KROATIJA. DALMATIJA. PASIRINKTI ESKIAI - 5: DUBROVNIKAS

2012 Lapkričio 18 Kelionės laikas: nuo 2012 Rugpjūčio 11 iki 2012 Rugpjūčio 25
Reputacija: +522.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Dalmatija są lygiš kai skirstoma į Š iaurė s, Vidurio ir Pietų . Apie Š iaurė s (Sibenik) ir Centrinę (Trogiras ir Splitas) Dalmatiją jau turime š iek tiek supratimo, atė jo laikas bent viena akimi paž velgti į Pietų Dalmatiją...

Dubrovnikas yra tiksliai Pietų Dalmatijoje, praktiš kai tai yra pieč iausias Kroatijos miestas, tada Juodkalnija. Š is viduramž ių miestas dė l savo grož io ir turtingo kultū ros paveldo yra vienas iš trijų graž iausių Renesanso epochos miestų -paminklų Europoje, be to, į trauktas į romantiš kiausių pasaulio miestų deš imtuką . Bū tų nedovanotina nepamatyti š io nuostabaus miesto, tikro lobio…

Atstumas nuo Splito iki Dubrovniko yra apie 220 km. Atrodytų nelabai, bet nepamirš kite, kad Kroatijoje viskas km. ilgiau : ))...Kelionė s laikas autobusais iš Splito į Dubrovniką pagal tvarkaraš č ius paprastai yra apie 4.5–5 valandas.


Po kruopš taus paieš kų dar namuose buvo rastas „greitasis“ autobusas, kuris ž adė jo per 3 valandas atvež ti į Dubrovniką . 45 min. , o iš vykimo laikas pavyko 12.30, atvykimas 16.15 (kaina - 115 kunų + 7 kunos už bagaž ą ). Ryte dar turime laiko maudytis jū roje, o vakare galime pasivaikš č ioti po Dubrovniką , o per patį karš tį galime leisti laiką patogiame autobuse su oro kondicionieriumi…

Dubrovniko kryptimi yra keli keliai, mū sų autobusas iš pradž ių važ iavo naujuoju greitkeliu (vis dar nebaigtas), tada leidosi į kelią palei jū rą . Autobahn eina už Biokovo kalnų grandinė s, jū ros iš ten nebesimato ...

Antras kelias Jadran plentas eina palei jū rą per Omiš ą , per Brela, Baska Voda, per Makarską , vaizdingesnis, bet ir siauresnis, vingiuotas (važ iavome Jadran plentu grį ž dami iš Makarskos į Splitą , kad visas š itas grož is irgi matytas : ).

Grį ž ę s namo perskaič iau forume, kad kaž kas važ iavo tą pač ią dieną su mumis, maž daug tuo pač iu metu, Jadrano plente kilo gaisras, o Brelos regione jis degė tiesiai virš š io kelio. Tad gerai, kad mū sų autobusas „važ iavo į kitą pusę “ : )…

Gaisrai – atskira problema, deja, daugelis pietinių š alių nuo to neapsaugotos. Neslė psiu, o š i tema prieš kelionę mane kiek į tempė . Bet Dievas pasigailė jo, ugnis mus aplenkė (arba mes jas: ). Prie į važ iavimo į Skradiną , Krka parko prieigose, matė me š iek tiek dū mų nuo lauž o (kai kur net š iek tiek matosi nuotraukoje); Skaič iau, kad mū sų atvykimo iš vakarė se Dubrovniko apylinkė se taip pat kilo gaisras; Taip ir matė gaisro pasekmes Brelos apylinkė se grį ž tant (iš degusio miš ko dė mė s). Bet Kroatijoje viskas gerai suorganizuota: greitai skraido malū nsparniai ir gesina gaisrus (tokį sraigtasparnį matė me Krkos apylinkė se).

Netgi buvo į domu š iek tiek pavaž inė ti per kalnuotą Kroatiją , pamatyti ją ir panaš iai...Leisdamiesi prie jū ros, atsivė rė nuostabū s jū ros vaizdai, bandė me visa tai į amž inti nuotraukose ir video (gaila, kad ne viskas pasisuka) puikiai iš eina pro autobuso langą , o nuotraukų pauzė ms nė ra stotelių : ( .


