Keliauju pirmą kartą gyvenime. 3 dalis
Tę sinys. Pradė kite č ia:
10 diena. Gamta neturi blogo oro)
Pabudome po niū riu Gruzijos dangumi apie 8:30. Neį manoma sakyti, kad š is faktas mus nuliū dino: mū sų už sakymas į dangiš ką jį biurą buvo į vykdytas – norė jome tiesiog pasivaikš č ioti po Botanikos sodą vė sioje vietoje. Pusryč iams suvalgę viską , į skaitant rezervinius blynus ir saldž ius skrebuč ius (aviž iniai dribsniai su vaisiais buvo nuš luoti anksč iau), pamaž u graž indami grož į , 10:00 iš ė jome iš sveč ių namų .
11:00 mū sų vairuotojas iš leido mus prie vartų į Batumio botanikos sodą ir paž adė jo mus pasitikti iš kitos pusė s. Už.8 GEL ž mogui į lindome į graž ų ž alią parką su tiek daug į vairių augalų , kad nesiimsiu jų iš vardyti. Pasakysiu viena: tai velniš kai graž i vieta). Tač iau gamta nusprendė perpildyti mū sų meteorologinę tvarką – o geriausias, kaip ž inia, yra gė rio prieš as – ir 12:30 virš utiniame parke su vaizdu į jū rą mus už klupo tipiš kas subtropinis lietus. Tač iau tai nesugadino mū sų nuotaikos: trumpais brū kš niais, kvė puodami aš tria ž aluma parko gaiva, nubė gome pas savo rū pestingą vairuotoją , kuris 13 val. iš važ iavime iš Botanikos sodo į sodino į sausą automobilį .
Adž arijos kalnas, bū tent Makhunceti krioklys, greitai iš sklaidė už klupusį mieguistumą , o nuo 14:20 iki beveik 15:00 mū sų linksma komanda mė gavosi pirmiausia kriokliu, o paskui karalienė s Tamaros tiltu (XII. amž iuje, atrodo). Karalienė s Tamaros reinkarnaciją galite pamatyti nuotraukoje))).
Ir tada buvo Batumis. . . Jis mus pasitiko su geriausiu savo pasiekimu (kaip mums atrodė , alkanas ir suš alę s) – Adjarijos chač apuri, jie yra adzaruli (7 lariai už patiekalą ). Neturė jau laiko į amž inti paties grož io, nes aromatas mane tiesiog iš vedė iš proto, o kai atė jau į protą , dingo pagrindinė š io patiekalo savybė – kiauš inis, kuris dedamas pač iame š io garduko viduryje. , jau spė jo sumaiš yti su į daru. Bet vis tiek atrodo atpaž į stama. Nuoš irdž iai prisipaž insiu, aš to neį valdž iau, ir tai tik maž iausia dalis). Sklando legendos apie Gruzijos didvyrius, kurie vienu prisė dimu gali į valdyti dalį Titaniko. . .
Mū sų komanda, bū dama gana sunki, nusprendė iš siskirti. Mano bendraminč iai ė jo į Batumio turgų pirkti tų ypatingų produktų , kurie kiekvienam iš mū sų asocijuojasi su Gruzija. Man tai buvo Svan druska (1 lar stiklinė.100g su stikleliu per pusę š ios stiklinė s), dž iovintos figos (20 larių kilogramų , bet jos sveria kiek paklausi, nepaisant to, kad kabo karoliukais) ir tlapi - neį tikė tinas dalykas, iš gelbė ję s mane nuo judesio ligos Gruzijos karinio kelio serpantino vingiuose. Š ie ploni blyneliai, pagaminti iš š aldytų vaisių sulč ių , didelis gabalė lis, negalė jau atsispirti ir į vertinau visas rū š is: iš kivių , vyš nių , kriauš ių , vynuogių , slyvų ir tkemali.
