Chacha-cha ritmu

2014 Sausio 12 Kelionės laikas: nuo 2013 Birželio 12 iki 2013 Liepos 23
Reputacija: +816
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

I dalis – Tbilisis

Informacijos apie Gruziją – vieną iš „galingų ir nesunaikinamų “ respublikų – turė jome nuo vaikystė s, tač iau kokia š i š alis dabar yra labai miglota: Chvanč kara, Kindzmarauli ir Chač apuris su Khinkali yra graž ū s ž odž iai, bet než inojome, ką jie valgo. tai su.

Sprendimas aplankyti š alį atė jo netikė tai – paž į stama sutiko vietinį aborigeną , nuvaž iavo jo aplankyti, ir pasiliko, o kai labai pasiilgo tė vynė s, neatvyko ir pakvietė mus – apsistoti Tbilisyje. Na – Tbilisis, taigi Tbilisis. Nusipirkę bilietus į pigų „Wizz Air“, mes, mū sų kukli 9 ž monių kompanija (2 vaikinai ir 7 merginos), iš vykome apž iū rė ti Gruzijos į ž ymybių.

Pirma diena:

Skrydis „Kijevas-Ž ulyany“ – „Kutaisis“ labiausiai į siminė nusileidę s, bet ne lė ktuvu oro uoste, o lė ktuve skridusiems keleiviams – „mikroautobusai“ ilsisi piko metu! ! ! !!


Toks į spū dis, kad kaž kas nespė jo - skrenda į bagaž ą...Patirkę masinę psichozę ir laimė dami lenktynes ​ ​ trumpame atstume, atsisė dome į "Airbus-320" ir saugiai per maž iau nei dvi valandas į kė lė me koją . Gruzijos dirvož emis. Oro uostas Kutaisyje visiš kai naujas, skrydž ių dar nedaug ir Duticų dar nė ra. Nufotografavę priimanč ios policijos internetinė je kameroje, praė jome pasienio kontrolę ir į sė dome į mū sų laukiantį mikroautobusą , patraukė me į Tbilisį.

Sostinė je nuomojomė s apartamentus: 6 asmenims - 3 kambarių butą už.60 USD parai (Š artavos gatvė je), o 3 asmenims - „kapeikas“ už.45 m. yra.

Pirmą vakarą buvo nusprę sta vakare pasivaikš č ioti Tbilisio centre. Iš sprę sta - padaryta! Taksi atvykę į sutartą susitikimo vietą (Chardeni, Gorgosali ir Samgebro gatvių sankryž ą (atsipraš au, jei iš kraipiau pavadinimą )) nuė jome į pirmą pasitaikiusią kavinę laukti likusių š ios akcijos dalyvių.

Siaura gatvelė …, blanki gatvių lempų š viesa…, kavos kvapas… ir nemaž a są skaita už.2 kavas, 2 arbatas ir 2 pieno kokteilius – apie 60 GEL (1 GEL – 5 UAH). Laukdami vietinių suž inojome, kad š i kavinė viena brangiausių rajone, skirta turistams. Apmokė ję są skaitą iš ė jome pasivaikš č ioti po miesto centrą . Graž us vakaras Tbilisis...Viskas apš viesta: tvirtovė s sienos ant upė s, tiltai, baž nyč ios, paminklai...

Po poros valandų pasivaikš č iojimo ir grį ž ę į savo marš ruto pradinį taš ką , papraš ė me vietinių parodyti nacionalinė s virtuvė s ypatumus, kuriuos jie mielai nuvedė per aikš tę ir prieš ais minė tą kavinę už sukome į dvi istorijų restoranas „24 valandos“. Nepaisant vė lyvos valandos (darbo dienomis apie 22 val. ), restoranas buvo beveik pilnas – daugiausia vietinių susituokusių porų su vaikais.

Natū ralu, kad Gruzija norė jo gruziniš ko maisto: už sisakė me 10 į vairių rū š ių chinkalių (apie 30 vnt. ), butelį Alazani Valley ir 1.5 litro ą sotį krekerių.10 ž monių . Be to, pora lė kš č ių ž alumynų ir keli buteliai Borjomi. Š is patiekalas mums kainavo 70 GEL...Patenkinti ir maloniai nustebinti visiš kai kitokiomis kainomis iš keliavome ilsė tis. Beje, taksi kainos labai demokratiš kos - kelionė mums kainavo 4-5 GEL už automobilį (nuo centro iki poilsio vietos už trukome apie 15 min. ).