Pakeliui į Dubrovniką teko dar 2 kartus „perž engti sieną “ : )), nes apie 20 km atstumu. prie Adrijos jū ros kranto patenka kitos valstybė s – Bosnijos ir Hercegovinos (Neum) – teritorija. Su Kroatija susitarta, kad jos pilieč iai ir sveč iai gali naudotis supaprastinta schema. Apie pasienio artė jimą ž inojome jau iš anksto prasidė jus „irisui“ kelyje. Siena grynai formali, abu kartus ž iū rė jo tik pasus, net nesu tikras ar ž iū rė jo antspaudus apie į važ iavimą į Kroatiją...Pati Adrijos jū ros pakrantė Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje gana tankiai už statyta aukš tyn, suprantama kodė l, visi nori prie jū ros : ))).

Dė l tokio už statymo tankumo Neumo mieste ir jo apylinkė se kaž kodė l kilo asociacijos su Eilato miestu Izraelyje, Raudonosios jū ros pakrantė je taip pat yra tik maž a dalis ...

Mū sų „greitasis“ autobusas, kuris turė jo važ iuoti 3.45 val. , aiš ku, vė lavo min. 50 (o į Splitą atvaž iavau laiku : ()...Autobusų stotis yra ant jū ros kranto, š alia uosto (kur š vartavosi didž iuliai, kaip daugiaaukš č iai, kruiziniai laineriai), š alia yra ir Konzum. Atvaž iavę į autobusų stotį , iš kart nusipirkome bilietus į Makarską (2 dienos), o vietos jau buvo antroje autobuso pusė je (kai iš važ iavo, tuš č ių vietų nebuvo).

Dubrovnike, kad neį sitempč iau su bagaž o pristatymu, aš vė l mieliau už sisakiau apartamentus prie autobusų stoties, kurie pagal iš samius savininkų nurodymus buvo rasti labai greitai ir be problemų . Savininkų sū nus jau mū sų dairė si, padė jo atneš ti bagaž ą (kituose vieš buč iuose-apartamentuose visada padė davo su bagaž u).

Š į kartą turė jome atskirą studijos tipo butą su viskuo, ko reikia, ir pilnai į rengta virtuve.

Palikę daiktus ir š iek tiek susitvarkę , jau patraukė me š viesiai į senamiestį . Pilė s vartus (galą ) lengvai pasieksite miesto autobusu (Nr. 1a, 1b, 3), stotelė yra š alia uosto pastato. Kelionė Dubrovniko vieš uoju transportu kainuoja 15 kunų nuo vairuotojo ir 12 kunų kioskuose (galima stotelė se, bet ne visada atidaryta) – į ė jimas pro priekines duris, bilietą reikia patvirtinti š alia vairuotojo. Kioskas prie uosto neveikė , bilietus pirkome pas vairuotoją , patogiu autobusiuku su kondicionieriumi keliauti teko apie 10 min. Prie Pile vartų veikė kioskas – iš karto nusipirkome visus bilietus į reikalingas keliones.

Iki pat nakties klaidž iojome po senamiestį , miestas nuostabus, gyvenimas jame verda iki vė lumos...

Ė jome „nuš lifuota“ pagrindine Stradun gatve, prie Š v.


Senamiestį reikia apž iū rė ti iš tvirtovė s sienų aukš č io arba anksti ryte, arba vė lai vakare, kitu metu labai karš ta. Praė jimas per tvirtovė s sienas veikia nuo 8:00 iki 18:30 (vakare nė jome - tikslaus už darymo laiko nesakysiu), kaina 70 kunų (galima atsiskaityti kortele, bilietų kasa yra deš inė je, jei į eisite pro Pile vartus). Netoli kasos yra informacijos centras, kuriame galite pasiimti korteles, gauti kitos naudingos informacijos ...

Galite lipti į sienas č ia pat, kairė je, yra dar keli į ė jimai į sienas, pavyzdž iui, už varpinė s Luž os aikš tė je, prie Plocė s vartų ...

Apž iū rą planavome pradė ti iš kart 8 val. , bet anksti keltis nepavyko : )) ir ant sienų iš lipome tik 8.50 (pagal bilieto informaciją ).

Prieš kelionę skaič iau atsiliepimus ir rekomendacijas, kur „patyrę “ pataria sienomis judė ti ne rodyklė s kryptimi, o prieš ją , „...maž iau pavargsite, beveik visą laiką leisitė s ž emyn ir pakilti tik porą kartų... “.

Taip ir padarė me, iš karto už kopė me į Mincetos bokš tą (aukš č iausias taš kas! ), vaizdai tiesiog stulbinanč iai graž ū s tiek į patį senamiestį , tiek į apylinkes; tada jie apė jo sienas aplink visą miestą , ž iū rė dami į jį iš skirtingų kampų...Ką aš galiu pasakyti apie judė jimą „prieš rodyklę “, tai, ž inoma, gali bū ti lengviau, bet prie kiekvieno į ė jimo į siena, „stiuardai“ stengiasi tave pasukti į prieš ingą pusę ir, kaip sakė mano vyras, dė l to kitą kartą aš tuo keliu neič iau...

