Незабываемый отдых в Париже Nepamirštama viešnagė Paryžiuje

Mes jau seniai vykstame į Paryž ių . Vieš buč io pasirinkimas už sitę sė , kelionių agentū ra siū lė , sutikome, bet artė jo š ventė s ir vieš buč iai patvirtinimo nedavė . Laikui bė gant. Vizą buvo galima atidaryti tik gavus patvirtinimą iš vieš buč io. Kelionių organizatorius pakė lė kainas kitai vieš buč ių eilei. . Dė l to sutikau su paskutiniu Bordo vieš buč io pasiū lytu variantu, prieš tai net nepaž iū rė ję s atsiliepimų apie jį . Než iū rė jau, ne iš tinginystė s, o tiesiog susirgau gripu ir kaž kaip nesusitvarkiau. Kai „rankos pasitiesė “ ir perskaič iau apie jį , atsiliepimus, pasakysiu atvirai, „pasitempė “, bet nebuvo ką veikti. . . Atė jo patvirtinimas, dokumentai „iš ė jo“ vizai. Į Paryž ių skridome su persė dimu Frankfurte. Jie pasirinko Lufthansa aviakompaniją , tik todė l, kad ji nebuvo mū sų (bijau senų lė ktuvų ). Atskridus į Frankkrtą , lė ktuvo sė dynė je sė dinti kaimynė mus perspė jo nedelsiant paž iū rė ti į oro uosto į ė jimą didž iuliame ekrane, kuriame bus nurodytas mū sų skrydis į Paryž ių . Iš tiesų , didž iuliame ekrane vargu ar radome savo skrydž io ir terminalo numerį . Tada jie stovė jo eilė je prie muitinė s. Dė l maž ų gelež inių papuoš alų ant batų buvau rozuli ir ieš kojau. Kvailas. Nelabai malonu ir net š lykš tu. Tada stojome į eilę kartu su Kinijos, Afrikos ir NVS pilieč iais į atskirą eilę pasų kontrolei. Iki į laipinimo į lė ktuvą buvo likę apie 15 minuč ių Suž eisto dramblio greič iu iš skubė jome iš norimo terminalo. Ir reikia paž ymė ti, kad Frankfurto oro uostas yra didž iausias pasaulyje. Jis ne tik didelis, bet ir DIDŽ IUS. Laimei, mū sų daiktai nuskrido į Paryž ių jų mums Frankfurte neiš duodami. Likus maž daug 5 minutė ms iki nusileidimo pabaigos, į š okome į pustuš tį lė ktuvą ir iš skridome į pasaulio sostinę . Pakeliui dar buvome pavaiš inti burž uaziniu sumuš tiniu, kuris beje buvo. Paryž ius mus pasitiko lietumi. Į Charles de Gaulle skridome 1 terminale. Turė jome ieš koti oro uosto autobuso, kad patektume į antrą jį terminalą ir važ iuotume RER, kuris sustojo kaž kur netoli vieš buč io. Tiesą pasakius, nenorė jau, bet pinigų taksi (kaž kur 50-60 eurų , kaip raš ė tinkle) buvo gaila. Pakeliui į bagaž o iš davimą „sekiau“ dvi moteris, kurios skrido su mumis iš Tė vynė s. Atsisukusi į juos suž inojau, kad jie į namus iš sikvietė taksi už.55 eurus. Ž inoma, mes jiems „už sikė lė me ant uodegos“. Mus pasitiko rusakalbis vaikinas su iš kaba, bendrakeleiviai jam praneš ė apie besipleč iantį kontingentą , norintį patekti į Paryž ių . Jis kaž kaip reagavo infantiliai. Mū sų klaida buvo ta, kad nesiderė jome dė l kainos. Tai turė jo bū ti padaryta nedelsiant. Dė l to jis iš pradž ių vež ė bendrakeleivius ir pasakė , kad jie ima 55 eurus, o iš mū sų – 35. Merginos pasipiktino, bet kaž kaip neį tikinamai, matyt. Iš jų paė mė.50 eurų , iš mū sų – 40. Berniukas už sidirbo. „Bordeaux“ vieš butis atsidū rė adresu 100 Rue Fabour San Denis, kuris yra praktiš kai Paryž iaus centre, tarp Monmartro ir operos. Vieš butis yra sename pastate, po lango kraš tu yra klasikiniai ketaus strypai. Vieš butyje yra tik 25 kambariai (kaip nurodyta jo svetainė je). Vieš butis maž as. Mus sutiko š iltai, nors patys traukė me lagaminus į kambarį . Gavome trivietį kambarį treč iame aukš te. Apač ioje registratū roje pastebė jau kainas. Mū sų kambarys parai kainavo 80 eurų , ž inoma, kelionių kompanija mus „iš plė š ė “ daug daugiau. Kambarys normalus. Kambarys apie 14-16 kvadratinių metrų . m. Seni baldai, pavieniai langų rė mai, mini baras, maž a plazma ant sienos su 40 kanalų prancū zų kalba. Tualetas su vonia, kriaukle. Muilo ir š ampū no paketė liai. Kasdien valomas. Tiesa, nesupratau, kodė l valytoja visada iš mesdavo neiš pakuotą muilą ir padovanodavo mums naują . Kambarys buvo valomas kiekvieną dieną , rankš luosč iai keič iami. Patalynė normali, rankš luosč iai š varū s, be dė mių (tai puiku). Pro mū sų kambario langus buvo vaizdas į gatvę . Atvykome š eš tadienį ir naktį iš š eš tadienio į sekmadienį negalė jau už migti dė l triukš mo gatvė je. Ar tai buvo futbolo rungtynė s, ar ž monė s nenorė jo miegoti, bet triukš mas buvo toks, kad atrodė , kad ž monė s rė kia per ausis. Net susinervinau, nes galvojau, kad savaitę be miego č ia neiš tversiu. Tač iau paaiš kė jo, kad tai buvo pavienis atvejis. Ryte pabudau nuo kaž kokio vieniš o paukš č io č iulbė jimo ir gatvę valanč io automobilio triukš mo. Pusryč iai vieš butyje nuo 7:30 iki 10:00. Pusryč iams stiklinė apelsinų sulč ių , kruasanas (kur be jo eitum), batono gabalė lis, sviestas, marmeladas ir kavos, š okolado ar arbatos pasirinkimas. Jie atneš ė daug kavos - kavos puodą su kava ir kavos puodą su pienu, mes visi negalė jome net atsigerti. Pasirodė kaž kur 2.5-3 dideli puodeliai. Aš visą laiką gė riau kavą su pienu, o dukra gė rė ir arbatą , ir karš tą š okoladą (pasirodė , kad tai mums paž į stamas „nesquik“). Viskas skanu ir sotu (kad ir kaip keista man, soč ių pusryč ių su mė sa mė gė ja). Dė l gausybė s gė rimų prie stalo pasiė miau sultis su savimi, supyliau į termosą . Kambaryje naudojome pasiimtą boilerį , š ildydavome vandenį indelyje, o vakarais vakarienei virdavome miviną ir arbatą . Mū sų kaimynai kaž kaip labai juokė si, kalbė dami apie savo kambarį , kurio langai ž iū ri į kiemą -š ulinį . Esą buvo tamsu ir vaizdas pro langą į sieną labai „vaizdingas“. Mes patys to nematė me. Kaip jau raš iau, vieš butis yra centre. Jei iš eisite iš vieš buč io ir tuoj pat eisite į kairę , gatvė s gale (kaip vė liau paaiš kė jo, č ia vidurys) galite pamatyti seną arką – kaž koks karalius ją pastatė savo mylimosios š lovei, pasukite tiesiai prieš arką ir eikite į Strasbourg-Saint-Denis metro stotį arba nueikite iki Operos. Į operą ė jome labai lė tai, ž iū rė dami pro langus ir kelias truko apie pusvalandį , gal kiek daugiau. Jei eisite į deš inę (iš eidami iš vieš buč io), tada š alia bus Vostoyny stotis, o š iek tiek toliau - Sevrny stotis. Iš jų važ iuoja priemiestiniai traukiniai, o RER važ iuoja į Severny. Iki Rytų stoties sutelkite dė mesį į McDonald's, š ia gatve 50 metrų ir bus stotis. Š iaurė je - neapsukant plač ia gatve (pavadinimas kaip Mariengo) kaž kur 400-500 metrų nuo rytų (bet mano akis bloga, galiu klysti)))). Daugiausia vaikš č iojome pė sč iomis, bet į valdė me ir metro. Iš karto nusipirkome karnę už.13 eurų su centu, o kai pavargome vaikš č ioti, nusileidome į metro ir važ iavome. Ž emiau esanč io vieš buč io registratū roje galite pasiimti miesto ž emė lapį . Ten ir metro bei RER planas. Labai patogiai. Su š iuo ž emė lapiu eidavome visur, tad niekada nepasiklydom. Bū dama apsipirkinė ja, perskaič iau daug informacijos apie iš pardavimus. Ž monė s patarė iš pardavimų kaimui (netoli Disneilendo) ir parduotuvė lė ms Alasia gatvė je (Alasia metro stotis). Ką aš galiu pasakyti. Praė jusiais metais buvau pardavimo kaime. Taip, ten prekiniai ž enklai „iš leidž ia“ neparduotas prekes, bet vis tiek – brangu ir nelabai yra ką pamatyti. Už iš pardavimų kaimelio yra didelis prekybos centras, kuriame galima „atsiplė š ti“. Nuė jome į Alasia gatvę . Tikrai yra keliolika maž ų atsarginių parduotuvių , bet taip, kad „ak“, taigi ne. Mes kaž ką nusipirkome, bet tai ne pirkimas, bet taip. . . „Apsiž iū rė jome“ didž iausiame Europoje prekybos centre Dé fense (RER stotis arba Dé fense metro stotis). Mes apie jį než inojome. Į Dé fense nuvaž iavome apž iū rė ti miesto iš treč iosios modernios arkos apž valgos aikš telė s, deja, 3 savaites jie nebuvo į leisti. Tada atkreipė me dė mesį į firminė s parduotuvė s pavadinimą , į ė jome „minutei“, iš ė jome vakare su maiš ais ir lagaminu, kurį turė jome nusipirkti....Prekybos centras – skristi. Laukas nesuartas. Pravaž iavome tik 4-5 parduotuves, ir ten jos yra................. Gerai, kad pinigai baigė si))). Beje, keliaujant metro bilieto kaina nesikeič ia, tač iau RER skirstomas į zonas. O norint patekti į Defense RER reikia susimokė ti kaž kur 9 eurus, bet mes iki tos pač ios Defence už.1, 3 euro nuvaž iavome metro.