia kroatai. Paplū dimys buvo nedaž nas (kaip ir viskas Kroatijoje), todė l kroatai ir ten rė kė . Trumpai tariant, antrą kartą mes č ia niekada nevaž iuosime. Niekada.