Vaikš č iojimas palei sienas, be to, kad mė gaujatė s nuostabiais vaizdais, turi ir grynai praktinę pusę - leidž ia orientuotis ir nustatyti, kas ir kur yra, „nes viskas matosi iš virš aus... “ : )))

Laiko atž vilgiu neskubantis praė jimas sienomis su privalomomis foto ir vaizdo pauzė mis truko apie 2 valandas.

11 val. jau buvo pakankamai karš ta, todė l bū tinai atsineš kite vandens ir ką nors paslė pti nuo saulė s, taip pat laukiama apsauga nuo saulė s!

Nusileidę nuo sienų , toliau apž iū rė jome miestą iš vidaus ...


Vasarą prie vartų stovi sargybiniai viduramž ių kostiumais – savotiš ka duoklė laisvę mylinč ių protė vių atminimui. Aikš tė je prie Pile vartų yra didelis Onofrio fontanas, š alia jo galima š iek tiek atsipalaiduoti, atsigerti...Č ia pat prasideda pagrindinė senamiesč io gatvė – Stradun. Kadaise tai buvo kanalas, skyrę s salinę miesto dalį nuo ž emyno. Tada kanalas buvo už piltas, iš klotas akmenimis ir už statytas namais. Abiejose gatvė s pusė se yra begalė suvenyrų parduotuvių ir gatvė s kavinių . Ž monių daugiau ir kainos didesnė s nei Splite ir Trogire, pavyzdž iui, ledai č ia jau kainuoja 10 kunų.

Į kairę nuo Stradun kyla siauri laiptai, bū kite tam pasiruoš ę , ypač jei norite č ia iš sinuomoti vieš butį - lipti nė ra lengva ir net su bagaž u (o visas senamiestis už darytas transportui) ...

Iš pranciš konų vienuolyno pasivaikš č ioję Stradū nu, pasiekiame Lož ė s aikš tę su monumentaliais Sponzos rū mais, Kunigaikš č io rū mais (arba Rektoriaus rū mais) – kadaise mero rezidencija, renkama mė nesiui, per kurį jam nereikė jo. palikti savo ribas kitoms reikmė ms, iš skyrus valstybė s reikmė ms ( Jei tik mū sų vadovai bū tų į pareigoti tai daryti : ). Aikš tė s centre stovi Orlando kolona (XV a. ) su riterio statula, kurio deš inioji ranka nuo pirš tų galiukų iki alkū nė s nustato oficialų Dubrovniko Respublikos ilgio matą – ale. Aikš tė je taip pat yra Š v. Vlacho baž nyč ia, kurioje yra paauksuota sidabrinė Š v. Vlacho statula su XV a. miesto maketu.

, ir miesto varpinė su laikrodž iu, ir nedidelis Onofrio fontanas, papuoš tas į domiomis dekoratyvinė mis figū romis. Tada einame į katedrą ir Š v. Jonas (Akvariumo ir Jū rų muziejaus viduje - nė jome, į spū dž iais nesidalinsiu: ).

Dubrovnikas (tuo metu dar Ragū za) ilgą laiką buvo nepriklausoma valstybė , respublika. Net ir dabar jauč iamas kaž koks savarankiš kumas, ar kaž kas...

Iš važ iavome į seną jį uostą - sė dė jome, ilsė jomė s, grož ė jomė s miesto vaizdais kitu kampu ir vietinė mis, labai spalvingomis katė mis : ))). Tada galite eiti į dominikonų vienuolyną ir prie Ploce vartų ...

Dar man patinka siauros senamiesč ių gatvelė s, kad jose visada yra š eš ė lis, net ir karš tą vasarą...

Toliau, pagal programą , turime funikulierių , tiksliau, net ne funikulierių , o funikulierių (Cable car), kuris apž valgose kaž kodė l vadinamas funikulieriumi, tač iau š iam tipui bū dingų atributų nė ra. transporto...


Per 5 minutes 30 ž monių talpinanti funikulieriaus kabina nukeliauja apie 780m atstumą ir pakyla į daugiau nei 400m aukš tį virš jū ros lygio. Dvi keltuvo kabinos gana daž nai kyla aukš tyn ir ž emyn, susitinka viduryje. Aukš č iau, ant Srd kalno, į rengta apž valgos aikš telė , yra restoranai su panoraminiais senamiesč io vaizdais, suvenyrų parduotuvė , tiesiai virš skardž io į rengtas didelis kryž ius, jei eisite toliau, jei norite, galite apsilankyti Jugoslavijos karo muziejus...