Lietus nesiliovė , bet kaž kodė l nenorė jome iš vykti iš Batumio, bet laikrodis rodė jau 18 val. Intuicija mums š nibž dė jo eiti į restoraną netoli jū rų uosto iš gerti puodelį tikros, ant smė lio už virtos kavos – ir į vyko stebuklas: jau 18:35 lietus nuė jo už kalnų , jū ra buvo visiš kai rami, o mes su palengvė jimu atsidusę s iš vyko susipaž inti su atsinaujinusiu Batumiu. Už kopdami į apž valgos aikš telę ir nusileisdami ant krantinė s sugaiš ome kiek maž iau nei valandą , tač iau š is laikas tikrai nebuvo praleistas veltui – į rodymas nuotraukoje). Keltuvo bilietas vienam asmeniui kainavo 5 GEL.
Kai nusileidome ž emyn, miestas jau degė š viesas. Siaurose senamiesč io gatvelė se dieną gali susidaryti spū stys, tač iau vakare jos labai palankios vaikš č ioti pė sč iomis. Nutarė me susitikti 21 valandą Piazza, tai irgi yra itališ kas kiemas, kuriame yra modernus laikrodž io bokš tas ir tautiniais kostiumais pasipuoš usios figū rė lė s. Tada pasukome į jū rų uostą , kad nuvyktume į Bulvarą – turistų ir miestieč ių mė gstamą atostogų vietą . O š viesų vis daugė jo. . . Man asmeniš kai ryš kiausius į spū dž ius paliko garsieji dainuojantys fontanai: stebė tinai priderinti vandens č iurkš lių š okiai prie malonios klasikinė s ir nelabai muzikos). Mū sų ž ygio pabaiga buvo aikš tė su Medė jos su Aukso vilna statula, kur kupini į spū dž ių sė dome į automobilį ir patraukė me į sveč ių namus.
Po chač apurio (taip, tos, kuri buvo suvalgyta 16 val. ! ) Vakarienė buvo akivaizdž iai perteklinė , todė l 23:30 nuė jome miegoti) Iki pasimatymo rytoj)))
Batumio botanikos sodas Ž aliojoje Cape
Mahu krioklysntseti
Karalienė s Tamaros tiltas Adž arijos kalnuose
Adž arijos chač apuris
Batumio uostas
Senojo Batumio gatvė s
Batumio panorama nuo Ferijos kalno
Keltuvu
Varpinė aikš tė je
Dainuojantys fontanai
Ferris ratas ant krantinė s ir š vyturio
Abė cė lė s bokš tas
Europos aikš tė
11 diena. Ir vė l jū ra)
Pasivaikš č ioti po Batumį buvo puiku, bet kū nas jau reikalavo tinginio slampinė jimo paplū dimyje. Nedelsdami po pusryč ių iš kart patraukė me prie jū ros, nes jė gų atsirado po pusryč ių kiauš inienė s su pomidorais ir ž alumynais bei aviž inė s koš ė s su bananais (9 val. , taip, taip)).
Visiš kai nenorė jau blaš kytis nuo bangų , nes š okinė ti ant jų (ir jose))) yra labai š aunu. Pietų pertrauka 14 val. vaiš inosi vermiš elių sriuba ir plovu. Mes, palaipsniui persisunkę gruziniš ka dvasia, pradė jome dė ti adž iką į visus patiekalus))) pasirodo labai gerai)))
Lengva darž ovių vakarienė (atspė k, kokia valanda))) paruoš ė mane ramiam vakarui ir pasivaikš č iojimui po puš imis prie jū ros. Reikia pastebė ti, kad nors jū ra č ia nė ra labai sū ri, spyglių prisotintas oras tai kompensuoja. Pasivaikš č ioję bilietų į Ureki gelež inkelio stotį , į vertinome patogią sveč ių namų vietą kaime – arč iau centro augo kavinių ir diskotekų š urmulys, tvyrojo natū rali tyla – cikadomis ir lakš tingalomis).
