Мои волшебные каникулы Mano stebuklingos šventės

2010-08-28-11 apsistojo š iame "graž iajame" vieš butyje.
Deja, perkant bilietus apie š į vieš butį radau tik du atsiliepimus rusų kalba, kuriuose vieš butis prilyginamas 4 ž vaigž dutė ms. Tiesa, su posū kiu. Ir taip pat nesunerimo dė l vieš buč io kainos (pats kaltas). Ž vaigž dž ių nevertinsiu, sprę skite patys. Labai gaila iš leistų pinigų . Niekada neraš au atsiliepimų , tač iau apsilankius š ioje „nuostabioje vietoje“ kilo nenugalimas noras paraš yti apie viską , ką pamač iau.
Į vieš butį atvykome 12 val. vidurnakč io su 3.5 metų vaiku. Mums buvo suteiktas numeris ir paaiš kinta, kaip rasti savo Š eimos kambarį (! ). Apie palydė jimą ir bagaž o pristatymą nebuvo nė kalbos.

Taigi mes su vaiku ant rankų ir lagaminu ė jome ieš koti savo namų . Tiesa, turiu pasakyti, kad jis nebuvo toli, ir mes jo taip ilgai neieš kojome. Bū stas pasirodė pirmame aukš te, ž velgdamas į apš iurusią tvorą ir aptriuš usias vietines trobeles, ten saulė s iš vis nesimato, tad miegoti ė jome į š lapias lovas, su bū riais uodų . Po lė ktuvo, kaip ir buvo tikė tasi, nusprendė me nusiprausti po duš u, po kurio pusė mū sų kambario buvo už tvindyta vandeniu, nes duš as buvo savotiš ka plytelė mis iš klota konstrukcija, kurioje vanduo neiš ė jo, o buvo už verbuotas. Apie rankš luosč ius net nė ra ko kalbė ti, tai pilki, nutrinti skudurai su skylutė mis, kuriose lengvai telpa pirš tai.
Ryte, 5 valandą , savo „giedojimu“ paž adino gaidys, tad pabudę ne iš karto supratome, kur esame.
Iš karto nusprendė me pakeisti kambarį . Nė ra ką sakyti, jie pasikeitė iš karto ir be ginč ų . Matyt, nesame vieninteliai. Paė mė me pigesnį kambarį su vadinamuoju vaizdu į jū rą . Jis pasirodė daug malonesnis. Tač iau jis turė jo ir savo į karš tį : pats tualetas susitvarkė tik su nedideliu poreikiu, po didelio poreikio reikė jo iš urnos pasiimti kibirą , pasisemti vandens ir su viskuo susitvarkyti pač iam. Apie pasvirusius jungiklius, suskilusias plyteles, suplyš usius š viestuvų gaubtus ir į elektros juostą apvyniotą plaukų dž iovintuvą kambaryje kalbė ti nereikia, viso kito fone į tai visai nekreipiate dė mesio. Vonioje degė tik viena iš trijų lempų . Koridoriuje iš viso nebuvo š viesos.
Kambario valymas susideda iš patalynė s, rankš luosč ių keitimo ir grindų valymo. Dulkė s visai nenuvalytos – vieš nagė s pabaigoje buvo galima pieš ti ant baldų .

Dabar apie mitybą . „Restoranas“ – valgykla su musių bū riais! Tiek musių niekur nemač iau. Be to, jie jauč iasi labai laisvai ir nieko nebijo. Š iame valgomajame galite valgyti tik gatvė je – ten nereikia taip į nirtingai atbaidyti musių . Tač iau stalą reikia prilaikyti viena ranka arba ką nors pakiš ti po stalo koja, kad stalas nesusvyruotų . Indai visi apdauž yti, stiklinė s baltų dė mių (iš jų galima daryti guodž ianč ią iš vadą , dar maš inoje plaunamos), š akutė s ir š aukš tai taip pat padengti kaž kokia danga. Apie jokias staltieses nera kalbos (kaip nuotraukose). Buvo labai juokinga ž iū rė ti, kaip ką tik atvaž iavę ž monė s stovė jo ir bandė sau iš sirinkti š varesnius indus, bet iš nevilties ė mė , ką gavo. Vaikų meniu buvo skrudintos bulvytė s (! ) ir deš relė s (! ), kurias nesunkiai rasdavome ant bendro stalo. Apie maistą nieko negaliu pasakyti, maistas monotoniš kas, bet už tenka, valgyti galima. Tiesa, reikia ž iū rė ti, kepti ar ne, jei nemė gstate mė sos su krauju. . .
Vieš nagė s viduryje pradė jo stipriai lyti su perkū nija, dė l kurios nutrū ko elektra ir pusę dienos praleidome be vandens ir elektros. Š į kartą buvo skirta vakarienei. Dabar tai buvo smagu! Norė dami ką nors pavalgyti, ž monė s apsiš vietė ž iebtuvė liais, mobiliaisiais telefonais, klausinė jo vieni kitų , kas yra ant padė klų . Mano nuomone, net kalbos barjeras iš nyko, visi vienas kitą suprato. Valgomojo grindys ir kai kurie stalai buvo už lieti vandeniu, nes stogas nebuvo paruoš tas tokiam lietui. Jis bė go daug kur. Kadangi nebuvo elektros ir neveikė jokie aparatai, vieninteliai alkoholiniai gė rimai buvo vynas, kuris buvo pilamas tiesiai iš maiš elių į plastikines taures, vanduo buvo pilamas iš atsineš to auš intuvo. Kartu aptarnaujantis personalas neprarado humoro jausmo – vakaras buvo pavadintas romantiš ka vakariene. Tiesa, po š ios „romantiš kos vakarienė s“ su vyru apsinuodijome: vyras jautė si geriau, bet mano bū klė buvo apgailė tina. Dė koju Dievui, kad tai nepaveikė vaiko. Kitą dieną supratome, kad esame ne vieninteliai, nes daugelis (kaip ir mes) nusipirko ką nors valgomo artimiausioje parduotuvė je ir vakarieniavo savo kambaryje.
Kalbant apie teritoriją ir paplū dimį . Teritorija nė ra gerai priž iū rima. Pieveles su ž alia ž ole ir nupjautas radome tik prieš ais valgomą jį ir registratū roje, visa kita buvo nenupjauta ir su nudž iū vusia ž ole. Pagal tiltą ir iš dž iū vusį griovį su jame gulinč ia ž arna padarė me iš vadą , kad geriausiu metu ten buvo kaž koks dirbtinis rezervuaras. Vieš butis daž nai kvepė jo nuotekomis, o kai kur š is kvapas buvo nuolatinis.
Paplū dimys vieš butyje nevalomas, smė lis sumaiš ytas su nuorū komis ir kokteilių pypkė mis, jau nekalbant apie popierių ir kitus malonumus. Urnos ir peleninė s paplū dimyje iš viso nesuteikiamos. Paplū dimio teritorijoje į krantą iš plauti dumbliai taip pat nevalomi.

Vieš buč io reklamoje skaitome, kad 2009 metais jis buvo visiš kai renovuotas. Man gė da klausti, kas buvo prieš tai?
Su vyru bandė me nustatyti, kiek ž vaigž duč ių turi mū sų vieš butis. Taigi niekur nieko apie tai nerado – nei ant paties vieš buč io, nei ant broš iū rų nebuvo jokių atpaž inimo ž enklų .
Tač iau vieš buč io informacijos centre pastebė jome plakatą su tomis pač iomis nuotraukomis, kaip ir vieš buč io apraš yme turistinė se svetainė se internete. Pasirodo, kadaise š is vieš butis vadinosi Sandy Beach ir turė jo 5 ž vaigž dutes! Bet buvo aiš ku, kad tai buvo labai labai seniai.