Net neį sivaizduoju, kaip buvo galima pagalvoti apie tokio nuostabaus miesto sunaikinimą karo metu, kai Jugoslavija buvo padalinta į atskiras valstybes...Bet dabar Dubrovnikas beveik visiš kai atkurtas, niekas net neprimena tų baisių laikų...

Pamatę pakankamai daug Dubrovniko iš skirtingų aukš č ių : ), nusileidome į „ž emę “, tada reikė jo iš tesė ti malonų paž adą , duotą vyrui - kasdienė s maudynė s jū roje : )) ...Taip, ir kū nas. jau pareikalavo vė sos...Senamiesč io paplū dimiai kiek problemiš ki, plač ių paplū dimių č ia nerasite, keli yra nedideli ir daž niausiai akmeniniai. Nenorė jau iš vykti iš senamiesč io į kitus paplū dimius, pavyzdž iui, į Babin Kuk ...

Ž monė s deginasi ir maudosi tiesiai ant molo (ž aidž ia ir kaž ką panaš aus į vandensvydį ), netoli senojo uosto; ant uolų po tvirtovė s sienomis...Idealus variantas bū tų smė lė tas Banje paplū dimys (jei iš eisite iš senamiesč io netoli Ploce vartų ), manoma, kad tai vienas geriausių paplū dimių Dubrovnike, bet taip pat vienintelis mokamas paplū dimys (pagal vietinių gyventojų informaciją - 100 kunų , bet ten irgi nemokamas į ė jimas)...Nusprę sta pabandyti patekti į bū tent š į paplū dimį , ž inoma nemokamai : ))). Ė jome ne keliu, o arč iau kranto, pakeliui svarstydami, kur dar bū tų galima iš simaudyti, jei nepavyks...Pakeliui buvo rastas nedidelis akmeninis paplū dimys su kopė č iomis nusileisti į jū ra (tik tuo atveju atkreipė me dė mesį ). Ir tada labai greitai pasiekė me Banje paplū dimį , kuriuo vaikš č iojome laisvai, niekas nebandė iš mū sų atimti pinigų (arba mums taip pasisekė : ).

Tai ne š iaip paplū dimys, o savotiš kas paplū dimio klubas ne tik su gultais, bet ir su sofomis bei medž iaginė mis pertvaromis, tad jei norite, galite atsiriboti nuo kitų (už tai tikriausiai teks susimokė ti), yra jaukios kavinė s ir viskas, ko reikia...


Mums už teko smaragdinė s š velnios jū ros ir „auksinio“ smė lio...Ir, kaip papildoma premija, graž us vaizdas į senamiestį (kaip sakoma vieš buč ių reklamoje - su vaizdu į atrakciją: ).

Mū sų namuose sukurtoje programoje taip pat buvo iš vyka į apie. Lokrum (laivai iš senojo uosto, 1-2 kartai / val. , bilietas 50 kunų ten / atgal, 15 minuč ių pakeliui), kuriame yra botanikos sodas, palei kurį laisvai klajoja povai, vienuolyno griuvė siai, paveldė ti iš princas Maksimilianas; sū rus Negyvas ež eras; Napoleono pastatytas fortas. Bet, deja, „nepritapome“ laiku, nes

paskutinis laivas iš salos iš plaukė.19 val (o iš kito interneto š altinio net 17 val. ) - informacijos tikslumo netikrinome, nes nebuvo prasmė s plaukti 1 valandą (nuo jos pusę valanda ten / atgal) nebuvo prasmė s, be to, diena ir aš buvau tokia kupina į spū dž ių...

Taip pat norė jau ramiai pasivaikš č ioti po miestą , paragauti Dubrovniko „pagal skonį “ ...

Vieta vakarienei buvo parinkta tarp dviejų populiarių kanojų „Locanda Peskarye“ (senajame uoste) ir „Kamenitsa“ (ją lengva rasti prie baltų ir mė lynų kė dž ių Gundulicha aikš tė je, taip pat turgaus aikš tė dieną , taip pat yra nedidelis Konzum).

Norė jau paragauti vietinių jū ros gė rybių ir ypač austrių iš Maly Ston į lankos, esanč ios netoli Dubrovniko. Manoma, kad Kroatijoje pavyko iš saugoti tikrą legendinę europinę austrę , kuri Europoje iš nyko prieš.100 metų , o č ia jas veisimui perka net prancū zai.

