ADRIJOS PERLAS – DUBROVNIKAS!

2012 Sausio 22 Kelionės laikas: nuo 2011 Birželio 18 iki 2011 Liepos 03
Reputacija: +4035.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Taip ir vykstame į Dubrovniką . Važ iavome ten ilgai, iš važ iavome apie 10 valandą ryto, o atvaž iavome 5 valandą vakaro, net š eš tos pradž ioje. Dė l kelio daug nesijaudinome, navigatorius parodys kur eiti: ir tai, pradedame Dubrovniką , nuveda iki Rijekos, pasodina į keltą , per Italiją ir toliau iki vietos ir jokių kitų variantų . O kaip sausumoje? Jis niekada mū sų nenuvylė jokioje š alyje, visada veikia kaip laikrodis. Na, gerai, pasieksime Rijeką , o tada ž iū rė sime. Graž i Kvarnerio į lanka, nepasirodė nei viena padori nuotrauka. Tai buvo labiausiai erzinantis dalykas per visą kelionę . Mač iau graž ių kitų keliautojų nuotraukų , bet atitinkamos vietos neradome. Sustojome kokius 4-5 kartus, beveik visose aikš telė se š ioje vietoje, bet nuotraukos, š velniai tariant, nelabai geros.

Č ia nė ra uolė tų , stač ių kalnų , š laitai š velnū s, apaugę augmenija, o pakrantė je iš sidė stę miestai, tad jū ra tarsi matosi ir tuo pač iu kaž kaip toli.


Buvo viena vieta, atrodo ant tilto ar pan. kelio, bet apsisukti niekur nebuvo. Gaila, erzina, bet gerai, judė kime toliau. Naujai pastatyti, visiš kai tuš ti autobanai, na, ką aš galiu pasakyti: važ iuok - nenoriu! Reikia paž ymė ti, kad navigatorius Kroatijoje mū sų niekada neį spė jo apie pavojingas zonas (stebė jimo kameros), buvo labai malonu! ! ! Ir norė damas parodyti kelią , jis toliau smogė , tada pradė jome Splitą . Ir viskas klostė si kaip iš sviesto!

Koks į vairus kraš tovaizdis: kalnai, slė niai, kalvos, upė s, ež erai, vienas malonus!

Be to, ten vykome pirmą kartą , viskas aplinkui nauja, į domu! Jei autobanas bū tų buvę s š iek tiek judresnis, bū tume važ iavę lė č iau, bū tume galė ję pamatyti ir už fiksuoti daugiau visko, kas nauja, tad vyro ir sū naus nepavyko nei sustabdyti, nei sulė tinti. Kur dar galima patirti tokį malonumą vairuojant automobilį ? Natū ralu, kad mano eilė manę s visiš kai nepasiekė...Likome labai patenkinti š iuo bė gimu! Ir apskritai visi Kroatijos keliai.

Autobahn baigė si, tada sekė me ž enklus. Navigatorė vis dar mū sų neveda sausuma, yra visiš kai iš jungta. Kai greitis buvo sumaž intas iki 80, atrodė , kad jie visai sustojo. Ir staiga š is kelias, kuriuo važ iavome, pradė jo skirstytis, o stovi 2 ž enklai su kaž kokiais pavadinimais, kurie mums nieko nesako. Pasukome į kairę , atrodė , kad geriau. Dabar net nepamenu, kiek laiko juo važ iavome, tada jis pradė jo kilti serpantinu.

Už kopė me į kalną , kelias eina per kai kurias gyvenvietes. Kaž kur deš inė je yra kalnai, tada slė nis ir vė l kalnai, kuriais važ iuojame. Iš principo buvo ne baisu, o neį prasta, jokių tvorų...ir jokių kitų automobilių , iš skyrus vietinius. Jei anksč iau susidurdavau arba lenkiš kai, arba č ekiš kai...dabar tik su raidė mis MA. Nustatė me, kad tai tikriausiai Makarskos regionas. Tapo aiš ku, kad kaž kur važ iavome ne ta kryptimi, kad kaž kur yra kitas marš rutas. Pamatė me maš iną su raidė mis DU, nusprendė me, kad važ iuoja į Dubrovniką ir iš sirikiavome už jo, bet iš principo ten iš važ iavimų nebuvo, vienas kelias su 2 juostomis. Tada prasidė jo nusileidimas, mes netekome iš akių š io automobilio, kur jis dingo? O nusileidimas buvo staigus! ! ! Retkarč iais reikė davo pabelsti, kitaip, jei bū tų atvaž iuojanč ių , jie neiš siskirstydavo. Bet aplink nebuvo automobilių , važ iavome vieni naujutė laič iu asfaltu. Priekyje pasirodė statybininkai su visokia technika, klojantys asfaltą.


