Ekskursija į Meteoras
Kelionė METEOR yra nepamirš tama patirtis.
METEORA – tai aukš tų , stač ių uolų ir uolų grupė , kurią vainikuoja vienuolynai, ermitaž ai ir celė s, o į vairū s jų urvai nuo XI amž iaus buvo paversti asketiš kais stač iatikių vienuolystė s bū stais. Š ios uolos yra netoli Kalabakos miesto, maž daug trijų š imtų metrų aukš tyje virš Tesalijos slė nio lygio.
Tū kstantis uolų ir uolų , kurios matomos iš tolo, tarsi akmens masė , stebina didybe, kelia baimę ir dž iaugsmą .
Š iose vietose gyveno senovė s gydytojas Asklepijus, kuris kartu su vaikais sukū rė Asklepiono ligoninę , kurioje gydė savo pacientus.
Vienuolinis gyvenimas, tai yra ž monių visuomenė s palikimas ir savanoriš kas į kalinimas atsiskyrė lių vietose, krikš č ionybei prasidė jo jau pirmaisiais amž iais. Tiksli vienuolystė s atsiradimo METEORA data nenustatyta, tač iau XI amž iuje š iame kraš te jau buvo vienuolių ir asketiš kų atsiskyrė lių bū stų .
XIV amž iuje, kaip raš oma kronikose, į Meteorą atvyko į takingas vienuolis Atanasijas ir uolė tame kalne į kū rė pirmą jį vienuolyną . Jis pavadino uolą METEORO, nes atrodė , kad ji kabo tarp dangaus ir ž emė s, 619 metrų virš jū ros lygio aukš tyje. Nuo tada visas kalnų ansamblis vadinamas METEORA.
Takas į vienuolynus eina per KASTRAKI kaimą . Ž alia augmenija baigiasi ir staiga kyla aukš ti uolė ti pilki kalnai, tikras didž iulių uolė tų kalnų „miš kas“, kurio virš ū nė se į sikū rę vienuolynai, paslaptingai derantys ir derantys su kraš tovaizdž iu. Ten, virš uje, vienatvė ir tyla yra į statymas, jauč iama nepakartojama ramybė .
Ant š ių nevaisingų uolė tų kalnų , kurie tapo rū mais tū kstanč iams asketiš kų atsiskyrė lių , stač iatikių vienuoliai iš moko bū ti iš mintingi mintimis ir nuolankū s savimone.
