Rodas spalio mėn
Vasara kaž kaip greitai baigė si, darbe neuž teko š ilumos ir saulė s, todė l nusprendė me pratę sti vasarą sau.
Lindos akropolis
Tam pasirinkome Graikijos Rodo salą , į kurią jau seniai ž iū rė jome. Rodas turi 300 saulė tų dienų per metus, todė l patekti į blogą orą gana sunku.
Lindos akropolis
Ne kartą prisipaž inau Myliu Graikiją . Tai š alis, sukurta ramioms, atpalaiduojanč ioms atostogoms. Tai š alis, kurioje buvome daugiausiai kartų . Tai š alis, pailsė jusi, kurioje ilgą laiką jauti poilsio už taisą . Graikai labai draugiš ki, neskubū s, draugiš ki, be to, jie turi nuostabią virtuvę !
Lindos
Savo atostogoms pasirinkome Faliraki kaimą .
Vakarinis Falirakis
Tai Rodo vakarė lių š irdis.
Falirakio krantinė vakare
Yra daug vieš buč ių , parduotuvių , naktinių klubų ir net kazino.
Į simylė jė lių fontanas
Vakarinis gyvenimas kaime verda, viskas ž aiž aruoja š viesomis.
Galima parduoti: )
Kaž koks vietinis Las Vegasas.
Striptizo klubas Falirakyje
Taigi, nusprendė me, kad sezono pabaigoje nebus nuobodu.
Toks kolosas Falirakyje
Dė l pandemijos į Graikiją leidž iama atvykti su skiepijimo pasu arba atlikus PGR testą . Bū tinai už pildykite anketą travel. gov. gr. Kontrolė patikė ta aviakompanijoms, todė l į Rodo oro uostą atvykus niekas než iū rė jo nei į skiepų pasą , nei į anketą . Ž velgiant į ateitį , pasakysiu, kad iš važ iuojant iš salos prie registracijos stalo visada ž iū rė davo į skiepų pasą , o kas jo neturė jo, bū davo priversti į sidiegti Vdoma aplikaciją , be kurios ir neiš eis. iš duoti į laipinimo kortelę .
Barų gatvė Falirakyje
Aptikome kuklų vieš butį , tač iau nakvynė s pasirinkimas Rode didž iulis: nuo kuklių apartamentų iki 5* vieš buč ių .
Vieš butyje yra š vediš kas stalas. Viską surinkome patys. Visame restorane buvo dezinfekavimo priemonių ir vienkartinių pirš tinių pakuotė s. Iš pradž ių vieš butyje daugiau gyveno lenkai, į restoraną jie į eidavo su kaukė mis, o paskui atvaž iavo rusai ir mes einame. . . Kai kuriems, matyt, pandemija jau baigė si. Nė vienas personalas nepateikė pastabų , nekontroliavo sveč ių elgesio restorane. Galbū t sezono pabaiga visus atpalaidavo. Tač iau bū tent dė l š ių niuansų ir visiš ko nemokamo belaidž io interneto nebuvimo vieš buč io nereklamuosiu.
Š v. Nektarios baž nyč ia Falirakio kaime
Sala pavadinta dievo Helios numylė tos nimfos Rodo vardu.
Bet nebandysiu perpasakoti senovė s Graikijos istorijos.
Trumpai papasakosiu apie objektus, kuriuos aplankė me.
Net bū dami namuose nustatome privalomą lankytinų vietų lankymo programą . Sukū rė jiems kelionių logistiką . Tač iau viskas pasirodė dar lengviau. Vieno turo metu galė jome pamatyti beveik viską .
Dė l pandemijos į ekskursijas neleidž iama važ iuoti dideliais autobusais, o tik mikroautobusais ar net mikroautobusais 6 asmenims. Ekskursijos pabrango, bet jose buvo sujungtos kelios ekskursijos.
Iš kelionių organizatoriaus paė mė me tik apž valginę ekskursiją po Rodą ir per vieną dieną pamatė me garsiausias salos lankytinas vietas.