Antra diena:


Rytas prasidė jo nuo kavos...Taip pat suluguni sū riu, kurį pirkome artimiausioje prie namų esanč ioje parduotuvė je. Produktų kainos gana panaš ios į visos Ukrainos ir net pigesnė s nei vidutinis Kijevas (tai aš dė l to, kad nereikia vež tis į Gruziją iš namų kiaulinių taukų su mivina, nes nė ra nieko - yra viskas normaliomis kainomis ).

Pagal ekskursijų programą vietiniai vaikinai mums pasiū lė aplankyti Mtskhetą – pirmą ją Gruzijos sostinę , o dabar ir turistams skirtą Meką . Pakrovę savo kone „futbolo komandą “ automobiliu, patraukė me į tikslą . Š iai akcijai vadovavo mano amž iaus Gocha, gerai paž inoję s Ukrainą (ž aidę s 5 sezonus futbolo jaunystė je Simferopolio „Tavria“ komandoje), o į pagalbą pasikvietė draugus (Dž ordž ą , Givi ir Davidą ). Mū sų į gula, vadovaujama Givi pakeliui, turė jo "už sukti į namelį - paimti gervę "..."Vinzo" buvo supilta į statines, bet kadangi statinė netilpo į bagaž inę , teko tenkintis tik 20 -litrinis kanistras...nuvaž iavo į baž nyč ią , iš kilusią ant kalno, kurios papė dė je yra pirmoji Gruzijos sostinė.

Vaizdo prieš mus neį manoma apsakyti ž odž iais, tad pridedu tik nuotrauką...Mtskheta – maž as miestelis, kuriame viskas dvelkia istorija ir religija. Tvirtovė s sienomis apsupta baž nyč ia, prie į ė jimo į istorinę miesto dalį iš sidė sč iusios suvenyrų parduotuvė s ir daugybė turistų sukuria unikalų š io miestelio į vaizdį . Beje, suvenyrų pasirinkimas ir kainos už juos š ioje vietoje – patys optimaliausi. Taigi nepasiklyskite – galite saugiai kaupti atsargas.

Po ekskursijos ir kultū rinė s programos norė josi pavalgyti (o laikas priminė pietus). Bendro alkio fone Dž ordž as pakvietė mus į savo restoraną . Keletas ž odž ių apie restoraną – jis turi „liaudies“ statusą (jį oficialiai pasisavino pats prezidentas) ir yra greitkelyje prie į važ iavimo į Tbilisį . Lankytojų visada daug (o tai juk rodiklis), kurių dauguma – vietiniai.

Deja, apie kainas negalė siu pasakyti, nes buvome sveč iai. Visų patiekalų nesugebė siu iki galo apraš yti, nes neuž teks jė gų , o ir gresia už springti seilė mis, o be gruziniš kų nuotykių č ač u...Kuklū s pietū s truko pusantros valandos iki 3 val. 4, kol galiausiai buvo prarastas laikas...


Bloga bė da – pradž ia. . . Grį ž ę namo 18 val. ir tiesiog besitempę iš palaimos valgydami (gė rę ) ant lovų , sunerimome - renkamė s 19 val. - einame stebė ti naktinį Tbilisį iš paukš č io skrydž io. Š į kartą mū sų vedliai iš š eimininko pusė s buvo Zurabas, Mirabas, jo brolis Gio ir Tato. Naujų jų draugų automobiliais kopdami į kalną , kurio papė dė je yra Tbilisis, galė jome apž iū rė ti visą Gruzijos sostinė s panoramą vakariniais drabuž iais.

Bū simiems turistams š ios vietos orientyru gali tapti televizijos bokš tas ir apž valgos ratas, kurių papė dė je mes iš tikrų jų buvome. Nusifotografavę atminimui, nusprendė me nekeisti tradicijų (bet kokią ekskursiją baigti valgymu) ir draugų patarti (ir jų vadovaujami) iš vykome į kitą į staigą , esanč ią kaž kur Tbilisio pakraš tyje. Kaimo restoranas buvo didž iulis pastatas su praš matniu kraš tovaizdž iu nacionaliniu stiliumi. Deja, nesugebė siu orientuotis skaitytojo pagal kainą , bet sprendž iant iš lankytojų flotilė s...Apskritai š i diena mums baigė si skrandyje...Vakaro metu skambė jo frazė : „Ar buvai Alazanio slė nyje? “, O į mū sų neigiamą atsakymą buvo pateiktas prieš inis pasiū lymas – „Rytoj mes eisime“. Kas tada ž inojo, kad yra 400 km...ir visa tai gerai...ekskursijos...

Treč ia diena:

Tą dieną mū sų laukė Alazani slė nis.

Vaikinai paž adė jo atvaž iuoti papietauti, o kol turė jome laisvo laiko (ir atmintis nepraranda), nusprendž iau bė gti į gelež inkelio stotį – nusipirkti traukinio bilietų į Batumį . Faktas yra tas, kad iš pradž ių nusprendė me 4 dienas praleisti namuose Tbilisyje ir 6 dienas Juodosios jū ros pakrantė je Adž arijos sostinė je. Pro mū sų buto langą aiš kiai matė si Centrinis stadionas. B. Paichadzė – jis tarnavo kaip orientyras rajone. Ribotas 4 ž monių skaič ius taksi nuvaž iavo į gelež inkelio stotį , kur nusipirkome bilietus į dieninį traukinį „Tbilisis-Batumi“ (faktiš kai iki Mahinjauri stoties) 1 klase. Iš vykimas 7:30, atvykimas - 12:52. Eidamas į priekį pasakysiu, kad traukinys susideda iš keturių modernaus stiliaus vagonų , primenanč ių mū sų greituosius traukinius „a la Hyundai“ su patogiomis sė dynė mis, kondicionieriumi ir kitais patogumais. Visai padoriai.


Taigi, tapę laimingais bilietų į kurortą savininkais, patraukė me link namų pakeliui aplankyti vietinio alaus. gamykla – pagal aborigenų pasakojimus jie gamina (ir parduoda) skaniausią alų Gruzijoje. Mū sų kelias driekė si pro centrinį Tbilisio turgų (na, labai primena mū sų.90-ų jų vidurio Odesos Privozą – daug prekybos iš rankų , kojų , š aligatvių...kaž kokie skudurai, lygintuvai, ž aislai (). Tada pravaž iavome minė tą stadioną (na, negalė jome paneigti malonumo bū ti nusifotografuoti aikš tė s, kurioje ž aidž ia rinktinė , fone) ir iš ė ję į krantinę patraukė me link norimo taš ko. Pagal vietinius alaus orientyrus. Patys ž monė s turė jo patiekti augalą : „Kai matai ant pieveles vyrus, gerianč ius alų iš trijų litrų skardinių – esi š alia, o kai pamatai tuos pač ius vyrus, bet jau mieganč ius ant pievelė s – tada atė jai : ) ).

Pasiekę tikslą pamatė me penkių metrų (aukš tį ) sieną su 50 x 50 cm spragomis, kurios viduje burbė jo baltais chalatais vilkintys ž arnų tramdytojai. Kol konteineris prisipildė gyvybę teikianč ios drė gmė s, priė jau prie š alia stovinč io taksi susitarti dė l kelio namo, nes jau buvome stori pė sč iomis. Taksisto atsakymas buvo labai malonus: „Kokios problemos, mieloji! Dabar iš gerkime alaus ir einam! „...Komentarai pertekliniai...Beje, vairuotojai Gruzijoje labai gerbia policiją , jokiu bū du nepataria siū lyti kyš io („iš sprę sti klausimą vietoje“), nes vis tiek nepriims, o pasodinti į kalė jimą . BET! ! ! ! ! Vienintelė s kelių eismo taisyklė s, kurių jie laikosi, yra saugos dirž ai („Ką tu! Prisiseg! Puiku“). Bet kas yra vientisa juosta, raudona š viesa, greič io virš ijimas...Apskritai, ne veltui sklinda anekdotai apie tikrus dž igitus. Taip, beje, apie alų : jis tikrai skanus.

Vidurdienį grį ž ę namo sė dome į draugų automobilį ir iš vykome už kariauti Alazani slė nio. Kelias nebuvo arti. Tad pakeliui kelis kartus stabtelė jome atsigerti vandens (iš kalnų š altinių ), „papudruoti nosį “ (š iek tiek toliau nuo tų pač ių š altinių ) ir atsigaivinti, „ką Dievas atsiuntė “. O pakeliui atsiuntė : suluguni, paplotė lius, churchkhelu ir ž inoma chachu . Į miestelį (jei neklystu - Telavi) atvykome apie 19 val. Atvykę į aukš č iausią jos vietą , kur patogiai į sikū rusi kavinė , už sisakė me puodelį kavos ir pradė jome mė gautis nuostabiais po mū sų kojomis besidriekianč io Alazani slė nio vaizdais. Tač iau viena rū š imi nepasitenkinsi ir mes, dar pusvalandį praleidę karuselė se, tę sė me kelią į Mirabo ir Gio tė vų buveinę . Į vietą atvykome 21 val.

Sprendž iant iš kieme vieš pataujanč ios ramybė s, mū sų komandos atvykimas buvo staigmena mano moč iutei...Tač iau po 15 minuč ių namo veranda virto kaip pasakoje: stalai buvo perkelti, staltiesė iš tiesta ir namas buvo pilnas kaimynų ir draugų . Iš kart vyno rū siai atskleidė savo paslaptis...Lezginką pakeitė "raudonoji rū ta"...Ir buvo puota ant kalno...ir aš ten...Gė riau vyną su č ač a...ant marš kinė lių liejosi, bet ir pateko į vidų «


Ketvirta diena:

Rytas buvo saulė tas, nepaisant to, kad prieš dieną buvo iš gė rę s. Po pusryč ių suluguni su arbū zu patraukė me į meilė s miestą – Signahi. Jis yra ant kalno ir nė ra turistinio tako. Jauki kavinė , kabanti dangaus pakraš tyje, tapo mū sų prieglobsč iu kelioms valandoms.

Sė kmingai rinkę kitas kebabų porcijas, atlikome š io sezono hitą (na, tikriausiai jau atspė jote – ž inoma, „raudonoji rū ta“) ir pradė jome š okti akomponuojant už deganč iai lezginkai. Tač iau kad ir kiek truko atostogos, teko skubė ti atgal į Tbilisį , kur suvalgė me atsisveikinimo vakarienę (nesistebė kite – Gruzijos gamtos grož is ir nacionalinis skonis darniai derė jo su vietine gastronomija). Kelias atgal buvo lengvas pusmiegas ir sunki kova su viskuo, kas suvalgyta ir iš gerta.

Paskutinį vakarą Tbilisyje praleidome viename iš priemiesč io restoranų – buvo daug graž ių tostų (jie tikrai moka kalbė ti! ), „Chinkali“ ir „khachapuri“ bei paž adai č ia sugrį ž ti dar kartą , taip pat kvietimai paragauti mū sų . salotos …

II dalis – Batumis

Po Tbilisio etapo trys merginos grį ž o į Ukrainą , o likę s mū sų bū rys iš vyko už kariauti svetingosios Gruzijos platybių . Adž arijos sostinė je iš anksto už sisakė me du apartamentus internetu. Mahinjauri stotyje (galutinė stotelė , kur atvyksta traukinys) mū sų jau laukė du taksi, kuriuos už sisakė me su buto savininkų pagalba (taip pigiau nei susitarti stotyje). 15-20 min. ir jau artė jome prie „kambarių “. Buto į spū dis mums paliko neiš dildomą...Nuotraukose viskas atrodė kitaip...Viskas apgriuvę , drė gna, pelė sis, namų prieangiai kaip po meno. gliaudyti...Apskritai "trys" su dideliu minusu. Taigi mes atsisakė me š eimininkė s nuomotis namą ir, eidami į lauką , pasikvietė me draugus (bendraudavome vienas su kitu „kelioninė SIM kortelė “). Į klausimą : „Na, kaip? “, Iš girdo atsakymą – „Mes ateiname pas tave“

O č ia: sekmadienis, 15-00, debesuota, krituliai 3-4 mm.


o mes vidury Batumio, š eš i ž monė s su lagaminais, są lyginai alkani ir kiek š lapi „atostogautojai“. Nė ra ką veikti – reikia ieš koti prieglobsč io nakvynei. Radę netoliese esantį McDonald's (vienintelį Batumyje), už ė mė me pirmą jį aukš tą , atidavė me lagaminus vietiniam darbuotojui ir, už sisakę vieną kratymą ir š eš is vamzdelius, palaidojome planš etę , ieš kodami padoraus ir nebrangaus bū sto. Ne visai laimingas vaizdas, ar ne? Nesijaudink – juokauju – drebė jimas buvo ne vienas…

Internete susiradę agentū ros atstovą su krikš tatė viu, palikę moteris baigti kratytis, iš vykome į paž intinę kelionę po nekilnojamą jį turtą . Į domiausia, kad visus butus mums aprodė š eimininkai, atidarę duris iš vidaus...Ten verdama sriuba...Č ia vaikas slankiojanč iose...Į ką maklerio mus nuramino: „Viskas haraš o! Aš jums pasakysiu dabar - jie greitai iš eis..." Be ž odž ių.

Nuvaž iavome į š varų Sarpi paplū dimį (kaimelis prie Turkijos sienos – 15 minuč ių mikroautobusu (1 GEL) ir jū s ant š iltos jū ros kranto, kurį matė Turkijos pasienieč iai).