Labanakt, draugai))) iki pasimatymo rytoj)
12 diena. Vis dar nesame pavargę )))
Pusryč iams sveč ių namų komanda mus nustebino grietine). Reikė jo ilgai ir į temptai aiš kinti, kuo skiriasi sū reliai ir blynai, bet juoko ir juoko buvo daugiau nei kulinarinio kruopš tumo – sutarė me, kad tiesiog labai skanu. Ryž ių pieno koš ė klausimų nekė lė , todė l nedelsdami patraukė me prie jū ros.
Jū ra š iandien nusprendė mus pamaloninti iš pradž ių beveik ramybe, kurią , arč iau vidurdienio, pakeitė lengvas jaudulys ir srovė kita kryptimi. Plaukiant tam į takos turė jo ž aidimas „atspė k, kur š ilta srovė “, nes susimaiš ė vandens masė s. Tač iau tai tik pakurstė mū sų nuotaiką – nukritome į jū rą kaip š izofreniš ki delfinai))
Mums primygtinai rekomendavo numalš inti ž iaurų alkį ukrainietiš kais barš č iais, makaronais ir lengvais viš tienos kotletais, ką ir padarė me (prieš intis nebuvo prasmė s ir noro)).
Beviltiš kai pavė lavau vakarienė s, nes tai buvo paskutinis mū sų vakaras Urekyje (tiksliau, paskutinis), ir už sibrė ž iau tikslą pagauti saulė lydį . Kaip vė liau paaiš kė jo, negalė jau paaukoti skaniausio ratatouille (nors paaiš kė jo, kad iš tikrų jų tai buvo laisvas nacionalinio gruzinų patiekalo, kurio pavadinimo neprisiminiau, interpretacija. . . kaž kas su rupū ž ė mis ir basutė mis...), nes mano poilsio kolegos saulė lydž io metu atė jo į paplū dimį pilni ir patenkinti. Bet saulė lydis buvo to vertas. . . juolab kad ratatouille (ar kaip jie tai vadino? )) vistiek gavau)))
Rytoj atsisveikinsiu su jū ra. . . Labanakt)
13 diena. Sudie, jū ra…
Š tai, paskutinė mū sų atostogų diena prie jū ros. . . Sotū s pusryč iai pieniš kos koš ė s su makaronais ir keptais kiauš iniais su deš ra 9 val. ryto sklandž iai virto pasiruoš imu, kuris už sitę sė beveik iki pietų – lė mė oras pagaliau pamaloninti mus karš ta Gruzijos saule – vidurdienį buvo beveik neį manoma palikti vė saus namo paplū dimyje.
Sotingiems pusryč iams buvo ne maž iau sotū s pietū s 15:30 (viskas, kad traukiniu važ iuodami į Tbilisį nebū tume alkani) - barš č iai ir virtos bulvė s su adž ikoje kepta kefale ir ž alios salotos. kopū stų ir agurkų . Tač iau neatsisveikinau su jū ra ir per 40 sekundž ių persirengiau maudymosi kostiumė lį ir iš skubė jau prie jū ros). Skaidrus vanduo (jau be š altų srovių ) š velniai glostė odą , taip pat atsisveikindamas, noriu tikė ti, kad neilgai))).
Mū sų traukinys į stotį atvyko 19:11, taigi jau pusę aš tuonių buvome ten ir ieš kojome š io rož inio stebuklo))). Į Tbilisį atvykome 23:45, periodiš kai už migdami kelyje. Mus svetingai pasitiko Eka su paklotu stalu, iš kurio patiekalų atpaž inau tik dolmą...na š viež ias darž oves))).
Atrodo, kad mū sų laukia dar viena diena Tbilisyje. . . Labanakt, iki pasimatymo rytoj)))
14 diena. Ir vė l Tbilisyje!! !
Nors mū sų gretos per naktį retė jo dė l 6 valandą ryto lė ktuvu skridusių namo, nusprendė me nenuobodž iauti ir vež ė jo malonė s suteiktą dieną praleisti Tbilisyje teigiamai. Be to, jis sutiko mus kaip senus paž į stamus). Paprasti pusryč iai iš š viež io lavaš o su dviejų rū š ių sū riu (vienas - imerietiš kas, š velnesnio skonio, antras - aš tresnis, pavadinimą jau drą siai pamirš au), uogiene iš figų ir dž iovintų slyvų , sausainiais ir kitomis smulkmenomis buvo neskubanti ir matuota bei baigė si tik 10 val. .
Ž inoma, buvo kalbama apie orą , tiksliau, apie jo už gaidas. Taip, taip, ta pati liū tis, nuplovusi zoologijos sodą , niekaip nepalietė mū sų svetingų š eimininkų – apie tai, kas nutiko, jie daž niausiai suž inojo iš skelbimo, perspanč io apie laukinius gyvū nus. Gatvė se gyvū nų taip pat nematė me, nors, anot gandų , poros dar nesugavome.
Po pusryč ių liū dnai nuvež iau draugus į susitikimą su miestu, o pats atsisė dau susitvarkyti už raš ų ir nuotraukų . Tikiuosi tu man atleisi ir suprasi. Kaip paaiš kė jo, tai nebuvo pati blogiausia mintis, nes virš Tbilisio tvyrojo alinantis karš tis, aiš kiai pranaš aujantis naują lietų . Arba lietus, kaip vė liau paaiš kė jo).
Nebuvo kaip praleisti pietų , nes nakvynė s namų š eimininkė mums paruoš ė tikrą chač ą , o jos vyras atneš ė "nelabai saldaus, dar tik prasidė jo" arbū zo. Bijau į sivaizduoti, koks arbū zų skonis pač iame sezono metu)))), nes š is, „nesezoninis“, mū siš kiai bū tų pranaš esni 100 taš kų !
Karš č iai pradė jo slū gti apie 17 val. , o mes, grynai moteriš ka kompanija, nusprendė me pasivaikš č ioti „dė l spalvų “ ramiomis gyvenamosiomis miesto gatvė mis. Taip, tiesą sakant, pro vietinių gyventojų vyriš kas kompanijas praeini tarsi rentgeno spinduliais, bet! jokių š ū ksnių , niekš iš kų pokš tų ar priekabiavimo „va, graž uole, eime, tu bū si ž mona! nebuvo akyse. Stač iomis gatvelė mis už kopė me į kalną ir iš už pakalinė s dejonė s iš ė jome į Samebą , Š ventosios Trejybė s katedrą . Masteliai į spū dingi, ką galiu pasakyti. . . Nedidelis lietus dangui suteikė vė sumo ir specialių efektų .
Nuo vartų nuvykome į Avlabarą – vieną seniausių Tbilisio rajonų , etniš kai armė nų rajoną . Š tai vietiniame turguje nusipirkome pomidorų po 2 larius už kilogramą , o agurkų – už.80 tetrių . Netoli Avlabar metro stoties prie fontano pasukome ant krantinė s. Nusileidome ne iki pač ios krantinė s, o ė jome keliuku, einu palei kalną , ant kurio, š alia mū sų hostelio, yra prezidento rezidencija. Vietos į sitikinimu, tas, kuris nusiplauna akis vandeniu iš Verkių kalno, viską labai aiš kiai matys. Kelio viduryje, nes trū ko pė sč ių jų š aligatvio, turė jome grį ž ti į metro ir pereiti į kitą pusę , nuo kurios atsivė rė vaizdas į parką prie Taikos tilto ir naujojo teatro.
Nepaisant viliojanč ių š viesų , už degtų visame mieste, apie 20 val. grį ž ome į nakvynė s namus, kad pasiruoš tume keliui ir gerai iš simiegotume. Ž inoma, po vakarienė s su viš tienos sparneliais adž ikoje ir keptomis bulvė mis)
Ir rytoj pakeliui atgal! Labanakt)
Pietums arbū zas
Fontanas Avlabar maž as>
Samoeba po pietų
Slaptas iš trauka kalnas, kuriame teka krioklys
Naujasis teatras Pylimas
Taikos tiltas už sidega
15–16 diena. Kelias namo.
Kol laukė me savo ilgos kelionė s, nepavargome stebė tis š eimininkė s kulinariniais gabumais (kalbu rimtai – tai skaniausias chač apuris, kokį tik esu ragavę s Tbilisyje), bet š is malonumas atė jo. iki pabaigos, kai 10:00 iš plaukė me iš svetingo mū sų nakvynė s namų uosto.
Kelias buvo paž į stamas, bet buvo į domu paž velgti į viską iš kitos pusė s. Taigi, spė jome pamatyti garsų jį Ž invalio ež erą , kurio tamsoje pakeliui į Gruziją nepastebė jome. Paž iū rė kite, koks š varus ir skaidrus Aragvi teka tarp kalnų . Jos kontrastas su Terek buvo ypač ryš kus – jis buvo tamsus, niū rus ir vietomis atvirai neš varus.
Tač iau didž iausią dž iaugsmą mums suteikė Kazbekas visoje savo š lovė je, kuris atsivė rė mums lygiai vidurdienį . Kaip mums pasakojo Tbilisyje, tai ne visai retenybė , tač iau nedaž nai pavykdavo pagauti virš ukalnę , kuri nebū tų apgaubta rū ke ir debesimis. Taip, mums tikrai pasisekė toje kelionė je))).
Kelis kartus teko sustoti pakeliui fotosesijai, paskui apsipirkti (nepraleidau progos į sigyti man taip patikusio tlapi), todė l Gruzijos sieną pravaž iavome apie 15. Š tai ir buvome bė doje – neutralioje zonoje susidarė solidus spū stis nuo automobilių , kurių ilgis siekia beveik du kilometrus. Jau prie rusiš ko už tvaro, kai mū sų kantrybė jau beveik baigė si, suž inojome, kad po 2 valandų , pravaž iavus Kazbeką , ten nusirito purvas ir eismas buvo paralyž iuotas. Pasisekė ir č ia) po tokių ž inių net apsidž iaugė me, kad tuo metu buvome prie Rusijos sienos. Nepaisant to, 18:00 į važ iavome į Rusijos Federacijos teritoriją .
Ir tada nuovargis padarė savo, ir beveik visas automobilis (ž inoma, iš skyrus vairuotoją ) periodiš kai už migdavo, tik trumpais laiko tarpais atsirasdavo dokumentų patikrinimams, kurių tiek daug organizuojama Rusijos postuose. Malkoje, nepaisant labai vė lyvos valandos, net buvome papraš yti į eiti į pastatą kontroliuoti. Tač iau tolimesniam keliui tai nesutrukdė , ir toliau miegojome.
Važ iavome be sustojimo pailsė ti (valgis ir kava yra privalomi visiems keleiviams), nes š į kartą mū sų vairuotojas stojo antruoju pilotu, o jie pakeliui keitė vienas kitą . Iš Rostovo plento iš važ iavome 12 val. , o į Š ebekiną atvykome pusę aš tuonių . Č ia sieną kirtome lengvai ir nedelsdami, o pasienio kavinė Ukrainoje mus pasitiko nuobodž iai kruopš tus š eimininkas su ukrainietiš kais standartais gana geru š aš lyku. Mobiliojo ryš io operatoriai neskubė jo mū sų sugrį ž ti į tė vynę , tad paskubomis vakarieniavome ir 21:25 pajudė jome į Charkovą .
Ž invalio ež eras
Kazbekas visoje savo š lovė je
Prie Gruzijos sienos
Ač iū Rostikui, Olios sū nui, kad nuvež ė mus iš rajono tiesiai į namus)
Ač iū , draugai, už š aunią margą kompaniją ))
Ač iū , Irina Valeryanovna, už š ią kelionę )))
Ač iū , Dž ordž ija, kad esi))))