Apž valginė je ekskursijoje buvo tokie objektai: sniego baltumo Lindos miestas su apsilankymu Akropolyje, „Dviejų jū rų buč inys“, pietū s ir vietinio sū rio bei vyno degustacija (kur be jo! ), „Septyni š altiniai“ Slė nis ir dvi apž valgos aikš telė s. Taip pat turė jo patekti į Drugelių slė nį , tač iau dė l vasaros gaisrų jis buvo smarkiai apgadintas ir š iuo metu drugelių jame beveik nė ra.
Ką ž monė s ž ino apie Rodą pirmą kartą ten atvykę ? Tai, kad ten stovė jo Rodo kolosas, ir tai, kad ten kurį laiką buvo Knights Hospitallers.
Paž intį su sala pradė jome nuo sniego baltumo Lindos miestelio, esanč io senovinio Lindos miesto vietoje.
Lindos vaizdas iš Akropolio
Lindas buvo svarbi jū rų kelių sankryž a. Č ia buvo parengtas pirmasis pasaulyje jū rų teisė s kodeksas – garsioji Rodo jū rų teisė .
Lindos gatvė s
Pats miestelis labai graž us, senomis siauromis, vingiuotomis gatvelė mis, labai priminė salos miestelius Santorini, kur 2018 m. praleidome dvi savaites.
Lindos gatvė s
Aukš to kalno virš ū nė je stovi Lindos tvirtovė , kurią pastatė joanitai (patys riteriai Hospitalleris).
Lindos akropolis
Senovinio Akropolio kolonos kyla virš galingų tvirtovė s sienų , antros pagal dydį ir svarbiausių po Atė nų .
Lindos akropolis
Už kopti į kalną galima tik pė sč iomis arba ant vietinių asilų .
Nuo Akropolio aukš č io atsiveria puikus vaizdas į š irdies formos Š v. Pauliaus į lanką .
Š v. Pauliaus į lanka
Legenda pasakoja, kad laivą , kuriuo š v. Paulius plaukė į Jeruzalę , prie Rodo salos krantų už klupo audra ir nuneš ė į uolas. Apaš talas kreipė si į Dievą su praš ymu padė ti, o artimiausios uolos atsiskyrė prieš ais laivą , suformuodamos nedidelį praė jimą ir perė jo jį į maž ytį uostelį , iš visų pusių apsaugotą nuo bangų ir vė jo, kuris anksč iau buvo ež eras ir neturė jo iš ė jimo į jū rą . Bū tent nuo š ios vietos apaš talas Paulius pradė jo savo pamokslininko kelionę Rodo saloje. Š ventojo iš gelbė jimo vietoje buvo pastatyta nedidelė koplytė lė . Š ios į lankos gamtos grož is dabar yra turistų piligriminių kelionių ir vestuvių fotosesijų vieta.
Į ė jimas į Lindos Akropolį dabar kainuoja 12 eurų asmeniui, taip pat reikia pateikti vakcinacijos paž ymė jimą arba naują PGR tyrimą .
Prasonisio vaizdas iš apž valgos aikš telė s
Kitas turo objektas – Prasonisi, arba „Dviejų jū rų buč inys“. Dvi jū ros – Vidurž emio ir Egė jo – skalauja Rodo salą . Š iauriniame jos gale prie Rodo miesto susijungimo efekto praktiš kai nesimato, tač iau pietiniame gale galima mė gautis š iuo neį prastu reiš kiniu. Jau artė jant prie š ios vietos nuo apž valgos aikš telė s aiš kiai matosi š ė lstanti Egė jo jū ra (deš inė je) ir rami Vidurž emio jū ra (kairė je).
Ž alioji Egė jo jū ra ties Prasonisi
Egė jo jū roje skuba aitvarai, o Vidurž emio jū roje – banglentininkai.
Vidurž emio jū ra prie Prasonisi
Jas skiriantis dalgis ne visada pasirodo. Buvo metų , kai jis nebuvo matomas, bet dabar jis yra 100 metrų ploč io.