O po praeitų metų kelionė s į Normandiją -Bretanę dabar visur bandome austres : ))). Kroatijoje austrė s vadinamos „kamenica“, iš č ia ir kilo jose besispecializuojanč ios kanobos pavadinimas, mes vis tiek ją pasirinkome, ir net dė l ​ ​ to, kad kaina pigesnė (11 kn/vnt. ), o Lokanda Pescaria – 15 kn/vnt. ...Be austrių dar už sisakė me kalmarų traš kioje teš loje, salotų ir naminio baltojo vyno, viskas buvo iš skirtinai skanu, pinigai 250 kn už dvi (galima atsiskaityti kortele).

Iš esmė s geros virtuvė s restoranus-kavines atpaž inti gana nesunku, per pietus ir vakarienę paprastai nusidriekia norinč ių jų eilė . Kituose – tuš č ia, o lojantys verž iasi, demonstruodami visą savo iš kalbą , norė dami privilioti lankytojus...


Vakare apsiž valgė me ir vakarieniauti atvykome pač iu laiku, kad susė stume prie paskutinio laisvo staliuko, jau buvo pradė jusi rikiuotis eilė , nors aptarnavimas buvo greitas.

Paskui vė l iki vė lumos klaidž iojome senamiesč io gatvelė mis, paskui pasivaikš č iojome po uosto teritoriją...

Kaž kuriuo kelionė s momentu pastebė jau, kad kaž kodė l nevalingai pirmą savaitę patys pastebė jome, kokią dieną jau esame Kroatijoje, o po „pusiaujo“ antrą savaitę jau prasidė jo atgalinis skaič iavimas: (. ..

Pirmoji mū sų kelionė s savaitė buvo są lyginė ekskursija, antroji – labiau atpalaiduojanti. Są lyginai ekskursija, nes, palyginti su ekskursijų programos tempu ir turtingumu autobusų kelionė se, tai ramū s pasivaikš č iojimai be papildomų perė jų . Bet kaip tik to ir norė jome – mė gautis vieš nage š ioje nuostabioje š alyje be š urmulio ir skubė jimo...

Verta š ios są lyginė s mū sų „ekskursijos“ dalies pabaiga buvo apsilankymas Dubrovnike…

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Вид на Адритическое море с территории Боснии и Герцоговины.
Виды по дороге в Дубровник.
Дубровник. Вечерний концерт у церкви Св. Влаха.
Дубровник. Колокольня с часами.
Вид на Дубровник в районе порта.
Княжеский дворец в Дубровнике.
Вечерняя подсветка Старого города Дубровника. Башня Минчета.
Дубровник. Вид на Старый город с крепостных стен.
Дубровник. Вид на Старый город с крепостных стен.
Дубровник. Вид на Старый город с крепостных стен.
Дубровник. Вид на Старый город с крепостных стен.
Канатная дорога в Дубровнике.
Канатная дорога в Дубровнике.
Дубровник. Вид на Старый порт с крепостных стен.
Дубровник. Вид на Старый порт с крепостных стен.
Один из видов развлечения в Дубровнике - заплыв на байдарках...
Кафе прямо под крепостными стенами Старого города.
Вид на Дубровник с крепостных стен.
Вид на Дубровник с крепостных стен.
Дубровник. Вид на Страдун и Большой фонтан Онофрио с крепостных стен.
Уютные кафе Дубровника...
Дубровник. Вид на Францисканский монастырь и Страдун с крепостных стен.
Улочки-лесницы в Дубровнике.
Церковь Св. Влаха и колонна Орландо в Дубровнике.
Дубровник. малый фонтан Онофрио.
Кнежеский дворец в Дубровнике.
Забота о братьях наших меньших. Им же тоже жарко...
Вид на Дубровник с канатной дороги.
Вид на Дубровник и о. Локрум с горы Срдж.
Вид на район Бабин Кук Дубровника с горы Срдж.
Канатная дорога в Дубровнике.
Вид на Дубровник с горы Срдж.
На горе Срдж. Вот такие весёлые девочки катаются тут на осликах...
Крест на горе Срдж.
Старый порт Дубровника.
Старый порт Дубровника.
Местный житель Дубровника...
Вид на Дубровник.
Кафедральный Собор Дубровника.
Дубровник.
Дубровник.
Местная парочка наблюдает за нами туристами...
В Дубровнике.
В Дубровнике.
В Дубровнике.
Вид на Старый город с крепостных стен.
Стража в средневековых костюмах охраняет ворота Старого города Дубровника.
Panašios istorijos
Komentarai (8) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras