Autobusu, keltu, automobiliu... Prisimenant Kretą. 3 dalis. „Candija liko palikuonims...“
Tę sinys. Pradė kite č ia:
1 dalis. Dė lionė už baigta >>> p>
2 dalis. Istorijos labirinte >> >
Atsipraš au, bet vė l pradė siu nuo citatos:
“Iš senovė s Kretos, kur kaž kada gyveno Minotauras ir kur buvo baisus labirintas, palikuonims liko Kandija – nepasotinamas, sprogstamai augantis miestas, modernus labirintas, kuriame mirė arba iš nyko visų tautų ž monė s. , maiš antis tarpusavyje rases, nes, esantis vienodu atstumu nuo Azijos, Afrikos ir Europos pakranč ių , jis virto tarp jų suriš tu Gordijaus mazgu“ (Anne ir Serge'as Golonai).
Ir iš karto paž ymė siu, kad, mano į spū dž iais, Candia nuo tų laikų labai pasikeitė – nenustojo augti (greitai Herakliono oro uostas sklandž iai atsidurs beveik miesto centre), tač iau pakeitė savo sprogstamą jį ir verdanč ią gamtą iki iš matuoto neskubaus egzistavimo.
Taigi, pasinerę į pač ią virš ū nę ir sė kmingai iš ė ję iš sudė tingo ir keisto Mino civilizacijos labirinto, galite skirti laiko Heraklionui(dar ž inomas kaip Khandakas valdant arabams, dar ž inomas kaip Candia prie venecijieč ių , dar ž inomas kaip Megalo Castro valdant turkams). Pasivaikš č iokite po jo istorinę dalį , paž iū rė kite į Venecijos „sveikinimus“, likusius iš Kandijos karalystė s laikų , „į kvė pkite“ dar viena istorine era. Nors manoma, kad miestas buvo smarkiai nukentė ję s per Antrą jį pasaulinį karą , todė l savo grož iu nusileidž ia tam pač iam Retimnonui, kuriame jau aplankė me, ar Chaniją , į kurią dar tik planuojame vykti.
Pasivaikš č iojimą pradė sime nuo garsiausio venecijieč ių paveldo – fontana Morosini su keturiais liū tais (kokie venecijieč iai be liū tų ). . .
. . . esanti Eleftherios Venizelos aikš tė je, kuri vienu metu buvo sumanyta kaip mini kopija Š v.
Iš aikš tė s sklinda gatvė s – ir jei jus domina apsipirkimas, galite pasivaikš č ioti 1866 m. parduotuvių gatve. . .
…ir eikite į Kornarou aikš tę , kur yra seniausias Herakliono Bembo (1588 m. ) fontanas, kurį , kaip manoma, pastatė architektas Gianmatteo iš senovė s romė nų sarkofago fragmentų . Bembo (iš č ia ir juokingas pavadinimas).
Š alia yra turkiš ko laikotarpio fontanas, kuriame dabar yra kaž kas panaš aus į „Juice-Water“ kavinę . ; ))
Jei esate neabejingas apsipirkimui ir begalviams vyrams iš sarkofagų , rugpjū č io 25 d. galite pasirinkti gatvę , kuri veda nuo Morosini fontano iki uosto.
Pasukę nurodyta kryptimi iš karto pamatysite Š v. Morkaus baziliką (katedrą ), kuri laikoma viena seniausių salos katedrų . Dabar jame yra miesto meno galerija.
Ž monių skaič ius į spū dingas, bet kaž kodė l tai visai netrukdo. Atmosfera pagrindinė je miesto gatvė je gana atsipalaidavusi ir net kiek tingi ir š ventiš ka. Intensyvaus sostinė s ritmo visiš kai nė ra. Ir vė l prisimenu savo draugą : „Na, ko tu nori? Tai graikai! " : )
Paž odž iui už.100 metrų yra didingai iš kilusi Venecijos lodž ija, pastatyta tam pač iam Kretos gubernatoriui Francesco Morosini XVII amž iaus pirmoje pusė je.
Š iandien č ia yra miesto rotuš ė , todė l turistams atvira iš orinė apž iū ra. . .
. . . ir galimybė pasigrož ė ti kiemu su arkadomis ir kolonomis.
Š iek tiek toliau gatve yra stač iatikių Š v. Tito katedra – didž iausia Heraklione, taip pat viena svarbiausių ne tik Kretoje, bet ir visoje Graikijoje. Jo statyba siekia XIII a. Manoma, kad š ventasis Titas, bū damas apaš talo Pauliaus mokinys, atneš ė krikš č ionybę į Kretą .
Ir tada rugpjū č io 25 gatvė su mielais ir originaliais namais. . .
. . . nukels į senovinius Venecijos dokus, pastatytus prieš kelis š imtmeč ius (iki š ių dienų iš liko tik 7 iš jų ). Š iandien dokai iš dalies naudojami kaip kariniai sandė liai.
Prieš juos Herakliono jū rų uostassu į vairiais laivais ir valtimis. . .
. . . virš kurių besileidž iantys ar kylantys orlaiviai praskrenda pavydė tinu daž numu.
Ir kelionė s pabaiga – ilga prieplauka, vedanti į Kules tvirtovę , kurią XVI amž iuje pastatė venecijieč iai, nugriautos senos 9–10 a. tvirtovė s vietoje. .
Iš pradž ių venecijieč iai savo tvirtovę vadino „Roccaalmare“ – iš vertus iš italų kalbos kaip „Uola prie jū ros“. Pavadinimas „Kules“ („SuKulesi“) tvirtovė buvo suteiktas jau turkų valdymo laikais, turkiš kai tai reiš kia „Vandens bokš tas“.
Tač iau, nors turkai tvirtovę savaip pervadino, jie net nepaš alino nuo jos sienų Š v. Morkaus liū tų , kuriais galime grož ė tis iki š iol.
Dabar tvirtovė s pastate vyksta festivaliai, parodos ir kiti kultū riniai renginiai.
Tač iau dauguma po tvirtovę vaikš tanč ių turistų už siima į domesne veikla – stebi nesibaigianč ią bangų seriją , besidauž anč ią į tvirtovė s sienų akmenis.
Kad ir ką sakytumė te, jū ra yra seniausia ir didingiausia Herakliono ir visos Kretos atrakcija. : )
Todė l kitoje dalyje keltas pagaliau atsiras , ir pamatysime net tris jū ras.