4. Kalnų restorane aplankė me upinį upė takį , kuris iš kart buvo sugautas tinklu ir š eimininkas mums paruoš ė.

5. Atliko ž ygį -metimą "apsipirkimo" Turkijos ž emė je tikslu.

Galbū t papasakosiu daugiau apie Turkijos kelionę:

Taigi, kitą lietingų atostogų dieną , kai iš seko neapmuitinamos atsargos, o „Chacha“ nebegalė jo ž iū rė ti, atidarę „Yandex“ apž iū rė jome savo vietą ir, atsiž velgdami į netolimą Turkijos sienos vietą , buvo nusprę sta aplankyti kaimyninę mes esame valstybė , bet ne Antalijos pakrantę , kur kiekvienas esame buvę s, bet kur nė vienas turistas kojos nė ra į kė lę s. Sakoma – padaryta! Į sė dę į vietinį mikroautobusą sumokė jome 1 GEL ž mogui ir pasiekė me Gruzijos-Turkijos sieną.


Pė sč iomis, per 10 minuč ių į veikę muitinę ir pasienio kontrolę , jau buvome po raudonomis vė liavomis. Ir č ia prasidė jo į domiausia - turkai š ioje vietovė je retai mato turistus - rusų , anglų ir ukrainieč ių kalbos buvo nenaudingos...Vos pavyko rasti gruzinę , nepamirš usią rusų kalbos ir jau iš mokusią turkiš kai. Su jos pagalba sė dome į mikroautobusą (kelionė.3 turas. Lira) ir nuvaž iavome...į „Stambulą “. Taigi bet kuriuo atveju vairuotojas š aukė...Supratau, kad už.3 liras į Stambulą nenuvaž iuosi, nes ten daugiau nei 700 km. , vis dar nerimaujame: kur eiti? . . Viskas pasirodė paprasč iau: „Stambulas“ – artimiausiame kaime esantis prekybos centras, į kurį gruzinai eina apsirengti. Bet ten važ iavome grį ž dami ir iš pradž ių mū sų kelias nukrypo į turistų nelepinamą Turkijos miestelį Hopa.

Pavargę nuo 15 kilometrų važ iavimo, iš karto nuė jome į restoranus pasimė gauti gurkš niu (vis dar Tbilisyje iš tempti skrandž iai leido pasijusti). Pasirinkę kavinę su š viež ios ž uvies prekystaliu, bakstelė jome pirš tais į meniu, o kol ž uvis virė , ragavome skardinę alaus "Efesas" - silpnas, bet numalš ina troš kulį . Pasistiprinę , pilni jė gų ir energijos, ė jome „apsipirkti“. Iš esmė s turkiš ki dalykai palankiai skiriasi nuo kiniš kų , o kainos gerokai maž esnė s nei mū sų rinkose. Surinko krū vą marš kinė lių už.50 UAH. ir dž insus už.200 UAH. (mokama mokė jimo kortele), su pareigos jausmu grį ž dami važ iavome atgal į Stambulą , kur padidinome pirkinius. Kirsti sieną prieš inga kryptimi už trukome 15 minuč ių – bet kaip: „pareiga“ turė jo į vykdyti planą!

Vakar vakare nuė jome į restoraną , esantį Batumio pakraš tyje, kalnuotoje vietovė je ant tos pač ios kalnų upė s kranto. Kadangi jau buvo tamsu, viso gamtos grož io, ž inoma, neiš vydome, tač iau tai nesutrukdė dar kartą pasimė gauti gruziniš kos virtuvė s malonumais.

Na...Taigi mū sų Gruzijos kelionė baigė si...Ryte sė dę į taksi (už sisakė me "autobusą " "Mers-Vito") patraukė me į Kutaisio oro uostą , kur dvi valandas iš "Wizz Air" persė dome į "Airbus". vė liau saugiai nusileido Kijeve.

Sė kmė s ir ilgai lauktų kelionių !

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Тбилиси
Стеклянный мост в Тбилиси
на фоне Мцхеты
древняя церковь
Мцхета
народный ресторан
вид Тбилиси
на фоне Алазанской долины
украиночки
и так встречают...
так встречают в Грузии
Тост прозвучал - надо пить...
Сигнахи
Сигнахи
Сигнахи
на пляже (на фоне местный ориентир - гост. Шератон)
виды Батуми
ночной Батуми - вид с колеса обозрения
гастрономия по аджарски
Ни шагу назад - позади... Турция! КПП на грузино-турецкой границе
шопинг на земле турецкой
по пути к ресторану в горах
виды Батуми
винный погреб магазина в Батуми
побережье Батуми
набережная Батуми
Komentarai (0) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras