„PER DYGELUS Į ŽVAIGŽDES“ arba „KAIP PAMATYTI PARYŽIĄ IR NEMIRTI IŠ LAIMĖS“, 2 dalis
2 dalis. "PARISY, PARY... "
Į Paryž ių skridome iš Krokuvos, kurią pasiekė me persė dimu iš Katovicų . Krokuvoje turė jome turė ti beveik parą , bet ją „suvalgė “ Kijevo prastas oras. Į vieš butį iš alkę ir pavargę , kaip š unys, atvykome tik vienuoliktą vakaro. Pakeliui, grobuoniš ku kursu pakeitę š iek tiek pinigų , nusipirkome vietinę shawarma - nereikė jo nieko daugiau tikė tis ir neturė jome jė gų ieš koti. Be to, kol mano vyras laukė manę s su bagaž u prie š ios š avarmos, prie jo greitai priš oko vietiniai banditai ir, apsupę jį , kaž kodė l pradė jo reikalauti pinigų . Vyras, kaip patyrę s, suprasdamas, kad tik normalus ž mogiš kas kontaktas gali už kirsti kelią konfliktui, pradė jo su jais bendrauti su š ypsena. Keista, bet vos pokalbio metu iš girdę , kad esame iš Ukrainos, beveik apsikabinę , iš važ iavome, nepamirš dami palinkė ti gero poilsio.
Vieš butyje mus asmeniš kai apgyvendino š eimininkas, kuris daug paaiš kino apie raktus ir visa kita, kas susiję su vieš buč iu, bet mū sų galvos tą akimirką jau buvo blogos. Tiesa, vis tiek iš drį some jo paklausti, kaip rytoj ryte geriausia nuvykti į oro uostą . Namuose planavau, kad važ iuosime 292 autobusu - jo stotelė visai netoli vieš buč io, o paskutinė yra prie pat į ė jimo į terminalą . Tač iau naujasis draugas mus atkalbė jo nuo š ios minties, paaiš kindamas, kad š is autobusas važ iuoja per ilgai, geriau važ iuoti traukiniu. Nusprendė me pasiklausyti „vietinių “ ir eiti tuo keliu.
Traukiniai į oro uostą kursuoja kas pusvalandį iš pagrindinė s Krokuvos gelež inkelio stoties Dworzec Gł ó wny Wschó d nuo pirmosios platformos, emisijos kaina yra 12 Lt asmeniui. Kelionė ten apie penkiolika minuč ių , bet tada dar vienas persė dimas (nemokamas) nuvež amas į terminalą , iš pradž ių į pirmą , o paskui į antrą , kurio mums reikė jo.
Než inau, kiek laiko laimė jome, bet gestų tikrai buvo daugiau. Š iaip ar taip, svarbiausia, kad mes jau prie tikslo – Paryž ius mū sų laukia!
Ir jis mus pasitiko nuostabiu oru – š ilta ir akinanč ia saule. Po prasto oro Kijeve mums atrodė , kad mums vasara, norime nusimesti visus drabuž ius, tiesiai Charles de Gaulle oro uoste, juolab kad ten atvykau su slidinė jimo kostiumu ir atrodž iau kaip dinozauras. Tač iau nusprendė me iš tverti š ią akimirką iki vieš buč io ir pajudė jome. Ir jis gulė jo per RER + metro (po 9.50 euro). Turė jome padoriai iki jo nueiti, o tai buvo š iek tiek sunku, nes skrydž io Kijevas-Katovicai mū sų krepš ys buvo sugadintas ir nustojo judė ti ant ratų . Negana to, dar buvo „sutvarkyta“ ir kaž kas pavogta – deja!
Nepaisant to, mes sė kmingai (pagalbė jome juostos), bet pamaž u pasiekė me š į RER ir, padoriai atsistoję eilė je nusipirkti bilietų , saugiai pasiekė me (ž inoma, persė dę į metro) iki savo Cadet stotelė s. . Jau pakeliui mane suž avė jo afrikieč ių ... , Latino ...ir tt ž monių skaič ius. O ypač suglumino jauna mama, greič iausiai lotynų kilmė s, kuri su kū dikiu ant rankų vaikš č iojo aplink maš inas ir maldavo iš maldos. Man neaiš ku, ž inant kiek jie moka už vaikus Europoje, kaip jai sekasi elgetauti ir kur keliauja pinigai? Reikė tų jai duoti tą paš alpą , kurią mū sų mamoms moka už vaikus ir tegul ji „susisukinė ja“. Š ias liū dnas mintis iš variau nuo savę s, nes atė jau č ia visai ne dė l to.
Iš ė ję į Dievo š viesą iš Paryž iaus pož emio, vadinamo „metropolitu“, iš kart supratome, kad tai triukš mingas, tankiai apgyvendintas gyventojų , o ypač turistų , lakstantis ir purvinas miestas.
Tač iau jame nuo pirmos sekundė s pajuto savo ir ypatingą atmosferą.
PIRMOJI DIENA
Praė jus vos 2 valandoms po mū sų lė ktuvo nusileidimo, mes už siregistravome vieš butyje. Greitai persirengę , kiek į manoma lengviau, nusiė mę kepures ir net atsisegę nuo striukių gobtuvus, iš keliavome tyrinė ti Didž iojo miesto.
Iš anksto susidė liojau sau marš rutus, kur ir kada einame ir ką ž iū rime, nes visai nieko nė ra, bet norisi daug pamatyti - apskritai, kaip visada, stengiamė s aprė pti neaprė ptį . Na, než inojau, kaip ten seksis, bet sudariau detalius ž ygių ir kelionių planus ir jie tikrai padė jo nepasiklysti ir pamatyti maksimaliai.
Taigi, pirmos dienos (tiksliau, jau pusė s) planas:
„Opera, Vandomo aikš tė , Didieji bulvarai, Madeleine baž nyč ia, Bourbon Palace Palais Bourbon, L'Universite gatvė , Invalides Les Invalides, Avenue de Tourville, Champ de Mars parc de Champ du Mars, Eifelio bokš tas (pasivaikš č iojimas upe palei Seną su Bateauх Parisiens ) , Trocadero“
Pagal planą pajudė jome paž inties su didinguoju Paryž iumi link. Dė l to marš rutas pasirodė dvigubai ilgesnis, nei skaič iavau ž emė lapyje, dė l to, kad nuolat traukė kaž kur į š oną , o mes ten nuė jome tarsi už burti. Bet kodė l „kaip“? Miestas tikrai ž avi – jis nuostabus! Kaip nuostabu, kad visas š is grož is buvo iš saugotas! Jis ne tik saugomas, bet ir iš saugomas iš tikrų jų.
Pamatyti Paryž ių , o ypač Seną , svajojau nuo tada, kai vaikystė je į simylė jau V. Hugo „Notre Dame katedrą “. Gera, kai svajonė s pildosi – esame Paryž iuje ir net ant Senos krantų ! Upė mus nustebino savo galia. Atrodė , kad tai kunkuliuojantis upelis, kuris tarsi betoninė je spaustuvė je suspaustas milž inas bandė iš siverž ti. Ją pamač iusi supratau, kodė l Hugo tiek daug dė mesio skyrė Senos apraš ymui savo amž iname romane.
Tik prie upė s, kai pradė jo leistis saulė , jau jautė me, kad darosi vė siau ir puč ia gana š altas vė jas. Iš karto pagalvojau, kad reikia bent jau gobtuvų neatsegti, nes dar buvo stomp ir stomp. Bet ar tai mus sustabdys? Iki vakaro privaž iavome Marso lauką , kurio pabaigoje mus iš kilmingai pasitiko visas putojantis ir putojantis Eifelio bokš tas. Mes tiesiog iš tiesė me malonumą , artė dami prie jos, lė tai judė dami į priekį ir mė gaudamiesi reginiu. Paaiš kė jo, kad tai tikrai monumentalus statinys, kurio didybė s negali perteikti jokia nuotrauka ar vaizdo į raš as. Viskas gerai, bet jau buvome taip suš alę , kad atrodė , kad smegenys jau perpū stos. Na, nieko, dabar nusileisime iki Senos ir plauksime ja valtimi pasigrož ė ti miestu iš jo purvinų ir sraunių vandenų . To ten nebuvo! Tokių kaip mes buvo labai daug – buvo baisu ž iū rė ti į tokią minią.
Supratau, kad mano „iš valytos smegenys“ negali pakę sti – net verkimo. Bet, buvo mintis nusipirkti bilietus internetu dar bū nant namuose, bet č ia ž iauriai pajuokavo dar viena nesė kmė s dalis, nes prieš pat iš vykstant buvo bandoma nulauž ti mano kortelę ir jos bankas ją už blokavo, gavau naujas prieš pat iš važ iuojant ir nespė jo nieko veikti - kaip gė da, iki aš arų ! Na, o jei taip, tai pasigrož ė kime bokš tu su Trocadero ir pajudė kime link vieš buč io, nes kojos jau nebevaikš to, o jiems dar dvi dienos „darbo“.
ANTRA DIENA
Planas: „Square Verte-Gallen, Pont Neuf, Place Dauphine, Teisingumo rū mai, Konsjerž ai (apsilankymas), Sainte-Chapelle baž nyč ia (apsilankymas), Notre Dame Notre Dame de Paris (atvykimas antrą valandą , ekskursija), aikš tė už Notre Dame ir Sent Luiso sala
Sant Severin baž nyč ia, Sorbonos universitetas, Panteonas, Sufflot gatvė , Liuksemburgo sodai ir rū mai
Daug teigiamų emocijų ir malonių į spū dž ių pasisė mė me iš paž inties su Cité sala.
Kaip ir planavome, aplankė me Concierge ir Sainte-Chapelle – labai rekomenduoju, ypač nuostabius Sainte-Chapelle vitraž us. Bilietai į du objektus kainuoja 13 eurų , juos geriau pirkti Konsjerž oje – ten kur kas trumpesnė eilė . Lė tai, grož ė damiesi ir mė gaudamiesi, patekome į garsią ją Dievo Motinos katedrą , kur su Lidia Semjonovna planavome leistis į savanoriš ką rusakalbių turą . Internete skaič iau daug pagirtinų atsiliepimų apie š ią ekskursiją ir labai norė jau joje apsilankyti. Tai vyksta antradienį.14:00 ir š eš tadienį.14:30. Deja, jos tą dieną nebuvo, galbū t (než inau, tik spė ju), priež astis ta, kad buvo Didž ioji savaitė ir buvo pakeistas renginių grafikas. Treč iadieniais ir š eš tadieniais dar vyksta rusakalbių ekskursijų su kitais gidais, bet mes norė jome patekti į Lidiją Semjonovną , bet, deja.
Eilė Notre Dame viduje yra bauginanč io ilgio, bet ją reikia ginti – verta!
Bū tinai ten reikė tų apsilankyti, juolab kad juda gana greitai, į ė jimas nemokamas. Ten per vidurį tokia laikmeč io dvasia, tokia didybė , tokios svarstyklė s – maloniame susijaudinime sustoja š irdis! Nenorė jome iš ten iš vykti, bet planas mus perkė lė į iš ė jimą , prie kurio pamatė me nuostabų vaizdą - sė di padoriai atrodanti moč iutė , tikra prancū zė , š vari, priž iū rė ta, su manikiū ru, plaukais ir prieš ais ją – nuostabiai atrodanti kepurė , kurioje ji renka iš maldą . Vė l į galvą š ovė ta pati maiš tinga mintis: „Jū s, ponia, norė tumė t mū sų moč iuč ių pensijos, tada suprastumė te, kiek kainuoja stogo dangos medž iaga“. Ir vė l iš varome nuo savę s visas š ias nesą mones ir toliau grož imė s į vairiapusiš ku Paryž iumi.
Antrą dieną savo kelionę baigė me Liuksemburgo soduose – tai nuostabu! Gė lynai, tarsi nupieš ti, dž iugino akį , tvenkinys su paukš č iais ramino, o patys rū mai atrodė kaip lė lių namelis.
Buvo labai malonu klaidž ioti takais ir sė dė ti ant kė dž ių , kurių ten gausu, ir, kaip bebū tų keista, niekam nekyla mintis jas pavogti ir parduoti į lauž ą . Mano galvoje kaž kodė l nuolat skambė jo gerai ž inoma melodija, kurią kadaise atliko Joe Dassin. Nors, ko gero, tai tik mū sų asociacijos.
Gaila tik, kad tobulai apkarpyti kaš tonai dar nepraž ydo. Ech! Stichinė s nelaimė s, ką aš galiu pasakyti.
TREČ IA DIENA
Planas: Monmartras, Tertre aikš tė , Monmartro muziejus, Dali muziejus, skulptū ra „Praė jimas per sieną “, Meilė s siena, Sacre Coeure bazilika.
Place de la Bastille (kolona ir opera), Rue St. Antoine, Mansion Sully, Place des Vosges, Rue Bourgeois, Carnavalet muziejus ir parkas, Picasso muziejus, seniausias Paryž iaus namas, ž ydų kvartalas ir sinagoga, Pompidou centras ir Stravinskio fontanas, Hotel de Ville (Paryž iaus rotuš ė ), Š v. Jacques, Paryž iaus į sč ios, Š v. Eustachas, mainai.
Triumfo arka, toliau važ iuokite Eliziejaus laukų prospektu, Eliziejaus laukus ir Eliziejaus laukus, Petit Palais ir Grand Palais, Place de la Concorde, Rue Rivoli ir Tuileries sodą , Karuselė s sodą , Luvrą (atvykti š eš tą valandą , apsilankykite)“
Ž inoma, š ią dieną pradė jome nuo š lovingojo Monmartro. Supratome, kad č ia yra tikrasis Paryž ius – ne pompastiš kas ir praš matnus, o gyvas ir natū ralus. Š tai kur tikras prancū ziš kas skonis! Nuostabios siauros ir stač ios gatvelė s su laiptais atvedė mus į nepaprastą Sacre Kerr. Ž inoma, tektų ilgiau klaidž ioti gatvė mis, bet to padaryti tolimesni planai neleido. Nepaisant to, į spū dž ių turė jome pakankamai – ant nuostabios Bazilikos laiptų galima pamatyti daug į domybių . Š tai kur Paryž ius!
Kaž kuriuo momentu mū sų planas atvedė mus į Georges Pompidou centrą – tai kaž kas, ir visa to ž odž io prasme! Kaip „tai“ bū tų galima į stumti į „seną jį “ Paryž ių ? ! Man atrodė , kad tai ten, kaip akis skauda.
Bet, matyt, ne visi taip galvoja, o laimingų lankytojų ir „už dirbanč ių “ yra gana daug.
Ir š tai mes prie Triumfo arkos...Ž inai, garsiai! Labai į spū dingas ir didelio masto pastatas, o bareljefai ant jo – tiesiog š edevrai! Ten reikia viską apgalvoti iki smulkmenų – meno kū riniai! Mane palietė namas su medž iais ant stogo – Paryž iuje yra daug panaš ių , bet bū tent ten jis kaž kodė l atrodė ypač liesdamas.
Ir š tai jie, Eliziejaus laukai...O! Taigi tai visai ne laukas, kaip mes į sivaizdavome! Tai platus bulvaras su beprotiš ku eismu, praš matniomis parduotuvė mis ir didingais pastatais š onuose – š tai! Nustebau ir tai, kad ten „mū siš kių “ klaidž iojo daug daugiau nei visų kitų (bent jau mums taip atrodė ). Ir apskritai Paryž iuje daug rusakalbių turistų , o ekskursijų už tenka ir niekas netrukdys prie jų prisijungti ir pasiklausyti į domių istorijų.
Iš kart už Concorde aikš tė s, kuri tiesiog ž avi savo pompastiš kumu, prasideda sodas, vedantis tiesiai į jį – į Luvrą . Mes č ia dabar. Labai į domu sode, viskas suplanuota ir į rengta. Į sivaizduoju, kokios masinė s liaudies š ventė s bū na sezono į karš tyje! Ž avė jomė s visu š iuo grož iu, ypač apž iū rė jome visas statulas ir per tris dienas iki mirties pavargę priartė jome prie tikslo. Kokie mes geri bič iuliai! Viskas aiš kiai pagal grafiką – Luvre numatyta š eš tą , o mes kaip durtuvai vietoje, na, tiesiog trū ksta ž odž ių : „O, Š tirlicai, o, taip, tu kalė s sū nau! tai piramidė , už kurios yra į ė jimas. Reikė tų ten persikraustyti, nes iš anksto nusprendž iau treč iadienio vakarą nueiti į muziejų , nes ten pailginta diena ir š ių poros valandų pirmą kartą po tokios į temptos programos mums už tenka.
Bet mes, sunkiai jau judindami kojas, kurios buvo tiesiog sutryptos iki kelių , sustojome ir supratome, kad nereikia gadinti š edevro į spū dž io, kuris apskritai yra Luvras. Mū sų organizmai, jau pavargę fiziš kai ir emociš kai, nebesugebė s suvokti viso didž iulė s prabangos grož io ir vertė s. Ž inoma, č ia teks sugrį ž ti. Apsiribojome Karuselė s aplankymu ir patraukė me į metro, kuris nuveš iki vieš buč io - dar reikia susikrauti daiktus, tikimė s, kad už teks jė gų.
Nesivarginau vardinė dama ir apraš inė dama lankytinas vietas, nes jų galima rasti bet kuriame vadove, tiesiog norė jau perteikti ryš kiausius savo į spū dž ius. Mano giliu į sitikinimu, kiekvienas turi atrasti savą jį Paryž ių ir suprasti, KAS jam yra į domiausia ir jaudinanti.
Maž as patarimas tiems, kurie ketina aplankyti miestą – kad ir kur bevaž iuotumė te Paryž iuje, bū tinai už eikite į kiekvieną pasitaikiusią baž nyč ią . Esu tikras, kad nepasigailė site! Visi jie skirtingi, bet verti dė mesio.
Prieš kelionę viską planavau, net ir apsipirkinė jau (naivu). Bet galų gale gailė jomė s, kad tam sugaiš ome brangų laiką ir energiją . Apskritai į parduotuves praktiš kai nė jome. Reguliariai lankydavomė s tik prekybos centruose ir maisto turguose, kad ten „pač iuptume“ maisto ir, ž inoma, nepaprasto prancū ziš ko vyno. Norė dami suž inoti, vienas iš pirkinių:
Sū ris, Camembert tipo (350 g), griež inė liais pjaustytas kumpis (200 g), š viež ios salotos, paruoš tos valgyti (500 g), creme brulee (2x125), batonas, trys buteliai sauso vyno – viskas už.12 eurų . Kaip laikaisi? Iš verskite į mū sų kainas, „vargš ai“ prancū zai gyvai! ?
Bet bū kite atsargū s, paskutinę dieną mus bandė apgauti viename iš prekybos centrų - 4 pakuotes identiš kų sū rių paė mė me kaip suvenyrus savo artimiesiems, todė l suskaič iavo 5. Atsipraš au - ne visada yra lojalus pož iū ris į turistų , aš suprantu, nes tokį skaič ių gaus bet kuris vietinis gyventojas. Tač iau tokį budrumą parodė me po to, kai pirmą dieną buvome akivaizdž iai apgauti. O buvo taip – pavargę suš alę nusprendė me savo sausą davinį „atskiesti“ vynu, pirktu artimiausiame turguje, su kaž kuo karš tu. Man kilo mintis nusipirkti bulvyč ių McDonald's, esanč iame netoli vieš buč io (kaip nemė gstame š io verslo, arč iau kitų galimybių nebuvo). Ten ir nuė jome.
Negana to, kad kurį laiką buvome ignoruojami eilė je, aptarnaudami vė liau atė jusius, į maiš elį vietoj dviejų vidutinių bulvių porcijų į dė davo maž ų . Š į erzinantį nemalonumą aptikome jau patalpoje ir, ž inoma, niekas niekur nieko nesikreipė – pajė gos kainuoja brangiau. Tad jie negaili „apgaudinė ti“ iš toli matomų turistų . Taip! Beveik pamirš au! Kruasanai yra bū tini! Valgykite ir stebė kite, kodė l jie nekelia stiprios asociacijos su popieriumi, kaip mes? Tikrų kruasanų visai nereikia nuplauti, nes jų nereikia stumdyti, tirpsta burnoje.
Negaliu nepasakyti bent kelių ž odž ių apie Paryž iaus metro. Ji sutvarkyta labai apgalvotai ir daugiau ar maž iau pasiruoš usiam lankytojui bus gana nesunku prie jo priprasti. Svarbiausia iš siaiš kinti, kuria linija reikia važ iuoti ir kuria kryptimi ja važ iuoti, ir, ž inoma, kurioje stotelė je iš lipti.
Geriau turė kite schemą , kurią jums duos bet kurioje bilietų kasoje ar informacijos punkte, kur sė di gyvas ž mogus (paprasč iausiai yra stotys, kuriose vietoj jų „gyvena“ tik automatai). Viena kelionė kainuoja 1.7 euro, perkant deš imt bilietų (vadinamų „kornetu“), moki už devynis. Taip pat reikia ž inoti, kad skirtingose linijose durys atsidaro skirtingai – kaž kur reikia paspausti mygtuką , kaž kur patraukti svirtį , o kaž kur jos atsidarys automatiš kai. Ir dar viena svarbi detalė – ž odis „sortie“, kuris prancū ziš kai reiš kia „iš ė jimas“. Tai svarbu, nes jū s negalite ten patekti.
Nepaisant kai kurių akimirkų , Paryž ius yra neį prastai graž us ir unikalus miestas, jo grož io ir didybė s negalima pervertinti. Net mano vyras, didelis Europos „nemylė tojas“, daug kartų buvę s pas ją , senolė , iš tarė sakramentinę frazę : „Taip, yra kaž kas š iame Paryž iuje! “ O jame yra daug dalykų . !
Iš anksto ž inojau, kad Paryž ius yra muziejų miestas, bet net neį sivaizdavau, kad tai taip paž odž iui. Ten norisi apsvarstyti kiekvieną namą , kiekvieną garbaną , kiekvieną ž ibintuvė lį ! Klaidž iojant po Paryž ių mano galvoje nuolat atsiranda vaizdai iš pasaulinio garso ir puikių mė gstamų romanų , manau, kiekvienas turi tokius. Taip pat malonu vaikš č ioti po restoranus ir kavines ir pro langus matyti, kaip mieli prancū zų senukai sė di prie stalų ir gurkš noja vyno taurę . Dabar suprantu, kad ž monė s arba iš karto ir amž inai į simyli š į miestą , arba iš vis jo nepriima, bet likti jam abejingiems NEĮ MANOMA!
SUSIVEIKITE, PARYŽ IAI! ! !