Aiš ku, iš siskyrė , mus praleido, taip nustebę ž iū rė jo...Aplink nieko nebuvo, važ iavom mes vieni, turbū t kaž kur buvo ž enklas, gal koks apvaž iavimas rodė , bet nematė me. nieko, bet greič iausiai nepastebė jo. Sū nus klausia: „Kur dabar? » Tik tiesiai, į pietus, variantų nė ra. Važ iavome per kaž kokią statybvietę , po daugybe aukš tos į tampos laidų...ir staiga kelias mus nuvedė į gana judrią greitkelį , kur ir yra ekskursija. važ iavo autobusai ir automobiliai iš Italijos, Slovė nijos...Taigi š tai š is kelias, kuriuo iš pradž ių kaž kaip nevaž iavome. Na, o dabar mes, iš mintingi iš patirties, grį ž ę atgal į š ią aukš tumą nevaž iuosime! Taip, kad ir kaip bū tų , mes č ia nesustojome, todė l nuė jome į kitą vietą ...

Nepaisant visko, buvo labai į domu eiti! Toks kitoks reljefas, kiek upių ir ež erų pravaž iavome...Gaila, kad skubė jome ir beveik niekur nesustojome. Dabar važ iuojame Neretos upė s slė niu.

Ir tada prisiminiau, kad kaž kur akies kraš teliu perskaič iau kaž ką forume, kaž kas paklausė apie ne Kroatijos kelio atkarpą...Todė l apie š ią š alį . Na, juk mes neketinome č ia atvykti, aš nesigilinau į tai ir nieko neskaič iau, kaip ir Dubrovnike, dabar viskas vyksta spontaniš kai. Bosnija ir Hercegovina – maž ytė š alis, sustojome tik vienoje vietoje nusifotografuoti.

Č ia buvo pripaž inta, kad š ių maž ų š alių , Bosnijos, Serbijos, Juodkalnijos...mes iš viso neturime navigatoriuje. Todė l jis nevedė mū sų taip, kaip norė jome. Kai vė l iš vykome į Kroatijos teritoriją , atvež ė Dubrovniko informacijos biurą , pradė jo dirbti, streikas nutrū ko.

Atvykome į centrą , už sukome į piceriją , netoli senamiesč io. Sū nų paliko automobilyje, tik tuo atveju nuvaž iuokite, už važ iuokite, nes ten stovė ti draudž iama, o patys nuė jo į info. biuras.

Apie 30 minuč ių laukė me savo eilė s, pasirodo, ne mes vieninteliai einame „į Lazaro bumą “. Jie paaiš kino, ko mums reikia: 2 kambarių bū stas su oro kondicionieriumi, netoli jū ros, 500-700 metrų ir nedaug laiptelių , privati ​ ​ automobilių stovė jimo aikš telė . Mums pasakė , kad tokia nakvynė parai kainuos 150.00 eurų . Nors į Dubrovniko kainas než iū rė jau, bet man pasirodė , kad jis labai brangus. Klausė me, ką mums gali pasiū lyti už.70-80.00 eurų ? Kompiuteryje parodė porą nuotraukų , kur tikrai nieko nesimato, bet toks variantas kaip pirma nuvaž iuoti ir paž iū rė ti vietoje, kas ir kaip, o paskui grį ž ti ir susimokė ti, nė ra praktikuojamas. Arba ž iū rim, sutariam, susimokam, arba...Papraš ė me miesto ž emė lapio, jame mums paž ymė jo, kur tie butai yra, taigi, maž daug, su kryž eliu...ir mes iš važ iavome, mes nusprendė ten nuvykti ir apieš koti vietoje.


Bet pirmiausia 3–4 kartus apvaž iavome miestą , pro š ią viduramž ių tvirtovė s sieną.

Jos vaizdas mus tiesiog pribloš kė , kaip scenos iš filmo. Norė jome iš karto eiti į vidų , buvo jausmas, kad ten turi bū ti viskas, kaip viduramž iais, ir ž monė s tais pač iais drabuž iais...Jau aplankė me vienus tvirtovė s miestus, pavyzdž iui, San Gimignano Italijoje ir kitus, bet tai buvo kaž kas ypatingo.

Bet turė jau susirasti kur gyventi. Paklausė me Kompaso vieš buč io ir nuvaž iavome, bet kaž kur pasukome ne į tą vietą , kaž kas praslydo ir dė l to atvaž iavome į vienpusę gatvę pavadinimu Kardinala Stepinca. Š turmanas parodė.500 metrų iki jū ros. Sū nus vė l buvo paliktas pradinė je padė tyje, o jie patys iš vyko ieš koti bū sto. Kaž kur mums neatidarė , nuė jome toliau, paž iū rė jome 2 butus, nepatiko, spiraliniai laiptai per siauri ir apskritai...nuė jome toliau ir taip pasiekė me Sandros valdomus butus. Lazo Oblizalo. Privati ​ ​ automobilių stovė jimo aikš telė.2 ž ingsniai nuo lauko durų , 5-6 laipteliai ir jau namie, jokių papildomų siaurų spiralinių laiptų.