Nerija, kurioje galite vaikš č ioti Prasonisi
Vė jas ten nuolat š vilpia, kaip uraganas, neš a ir skaldo apie tave dygliuotą smė lį . Todė l nemalonu š ioje vietoje ilgai už sibū ti. Bet tikrai verta aplankyti, apž iū rė ti š į gamtos stebuklą , taip pat iš simaudyti dviejose jū rose.
Š ioje vietoje dvi jū ros susilieja į vieną
Ten yra vietų degintis ir maudytis, bet nematė me nė vieno, kuris norė tų degintis esant tokiam vė jui.
Rodo istorija neį prastai turtinga. Jame yra ilgas į kū rimo laikotarpis Š v. Jono riterių saloje ir didž ių jų magistrų valdymo laikotarpis.
Jonitai pasirodė Rodo saloje 1319 m.
Š v. Jono karinis dvasinis ordinas, dar prieš prasidedant kryž iaus ž ygiams, Jeruzalė je pastatė vienuolyną ir ligoninę , skirtą gydyti maldininkus, kurie iš Vakarų Europos keliavo į Š ventą ją Ž emę – Palestiną – garbinti Š ventojo kapo. . Kadangi iš pradž ių pagrindinis brolijos, o vė liau ir Ordino tikslas buvo ligoninių statyba, ordino nariai buvo vadinami ligoninininkais.
Rode Hospitaleriai buvo priversti tapti labiau militarizuota jė ga, nuolat kovojanč ia daugiausia su Š iaurė s Afrikos piratais, tač iau jie taip pat kovojo su Egipto ir Osmanų sultonais. Mū š iuose su musulmonais ordinas demonstravo savo iš skirtinius bruož us – jo riteriai buvo apsirengę juodomis tunikomis su baltais kryž iais.
Meistrų rū mų eksponatai
Hospitalininkai sukū rė galingą laivyną ir tapo tokiais tikrais jū reiviais, kad per ateinanč ius š imtmeč ius, iš pradž ių Rode, o paskui Maltoje, jie nepaž ino pralaimė jimo jū roje.
Rodo saloje, Halikarnase (dabar turkiš kas Bodrumas, kuris per są siaurį yra tik 16 km) ir gretimose salose jų apsaugai buvo pastatyta daugybė pilių , kurių garnizonai sė kmingai atmuš ė prieš o desantas. Vieną iš š ių pilių – Monolithos – galė jome pamatyti kaip ekskursijos dalį .
Monolito pilies griuvė siai
Nė ra reguliaraus autobusų į pilį kursavimo, galite nuvykti tik dalyvaudami ekskursijoje arba automobiliu.
Degustacija
Apsilankius degustacijoje (beje, ten pirmą kartą iš bandž iau apelsinų uogienę su raudonaisiais pipirais, kuri man labai patiko dė l neį prasto skonio) ir skaniai papietavusi mū sų ekskursijų grupė pajudė jo toliau palei visą vakarinę pakrantę . Rodo.
Maž i kebabai Graikijoje vadinami souvlaki
Gė rė mė s nuostabiais siautė janč ios Egė jo jū ros vaizdais, apž iū rė jome salą suakmenė jusio laivo pavidalu.
Laivų sala
Legenda byloja, kad daug problemų Rodui pridarę piratai prikrovė į laivą grobio tiek, kad, š iek tiek pajudė ję nuo kranto, nebegalė jo pajudė ti toliau ir. . . pavirto akmeniu.
7 š altinių slė nis
Paskutinė mū sų kelionė s stotelė buvo apsilankymas Septynių š altinių slė nyje.
7 š altinių slė nis
Galingas š altinis iš kyla į pavirš ių iš karto 7 vietose, iš jo teka į Lutanio upę , kuri teka į XX a. ketvirtajame deš imtmetyje statytą betoninį tunelį , o po to į telkinį .
Tai vienintelis gė lo vandens rezervuaras Rode, naudojamas drė kinimui. Tiesa, galingo š altinio neradome: Rode buvo labai karš ta vasara, bet, ž inoma, ė jome 168 metrų tamsiu tuneliu, dė l kurio visi turistai vyksta į š ią vietą .
Tunelis 7 versmių slė nyje
Praė jimas per jį neapš viestas, tik pusiaukelė je yra vė dinimo š achta, prasimuš usi per ž emė s storį.13 m. Tai vienintelis dienos š viesos š altinis.
Š viesa tunelyje
Tuneliu gali eiti tik vienas ž mogus, ten labai siaura. Vanduo š altas, iš pradž ių iki kulkš nies, paskui iki kelių , bet visi eina! Juk jau vyrauja į sitikinimas, kad vyras, praė ję s, atsikratys septynių nuodė mių , o moteris – septyneriais metais jaunesnė . Gidė pasakojo, kad kai kurios damos spė jo nubė gti tris kartus. Tiesa, tokių ž monių mū sų grupė je nebuvo.
Visas aukš č iau nurodytas lankytinas vietas taip pat galima pasiekti vieš uoju transportu. Autobusai važ iuoja gana gerai, bet, ž inoma, sugaiš ite daugiau laiko, o kelionė yra gana brangi.
Pailsė ję vieną dieną iš vykome apž iū rė ti salos sostinė s – Rodo miesto.
Taip buvo kruopš č iai į rengtos Rodo ligoninė s
Tvirtovė yra pagrindinė jos atrakcija.
Tiesą sakant, už viduramž ių sienų vis dar veikia senamiestis, kuriame gyvenimas verda be sustojimo.
Senamiesč io aikš tė
Didž ią ją jos dalį sudaro siauros viduramž ių gatvelė s, kurių namuose vis dar gyvena vietos gyventojai.
Labai viduramž iš ka gatvė
Mums, ko gero, tai buvo didž iausias atradimas.
Č ia vis dar gyvena ž monė s
Manė me, kad tvirtovė yra muziejus po atviru dangumi, bet pasirodo, kad viduje gyvena ž monė s, dirba kavinė s, restoranai, parduotuvė s ir gatvė s parduotuvė s.
Senamiesč io aikš tė
Kaž kada Rodo tvirtovė buvo laikoma neį veikiama, XIV–XV amž iais ji buvo didž iausia ir galingiausia tvirtovė Europoje ir 213 metų atlaikė musulmonų puolimus.
Dė l tvirtovė s neį veikiamumo Rodas ž lugo 70 metų vė liau nei Konstantinopolis.
Trys gynybos linijos
Š v. Jono riteriai atneš ė daug rū pesč ių , už puolė Maž osios Azijos ir Egipto pakrantes, nuskandino ar už ė mė musulmoniš kų valstybių laivus. Jau du š imtmeč ius Rodas buvo spygliuolė musulmoniš kų Rytų kū ne.
Senamiestis
Riterių valdymo pabaiga buvo 1522 m. Bū tent š iais metais 10.000 karių sultono Suleimano Didž iojo armija vė l apgulė Rodą , kurio tvirtovę gynė tik 7 000 ž monių garnizonas. Po š eš is mė nesius trukusios apgulties riteriai nebeturė jo jė gų ir galimybių apginti tvirtovę . Tač iau turkai, apie tai suž inoję iš Didž iojo kanclerio ordino iš daviko, jau atė jusios ž iemos są lygomis, per daugybę š turmų patyrę didž iulius nuostolius, nebeturė jo jė gų tę sti apgulties. Derybų metu buvo susitarta dė l garbingo tvirtovė s atidavimo. Turkai visus norinč ius palikti tvirtovę paleido su vė liavomis, ginklais ir patrankomis, parū pino laivus iš plaukti iš salos. Riteriai ir tie Rodo gyventojai, kurie norė jo palikti salą , iš pradž ių iš plaukė į Siciliją , o paskui į Maltą . Taigi Rodo riteriai virto maltieč iais. Bet tai jau kita istorija.
Pasivaikš č iojimas grioviu
Prieš į važ iuodami į senamiestį apė jome jį iš iš orė s palei griovį . Sienų ilgis aplink perimetrą yra apie keturis kilometrus, o pats griovys dabar paverstas iš puoselė tu parku.
Gravis, kuris dabar paverstas parku Rode
Tač iau bū tent iš ten galite pamatyti š ias galingas sienas, suprasti, kaip buvo pastatyta tvirtovė ir kodė l buvo taip sunku ją už fiksuoti.
Vieni iš vartų į senamiestį
Tvirtovė s perimetrą sudaro 11 vartų . Norint patekti į Riterių gatvę , geriau į eiti pro vartus iš Mandraki uosto pusė s.
Vartai iš uosto
Pro š iuos vartus patekę į tvirtovę iš karto pateksite į Archeologijos muziejų , kurio pastate riterių epochoje buvo į sikū rusi Bendroji ligoninė .
Į ė jimas į Archeologijos muziejų
Į ė jimas į muziejų kainuoja 6 eurus, kompleksinis bilietas su apsilankymu Magistrų rū muose, dviejose parodose ir baž nyč ioje – 10 eurų (galioja tris dienas).
Mozaikos archeologijos muziejuje
Privaloma pateikti vakcinacijos paž ymė jimą arba naują testą .
Buvę s ligoninė s skyrius
Apsilankymą pradė jome nuo muziejaus ir nė minutė s nesigailė jome.
Archeologijos muziejaus vidinis kiemas
Jame eksponuojama daug į domių archeologinių radinių , rastų tiek Rodo miesto, tiek visos salos teritorijoje.
Archeologijos muziejus
Archeologijos muziejaus keramika
Iš archeologijos muziejaus nuė jome į Riterių gatvę .
Riterių gatvė
Riterių gatvė je buvo ne kareivinė s, o ordinui priklausiusių tautieč ių klubai. Dabar ant jo matė me Prancū zijos ambasadą .
Š ventosios Trejybė s baž nyč ia Riterių gatvė je
Riterių gatve patenkame į pagrindinį pastatą – Magistrų rū mus.
Meistrų rū mai
Rū mai buvo pastatyti dar XIV amž iuje ir nuo to laiko juose matė.19 meistrų , kurių skirtumas nuo karalių buvo tas, kad jų valdž ia nebuvo paveldė ta. Didieji magistrai kartu su savo ordinu savo klestė jimo laikais kontroliavo visą Vidurž emio jū rą . Todė l jų rezidencija buvo tvirtovė , kuri turė jo pabrė ž ti jų stiprybę ir į taką .
Meistrų rū mų vidinis kiemas
Turkų valdymo laikais rū mai buvo kalė jimas.
Dė l kelių ž emė s drebė jimų ir parako sprogimo netoliese esanč iame pastate rū mai buvo smarkiai apgadinti. Italai ją atkū rė (sala jiems atiteko XX a. 20-aisiais) tik iki 1940 m.
Meistrų rū mų laiptai
Verta paž ymė ti, kad restauratoriai padarė viską , ką galė jo – rū mai atrodo gana viduramž iš kai ne tik iš iš orė s, bet ir iš vidaus.
Meistrų rū mų salė s
Jo vidinė s salė s su akmeninė mis sienomis, mozaikos ant grindų (originali mozaika, atvež ta iš Koso salos), aukš tos lubos ir didž iuliai ž idiniai perteikia tikrą viduramž ių atmosferą .
Mozaikos meistrų rū muose
Ypatingą paslaptį š iai vietai suteikia savita akustika, kurioje girdimas kiekvienas oš imas, o ž ingsniai skamba garsiai.
Ž idiniai
Meistrų rū mų salė s
O salių ekspozicijos panardina lankytojus į ligoninių erą .
Maldos kė dė s
Apž iū rė ję Meistrų rū mus, nuvykome į Mandrakio uostą . Ten š vartavosi tuo metu didž iulis laineris!
Laineris Mandrakio uoste
Nuė jome graž ia ir triukš minga krantine iki vietos, kur prie į ė jimo į uostą stovė jo Rodo kolosas.
Taip graž iai iš klotos akmenukų plokš tė mis Rodo krantinė je
Pakeliui pamatome graž ią itališ ko stiliaus baziliką . Tai Rodo katedra. Deja, š iuo metu jis atnaujinamas.
Rodo katedra
Rodo kolosas buvo vienas iš septynių pasaulio stebuklų , bet, deja, iki š ių dienų neiš liko. 36 metrų aukš č io bronzinė figū ra virš miesto iš kilo daugiau nei 60 metų , o vė liau buvo sunaikinta per ž emė s drebė jimą.226 m. Manoma, kad jis atrodė taip. . .
Graikai du kartus atstatė Koloso statulą ir kiekvieną kartą sugriuvo per ž emė s drebė jimus. Dabar, sako, paruoš tas naujas restauravimo projektas. Na, palaukime ir pamatysime!
Stulpeliai su elniais
Ir prie į ė jimo į uostą dabar stovi dvi kolonos su elnių figū romis: patinu ir patelė . Š ie gyvū nai laikomi š iuolaikinio Rodo simboliais. Jie buvo pastatyti Italijos valdymo metais, XX amž iaus pirmoje pusė je.
Stulpeliai su elniais
Pagal legendą , elniai tapo Rodo simboliu po to, kai iš gelbė jo salą nuo nuodingų ž alč ių invazijos. Gyvū nai juos sutraiš kė kanopomis.
Ir dar vienas mū sų „kultū rinė s“ programos punktas liko neį gyvendintas – kelionė į Anthony Queen Bay.
Anthony Quinn Bay
Iš mū sų kaimo galite nuvykti autobusu, bet galite ir pė sč iomis. Pasirinkome ž ygį . Liko tik keturiasdeš imt minuč ių .
Eikime ryte, kad patektume į į lanką , kol ji nepasipildys turistų .
Anthony Quinn Bay
Ir jie nepralaimė jo! Į lanka nedidelė , labai vaizdinga, saugoma dviem kyš uliais, joje kriš tolo skaidrumo vanduo ir visiš kai nė ra bangų .
Anthony Quinn Bay
1964 m. Anthony Quinn (Lotynų Amerikos š aknų turintis aktorius) filmavosi Graikijoje, Rodo saloje, garsiajame filme „Graikas Zorba“.
Jis taip talentingai pavaizdavo graiką , kad toliau vaidino graikų vaidmenį visuose Holivudo filmuose. Ir Graikijos vyriausybė jam atidavė š ią į lanką (pagal kitą versiją jis ją nusipirko). Tač iau bet kuriuo atveju nesvarbu, kuri iš š ių versijų yra teisinga, nes jau 1984 metais š is rojaus gabalas tapo Graikijos valstybė s nuosavybe. O į lanka iki š iol vadinasi gerai ž inoma – Anthony Queen Bay.
Anthony Quinn Bay
Bū tent filmui „Graikas Zorba“ kompozitorius Nikos Theodorakis sugalvojo melodiją ir buvo sukurtas š okis „Sirtaki“, kurio anksč iau nebuvo.
Faktas yra tas, kad Anthony buvo suž eistas filmavimo aikš telė je ir negalė jo atš okti š okyje, bet tempė koją . Bet per skausmą jis toliau š oko. Taip pasirodė naujas š okis su neį prastu slydimo ž ingsniu.
Po filmo, pelniusio tris „Oskarus“, sė kmė s, š okis „Sirtaki“ iš garsė jo visame pasaulyje ir nuo tada buvo siejamas su Graikija.
Netoli Anthony Queen į lankos yra dar viena į lanka – LadikO. Ji maž iau ž inoma, bet ir vaizdinga bei turistų pamė gta. Jū ra ten skaidri ir nuostabios spalvos!
Ladiko į lanka
Tai mū sų atostogų pabaiga. Kodė l tai visada taip greitai baigiasi?
Falirakio kaimo paplū dimys
