Paryžius ir jo lankytinos vietos (bažnyčios ir katedros)
Mū sų paž intis su Paryž iumi prasidė jo nuo Paryž iaus Saint-Denis priemiesč io, kuriame yra garsioji Saint-Denis bazilika, pastatyta toje vietoje, kur vyskupas Denisas atvyko iš Monmartro laikydamas nukirstą galvą . Bazilikoje buvo palaidoti Prancū zijos karaliai ir kunigaikš č iai. Š iuo metu č ia vyksta pamaldos, veikia kapų skulptū ros muziejus.
Apž valginė s ekskursijos pė sč iomis po Paryž ių daž niausiai prasideda nuo Place Parvey-Notre-Dame ir to paties pavadinimo katedros, kuri mū sų nesuž avė jo dė l didelio populiarumo, visiš kos tamsos viduje ir perpildymo (tikė tasi daugiau). Netoliese – kartu su Teisingumo rū mais yra ir Sainte-Chapelle koplyč ia, į kurią negalė jome patekti dė l ilgos eilė s.
Netoli Senos, deš iniajame krante, vienas iš kilę s gotikinis bokš tas – Saint-Jacques varpinė – visa tai, kas liko iš revoliucionierių sugriautos baž nyč ios.
Viena graž iausių Paryž iaus baž nyč ių yra Saint Eustache. Netoli į ė jimo į baž nyč ią guli didž iulė akmeninė galva, atsiremta į delną – skulptū ra „Klausytojas“, š alia kurios baž nyč ios fone turistai mė gsta fotografuotis. Baž nyč ioje yra didž iausi vargonai Prancū zijoje.
Pergalių garbei Napoleonas nusprendė pač iame Paryž iaus centre pastatyti š ventyklą – Madlenos baž nyč ią . Baž nyč ia skirta Š v. Marijai Magdalietei ir primena graikų š ventyklą .
Monmartro kalvos virš ū nė je iš kilusi Sacré -Coeur bazilika – viena populiariausių Paryž iaus į ž ymybių , pastatyta iš balto smiltainio romė niš ko-bizantiš ko stiliaus. Bazilikos kupolas yra gera apž valgos vieta, nuo kurios atsiveria Paryž iaus panorama, kur galima už lipti spiraliniais siaurais laiptais – 300 laiptelių (į ė jimas apač ioje kairė je pusė je – mokamas).
Lotynų kvartale yra daug lankytinų vietų , kurios patogiai iš sidė sč iusios viena š alia kitos ir pagrindines galima pamatyti per pusdienį .
Norint gerai į sivaizduoti „liepsnojanč ią gotiką “, nė ra geresnio objekto už Saint-Severin baž nyč ią . Baž nyč ios istorija siekia š imtmeč ius. Pastatytas XI amž iuje (anksč iau nei Notre Dame! ). Lancetinė s arkos, liepsnojanč ios gotikos interjeras, stebinantis savo grož iu. Aukš tus langus puoš ia XV amž iaus pabaigos vitraž ai.
Prieš ais Saint-Severin baž nyč ią yra ne itin patraukli, bet labai senovinė Saint-Julien-le-Povre baž nyč ia, turinti turtingą istoriją , priklausanti Graikijos katalikų baž nyč iai.
Toje pač ioje aikš tė je yra ir Panteonas, pastatas buvo pastatytas kaip baž nyč ia Paryž iaus globė jos Š v. Ž enevjevos garbei, revoliucionierių pavertė Tė vynė s š ventykla, po kurios ne kartą buvo perkeltas į baž nyč ią . nuo 1885 metų – Prancū zijos nacionalinių didvyrių kapas.
Už Panteono yra į domiausia Paryž iaus Saint-Etienne-du-Mont baž nyč ia, kurioje derinami į vairū s stiliai – gotikinis, renesansinis ir barokas, su š arnyriniu perė jimo galerija, kuri veda į sraigtinius laiptus, papuoš tus balto akmens raiž iniais. Baž nyč ioje yra Ž enevjevos š ventovė .
Pakeliui už sukome į Liuksemburgo sodus – poilsį , kurio negalima praleisti pirmą kartą apsilankius Paryž iuje.
Vietoje tarp Liuksemburgo sodų ir Saint-Germain bulvaro iš kilusi paslaptingiausia Paryž iaus baž nyč ia Saint-Sulpice. Jo vietoje buvo senovinė baž nyč ia (nuo IX a. ). Nuo XIII iki XV a
baž nyč ia buvo suremontuota ir restauruota, o XVII amž iaus viduryje pradė ta statyti nauja baž nyč ia, kuri truko 134 metus. Baž nyč ioje yra dideli seni vargonai, č ia vyksta vargonų ir simfoninė s muzikos koncertai, Č aikovskis mė go č ia lankytis, vedė
Viktoras Hugo paminė jo ją savo romane „Vargdieniai“. A. Dumas filme „Trys muš kietininkai“ D'Artanjanas gyveno prieš ais esanč iame vieš butyje. Neseniai į baž nyč ią prasidė jo turistų piligriminė kelionė .
pasirodž ius D. Browno romanui ir filmui „Da Vinč io kodas“ (pagal Siono vienuolyno dokumentus č ia eina Rož ių linija, po kuria – kertinis akmuo ir Gralis). Baž nyč ią puoš ia E. Delacroix freskos. Mes ten buvome vakare ir ten nebuvo ž monių .
Prieš ais Saint-Sulpice baž nyč ią yra viena seniausių Paryž iaus Saint-Germain-des-Pré s baž nyč ių , jos istorija prasideda VI amž iaus viduryje, beveik 1000 metų č ia iki revoliucijos egzistavo vienuolynas (iki 1794 m. ). IX amž iuje baž nyč ia buvo rekonstruota. Baž nyč ioje yra Dekarto ir Lenkijos karaliaus Jano Kazimiero kapai.
Tuo baigė si mū sų apsilankymas kultinio Paryž iaus į ž ymybė se.
