Ekspedicija aplink pasaulį. Kroatija – susitikimas su seniausia ukrainiečių diaspora.
Iki spalio 19 d. vidurdienio atvykome į Zagrebą . Sustojome labai graž iame hostelyje „Apartment 63“. Lietus neleido pasivaikš č ioti po miestą , o iki susitikimo su tautieč iais liko dar pora valandų .
Ukrainos ambasadoje Kroatijoje, š iek tiek permirkusioje, mus š iltai pasitiko ambasadorius Oleksandras Levč enka, pirmasis sekretorius ir jų padė jė jai. Č ia, kaip ir visose kitose ambasadose, mums davė atsigerti arbatos ir kavos, kuri visada labai paranku, nes buvome ką tik nuvaž iavę nuo kelio. . . Per pusvalandį spė jome ne tik papasakoti apie kelionę , taip pat suž inoti, kokį indė lį į ukrainieč ių raidą į neš a ambasada.
Ir Ukraina turė tų perimti dar vieną patirtį . Kadangi Kroatija yra ilga š alis, š iaurinių ir pietinių regionų tradicijos š iek tiek skiriasi.
Kad populiacija bū tų vienalytė ir nebū tų kultū rinių ar bendravimo skirtumų , č ia jau 15 metų vaikai iš š iaurinių regionų vež ami atostogauti į pietus, o iš pietų – į š iaurę . Tai yra gera praktika ir manau, jei mū sų vaikinai iš rytinių regionų daž nai bū tų vež ami į vakarų Ukrainą ir atvirkš č iai, tada š alis bū tų vieninga ne tik ž odž iais ir popieriais...
Po pusvalandž io su ambasadoriumi susitikome su Ukrainos diasporos atstovais – kultū rinio ir humanitarinio bendradarbiavimo koordinatore Olga Sablyak ir Ukrainos kultū ros ir š vietimo draugijos „Kobzar“ vadovu Slavko Burda. Ji pasirodė viena seniausių : daugiausia jie yra palikuonys tų , kurie persikė lė į Kroatijos teritoriją Austrijos-Vengrijos imperijos laikais (XIX a. pabaigoje), taip pat tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų .
Ekonominių migrantų č ia maž ai, nes geri specialistai važ iuoja toliau į š iaurę – į Vokietiją , Daniją , Š vediją – kur atlyginimai didesni.
Š iandien Kroatijoje ukrainieč ių yra apie 2000. Buvome maloniai nustebinti, kaip gerai jie kalba ukrainietiš kai. Jie pasakojo, kaip kraustė si, kaip gyvena, kaip mokosi, koks vienijantis principas yra Graikijos katalikų baž nyč ia, nes bū tent jos dė ka ukrainieč iai sugebė jo č ia iš saugoti savo kalbą , tradicijas, kultū rą , nors jie jau gyvena treč ia ar ketvirta karta.
Ir mes nuė jome toliau.
Stebė kite mū sų istorijas. Dar daugiau!