Butai mums iš kart patiko. Miegamajame ir svetainė je yra kondicionierius, iš prieš kambario patenkama į nedidelę virtuvę su viskuo, ko paprastai reikia. Į spū dingiausias dalykas š ioje virtuvė je buvo langas, atsidarantis į balkoną , kuriame visada pusryč iaudavome, o vakarais mė gaudavomė s vynu, ž iū rė dami į putojantį miestą ir mirganč ias ž vaigž des. Taigi, buvo labai patogu viską , ko reikia, pavyzdž iui, pusryč iams, susidė ti ant palangė s, o balkone buvo paimta ir padengtas stalas.

Gana erdvus vonios kambarys su viskuo ko reikia. Balkone yra skalbinių virvė s, skalbinių segtukai krepš yje, skalbimo maš ina vonioje, na, viskas kaip turi bū ti. Plius internetas. Kai mums pasakė kainą , 70.00 eur už parą , sutikome net nesiderė dami. Pirma, viskas mums tiko, antra, nuovargis nuo kraustymosi jau buvo pradė ję s veikti.


Pirmas į vandenį į lipo vyras, buvo į tartina, kiek laiko jis į plaukė , o plaukikų irgi nebuvo labai daug. Vanduo yra gryniausias, skaidriausias ir š alč iausias iš visų vietų , kuriose anksč iau plaukė me. Tai mums buvo visiš ka staigmena, tikė jome, kad kuo toliau į pietus, tuo š ilč iau. Tada vakare, kai kalbė jomė s su Sandra š ia tema, ji pasakė , kad prieš tai vanduo buvo labai š iltas, o ž odž iu, beveik mums atvykus, vanduo tapo š altas. Pū tė Buros vė jas ir jū ra tapo š alta. O po pietų saulė dingo, net š iek tiek suš alau paplū dimyje, ir važ iavome namo, o paskui į miestą.

Kelis kartus apvaž iavę miestą , radome mokamą aikš telę , greitai prikabinome maš iną ir nuvykome į š ią paslaptingą tvirtovę . Mums š iek tiek nepasisekė , neturė jome galimybė s lipti ant sienos, š ią dieną kaž kodė l į ė jimas į ją buvo už darytas kiek anksč iau.

Lė tai nusileidome gana stač iais laiptais aukš tais laipteliais. Deš inė je ir kairė je nė ra parduotuvių , paprasti gyvenamieji butai, kaž kur prie lauko durų gė lė s, per ž ingsnį nuo laiptų , o kai kur tiesiai ant laiptų . Į domu, kaip ten ž monė s gyvena? Ko gero, viskas namų viduje jau modernizuota. Deja, mū sų nusileidimo metu neatsidarė nei vienos lauko durys ir man buvo taip į domu bent viena akimi pamatyti, kaip ten viskas sutvarkyta. Ar niekur nė ra lifto? Bet kaip su apsipirkimu? Labai į domu! Iki pat vakaro vaikš č iojome po miestą...į ė jome į kaž kokias duris, o ten...ką aš norė jau pamatyti, viduramž ių kostiumais vilkintys ž monė s, bet tai buvo arba spektaklio repeticija, arba kaž kas buvo nufilmuota, nespė jus iš tikrų jų pamatyti visko aplinkui, mus iš ten iš lydė jo. Nepastebė jau, kaip buvo tamsu.

Aplenkę miestą priė jome prie vartų , iš ė jome iš jų , apsiž valgė me, deš inė je pamatė me mums jau atvaž iavus paž į stamą piceriją , kurioje likau laukti savo berniukų su maš ina, nebuvo noro. eiti į automobilių stovė jimo aikš telę . O prieš tai viską š iek tiek apė jome, ieš kojome pylimo su pė sč ių jų zona, bet taip ir neradome. Promenados gal ir nė ra, bet č ia, aplink senamiestį , nieko neradome.

Dabar ž inau kur tai, reikė jo ž iū rė ti ne į deš inę , o į kairę . Š ių metų rugsė jį buvo filmuojamas filmas Dubrovnike, prieš Naujuosius buvo parodytas per televiziją , atpaž inome daug vietų , kur vyko filmavimai, o tada kine pamač iau promenadą , kurios neradome...bet tiesą sakant, mes taip pat daug laiko neturė jome.

Kitą dieną mū sų laukė ekskursija į Juodkalniją .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Залив Кварнер
И это залив Кварнер
Автобаны Хорватии
Дорога на Дубровник, все фото дорог из машины на ходу.
Долина реки Неретва
А вот и сама река Неретва.
Босния и Герцеговина
Кусочек Боснии и Герцеговины.
Вдали показался Дубровник.
Вид на море с наших апартаментов.
Не большая пешеходная зона на Бабином Куке.
Бабин Кук, пляж Лапад.
В этом кафе на пляже мы пили кофе.
По этой лестнице спускались до пешеходной зоны, которая ведёт к пляжу.
Бабин Кук, пляжи и бухточки.
Адриатическое море одно из красивейших морей!
Вид с балкона на ночной Дубровник.
Конец пешеходной зоны, впереди пляжи и море!
Panašios istorijos
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras