VERDONSKY KANJONAS – GAMTOS SUKURTAS STEBUKLAS!

2013 Birželio 28 Kelionės laikas: nuo 2013 Gegužės 21 iki 2013 Gegužės 31
Reputacija: +4035.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Verdono kanjonas

Verdono kanjonas arba Grand Canyon du Verdon – vienas didž iausių kanjonų Europoje, esantis Provanso-Alpių -Ž ydrojo kranto regione.

Kelionei ruoš iausi labai kruopš č iai, visi nesuprantami posū kiai, tilteliai, keliai...Google paž iū rė jau ž emė lapį , 8 kartus perdariau marš rutą , norė jau visur nuvaž iuoti, nieko nepraleisti ir, jei į manoma, pamatyti kuo daugiau kaip į manoma. O kai vyrui pasakiau: dabar už š io posū kio bus apž valgos aikš telė...arba, prieš į važ iuojant į maž ą tunelį , bus kur sustoti...visada atsakydavo: atrodo, kad jau pravaž iavai. č ia. Ir tada! Jau beveik viską perž iū rė jau.

Pasirinkę ryš kiai saulė tą (+20, o gal ir daugiau Nicoje), š iltą dieną š iai nedidelei, bet ž aviai kelionei, pakilios nuotaikos patraukė me link Grasse. Važ iavome Napoleono keliu, tada Saint Vallier de Thiey, Escragnolles kryptimi, D21, D71, pietiniu keliu važ iuojame iki kanjono.


Č ia yra graž ių vietų : vaizdingos kalvos ir š laitai, tada kylame aukš tyn, kur pakelė se ž ydi laukinė s rož ė s, tada leidž iamė s į slė nį , kur gamta visiš kai kitokia, kai kurie medž iai tik ž ydi lapai, pievos, geltonos nuo kiaulpienių . ...pravaž iuojame vingiuotais š laitais su staigiais posū kiais, tada daugiau ar maž iau lygiu reljefu važ iuojame į Balcon de la Mescla apž valgos aikš telę . Keliai puikū s, eismas neintensyvus, daugelyje ruož ų važ iavome vieni.

Dė l tiekimo ir maisto. Degalinių randama, bet ne daž nai. Iš vykome pilnu baku, o pasitaikius pirmai progai jį papildė me ir daugiau apie tai negalvojome. Visada pasiimu sumuš tinius, vaisius, vandenį , termosą su arbata, jei paliekame visai dienai, bū na, kad nepastatai prie picerijos ar kavinė s, važ iuoji toliau, ar nori už ką sti ant jū ros kranto, bet kur ką nors gauti, jei yra tik jū ra ir pakrantė , todė l jų atsargos visada padeda ...

O š tai pavalgyti galima restorane prie Balcon de la Mescla apž valgos aikš telė s, Aiguines miestelyje, La Palud sur Verdon kaimelyje, Castellane, o paskutinė je kelionė s atkarpoje mano reikmenys pravertė.

Daugiau nei 20 km ilgio ir 700 metrų gylio kanjono apač ioje teka itin neį prastos spalvos vandens Verdon upė . Iš š ios apž valgos aikš telė s Balcon de la Mescla galite pamatyti, kaip maž daug 250 metrų gylyje susilieja 2 upė s: Verdonas ir Artubis. Artuby į teka č ia į Verdoną . Ir tada Verdono upė eina į siaurą tarpeklį tarp uolų.

Sustojome prie restorano automobilių stovė jimo aikš telė je, o tada nuė jome į Balcon de la Mescla. Iš važ iavus iš Nicos saulė tą š iltą dieną ir atitinkamai apsirengę s, visai nemaniau, kad č ia gali bū ti taip š alta: +8, +9 rodė š vieslentę automobilio valdymo pulte. Kai atidariau duris, stipriausias ir net š alč iausias vė jas akimirksniu vė l jas už trenkė.


Medž iai ir krū mai pasviro į ž emę , mano š viesi virš ū nė buvo perpū sta ir apskritai atrodė , kad Š iaurė s aš igalyje esu nuogas. Vė l sė dau į maš iną , na, š altis man buvo tiesiog nepakeliamas, nepaisant to, kad skaisč iai š vietė saulė . Vyras, ž inoma, parodė atsparumą ir nubė go į bortelį fotografuoti tarpeklio. Č ia nuvaž iavo į automobilių stovė jimo aikš telę . autobusas, iš kurio ž monė s iš lipo apsirengę batais, kelnė mis, š varkais, š alikais, o kai kurie net skrybė lė mis. Tai ir neleido su savimi pasiimti megztinių ar dž insinių š varkų...Tik visai nepagalvojau, kad geguž ė s 24-ą ją gali bū ti toks š altas. Tada prisiminiau, kad bagaž inė je visada yra kempingo antklodė , jei tik jos nepaklojome prieš kelionę , atidarau bagaž inę , sveikinu! Vietoje. Tai buvo mano iš sigelbė jimas beveik visos kelionė s metu. Į sisukus į jį , dabar ė jau apmą styti ir fotografuoti visų grož ybių.

Š altas oras su lediniu vė ju nesutrukdė pasimė gauti grandiozine Grand Canyon du Verdon panorama.

Tada š iek tiek pavaž iuojame ir vė l sustojame prieš ir po į spū dingo tilto per Artuby upę . Č ia dar viskas š alta ir tas pats ledinis vė jas, bet noras viską pamatyti savo akimis nugali š alč io baimę , ir vė l ž iū riu, kaip atrodo tarpeklio dugnas.

Toliau važ iuojame palei D71, kelias tolsta nuo tarpeklio, tada privaž iuoja. Pė sč ių jų takų č ia nė ra ir dviratininkų taip pat nė ra, nesutikome nei vieno, nei kito. Visi važ iuoja lė tai, visi nori mė gautis grož iu, niekas nieko nelenkia, motociklininkai č ia neskuba, kaip greitkeliais, tad į tampos nė ra. Kelyje daug ž enklų , uolų griū ties ž enklas yra labai daž nas, bet, laimei, jie niekada ant mū sų neuž krito.

Corniche Sublime – tai pietinio kelio, vedanč io į Lac de Ste-Croix ež erą , dalies pavadinimas.

Yra daug apž valgos platformų , tiksliau, vietų , kur galite sustoti. Bū na, tai tik 2-3 automobiliams, ne daugiau, o tada, jei tokioje vietoje stovi 4 motociklininkai, tai nebeį manoma parkuotis, atvaž iuojame su apgailestavimu, bet pasitaikius pirmai progai sustojame toliau.

Kaž kur tolumoje ima mirksė ti ež eras.

Toliau Col d'Illoire kelias vis labiau tolsta nuo kanjono ir prasideda serpantininis iš važ iavimas į ež erą . Pakeliui bus Aiguines miestelis, ten sustojome, už kandome, karš ta kava visai nebuvo perteklinė . Už ką sti galite kavinė je arba apž valgos aikš telė je. Yra stalai ir suolai ir puikus vaizdas į ež erą.

Toliau palei D19 važ iuojame iki paties ež ero. Nuo tilto atsiveria fantastiš kas vaizdas į tarpeklį su Verdon upe, į tekanč ia į ež erą , viena vertus, ir, kita vertus, atsiveria vaizdas į patį ež erą.


Tikriausiai dė l š alto oro, bet ant ež ero buvo ramu, jokio eismo, nesimatė valč ių , vandens dvirač ių , tik ant kranto buvo retų ypač smalsių turistų . Ten irgi š iek tiek pasivaikš č iojome, kvė pavome oru, o ten nebuvo taip š alta, o svarbiausia – nebuvo š io verianč io vė jo. Š is kanjonas siū lo ne tik automobilių ir motociklų marš rutus, č ia taip pat yra daug pė sč ių jų takų , taip pat baidarė s ir motorinė s valtys. Viename iš š laitų sė di dvi merginos, greič iausiai jos iš pė sč ių jų marš ruto.

Kaip kinta vanduo ež ere: pieniš kas-purvinas-ž alsvas nuo Verdono upė s, paskui susimaiš o, praskiedž iamas ež ero vandeniu ir tampa visiš kai nematomas tolumoje. Č ia pamatė me keletą vietų , kur galima važ iuoti tiesiai į krantą , sustoti ir iš simaudyti. Tiems, kurie č ia bus karš tą vasaros dieną – kaip tik tai, ko jums reikia.

Dabar, pravaž iavę s kanjoną viena jo puse, pietiniu keliu, puikiai suprantu tuos keliautojus, kurie tam planuoja 2-3 dienas, o tai visai nedaug. Jei ž inai, kad tarpeklio iš abiejų pusių apvaž iuoti nepavyks per 1 dieną , tai galima ilgiau pabū ti apž valgos aikš telė se, atitinkamai apsirengus, o vasarą ež ere maudytis, degintis, važ inė tis vandens dvirač iais. . . gal dar kaž kas pasiū lo. O kai važ iuojame š iaurine puse, tampa aiš ku, kad galima pasivaž inė ti maž ais pė sč ių jų takais ir nusileisti į patį kanjono apač ią arba paplaukioti kanoja ar valtimi.

O mes paliekame ež erą ir judame D 952 Castellane kryptimi, einame toliau į La Palud sur Verdon kaimelį . Reikia pastebė ti, kad š ioje kanjono pusė je kelias pač ioje pradž ioje, o paskui ir pač ioje pabaigoje priartė ja prie jo, o viduryje kaž kaip nuo jo nueina š iek tiek giliau.

Kai tik pakilome nuo ež ero, na, sustoti galima tiesiog kas 100 metrų , visur yra tam skirtos platformos, o svarbiausia – kokie vaizdai!

Vienas iš apž valgos punktų vadinamas Escalè s (Belvé dè re de l'Escalè s), ten labai plynos uolos, tikras alpinistų rojus. Man net sunku pasakyti, kuri pusė į domesnė , mano nuomone - abi, reikia važ iuoti iš abiejų pusių , nes š is kanjonas yra tiesiog gamtos stebuklas, nors ir ne toks didelis kaip JAV, bet labai graž us!


La Palud sur Verdon, kaž kur prie į ė jimo į jį ar pač iame bus ž enklas Routes des Cré tes, bet mes č ia nesukame. Ž inoma, galima iš sukti ir dalį kelio važ iuoti Kretos keliu, bet tai yra kelio dalis, o tada reikė s sukti atgal, nes č ia eismas vyks D 23 prieš laikrodž io rodyklę , o š ia kryptimi vadinamoji „kilpa“ negali bū ti varoma nuo pradž ios iki galo, nes

nuo tam tikros kelio atkarpos prasideda tik vienpusis eismas ir visiems nebelieka nieko kito kaip sukti atgal. Todė l pravaž iuojame š į ž enklą , iš važ iuojame iš kaimo ir kiek vė liau pasirodo kitas toks ž enklas: Routes des Cré tes prieš ais vieš butį Auberge des Cretes. Bū tent č ia iš D 952 sukame į D 23 ir pagal laikrodž io rodyklę važ iuojame visu Kretos keliu. Kelias č ia, ž inoma, kaž kiek už muš tas, pastebimai dreba ir tai važ iuojant lė tai, bet ne katastrofiš kai. Jis veda į kanjoną , iš pradž ių kylame serpantinais, vė l apž valgos aikš telė s, nuostabū s vaizdai, turistai, alpinistai, tada serpantinais ž emyn, o pabaigoje grį ž ta į D 952.

Toliau kelyje į Castellane taip pat yra nemaž ai graž ių ir į domių vietų , kelias eina ž emyn, ir vė l, kaip iš kito galo, vis arč iau upė s ir kanjono, vietomis eina tiesiai po iš sikiš usios uolos, š alia upė s esantis Chasteuil tarpeklis (Clue de Chasteuil), yra stovyklavieč ių , taip pat nuorodos į valč ių nuomą . Kokios ten graž ios vietos, mielai ten plaukioč iau valtimi, kiek leidž ia upė , grož ė tis jos vingiais, kriokliais...

Č ia mū sų baterijos kamerose mums rodo pirmą pavojaus signalą , o aš nebefilmuoju, tik fotografuoju, tikė damasis, kad į krovos dar už teks visam likusiam keliui.

Praradome vieną į domią vietą , tai Auberge du Sublime bei Le Point Sublime, tai Sublime (Point Sublime) apž valgos aikš telė . Nuo stovė jimo aikš telė s iki apž valgos aikš telė s į abi puses, kaip sakoma, reikė jo eiti 15-20 minuč ių . Jis yra š alia Rougon kaimo.

Ten iš.180 metrų aukš č io taip pat matosi dviejų upių santaka: Baou upė į teka į Verdoną . Bet vis tiek buvo š alta, o laiko liko visai nedaug, nes atgal reikė jo važ iuoti per Alpes, o į Nicą norė jome grį ž ti ne vė lai vakare, tad į Castellane važ iavome č ia nesustodami.


Iš Castellane pasirenkame kryptį D955, kelias eina palei Lac de Castillon ež erą , toliau Route des Alpes. Lac de Castillon ež eras prasideda nuo Saint-André -les-Alpes š iaurė je ir driekiasi beveik iki Castellane, yra daug vietų sustoti. Ež eras dirbtinis, susiformavę s veikiant Kastiljono už tvankos už tvankai. Graž us, neį prastos spalvos vandens, kaip ir visi dirbtiniai ež erai. Pravaž iuojame graž ų tiltą ir po kurio laiko pradedame tolti nuo ež ero į kalnus Nicos kryptimi.

Š tai keletas naujausių nuotraukų , baterija ir visos baterijos buvo iš sikrovusios, nepaisant to, kad atminties kortelė je dar buvo vietos, tai yra, dar buvo vietos fotografuoti.

Filmavome daug vaizdo į raš ų , todė l visi į krovikliai buvo iš naudoti. O š iame kelyje taip pat yra daug į domių dalykų : uolos, ir tarpekliai, ir apač ioje esantis Varo upė s slė nis, vietomis, iš kurių atsiveria ne maž iau į spū dingi vaizdai nei Verdono tarpeklis, iš dalies ė jo per alpines pievas, kuriose auga alyvinė s. tiesiog ž ydė jo. Pravaž iavome visokius į domius kaimelius Entrevaux, Puget-Theniers, Saint- Julien - du - Verdon, Vergons, Rouaine, Les Scaffarels, bet jie visi tokie maž i, bet kelias imponuoja vaizdingais vaizdais.

Jie buvo labai, labai patenkinti. Jei kada nors atsidursime š iose vietose, tada Verdono tarpeklis bus pirmasis są raš e, į kurį norė tume sugrį ž ti dar kartą!

Tę sinys ir pabaiga bus spalio mė nesį .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
По обочинам дорог цветёт шиповник.
Дорогой Наполеона к Вердонскому Каньону.
Красивые здесь места: живописные холмы, не особо крутые серпантины и чистейший воздух.
Дороги отличные, движение не сильное, а на многих участках мы ехали вообще в одиночестве.
Дороги отличные, движение не сильное, а на многих участках мы ехали вообще в одиночестве.
На пути к Вердонскому ущелью.
Подъезжаем к смотровой площадке  Balcon de la Mescla
Подъезжаем к смотровой площадке  Balcon de la Mescla.
С этой смотровой площадки можно увидеть, как на глубине примерно 250 метров сливаются 2 реки: Verdon  и Artuby.
Отвесные скалы Вердонского каньона.
Холодная погода с ледяным ветром не помешала нам наслаждаться грандиозной панорамой одного из самых больших каньонов Европы.
Холодная погода с ледяным ветром не помешала нам наслаждаться грандиозной панорамой одного из самых больших каньонов Европы.
На дне ущелья течёт река Вердон.
Grand Canyon du Verdon.
Grand Canyon du Verdon
На дне  каньона, который более 20 км длиной и 700 метров глубиной, течёт река Вердон с очень необычным цветом воды.
На дне  каньона, который более 20 км длиной и 700 метров глубиной, течёт река Вердон с очень необычным цветом воды.
Река Artuby  впадает здесь в Вердон.
Смотровую площадку Balcon de la Mescla видно издали.
Вид со смотровой площадки Balcon de la Mescla на ресторан, там стоянка.
Далее немного проезжаем до импозантного моста  через реку Artuby.
Далее немного проезжаем до импозантного моста  через реку Artuby.
Моста через реку Artuby.
Моста через реку Artuby.
Стоянка у моста через реку Artuby.
А это речушка Artuby.
А это речушка Artuby.
А это речушка Artuby.
По этой дороге объезжаем ущелье по южной его стороне, по течению реки Вердон.
И вот уже этот ресторанчик виден с другой смотровой площадки.
Какая красота!
Пешеходных дорожек здесь нет и для велосипедистов тоже нет.
Пешеходных дорожек здесь нет и для велосипедистов тоже нет.
Пешеходных дорожек здесь нет и для велосипедистов тоже нет.
А дорога поднимается всё выше и выше.
Дорога по южной стороне каньона.
Grand Canyon du Verdon.
Grand Canyon du Verdon и река Вердон.
Здесь видна противоположная сторона ущелья.
Corniche Sublime – так называется часть южной дороги, которая ведёт к озеру Lac de Ste-Croix.
Corniche Sublime – так называется часть южной дороги, которая ведёт к озеру Lac de Ste-Croix.
Corniche Sublime – так называется часть южной дороги, которая ведёт к озеру Lac de Ste-Croix.
Corniche Sublime – так называется часть южной дороги, которая ведёт к озеру Lac de Ste-Croix.
Видна дорога на другой стороне, на северной, по ней мы поедем позже.
Вердонский каньон.
Чудо, созданное природой - это Вердонский каньон.
Где-то там вдалеке начинает уже мелькать озеро.
Где-то там вдалеке начинает уже мелькать озеро.
Где-то там вдалеке начинает уже мелькать озеро Lac de Ste-Croix.
Далее дорога Col d’Illoire всё больше и больше снова удаляется от каньона, и начинается серпантинистый съезд к озеру.
Далее дорога Col d’Illoire всё больше и больше снова удаляется от каньона, и начинается серпантинистый съезд к озеру.
Это озеро Lac de Ste-Croix.
Озеро Lac de Ste-Croix.
Озеро Lac de Ste-Croix.
Озеро Lac de Ste-Croix.
Здесь река Вердон впадает в озеро Lac de Ste-Croix.
Озеро Lac de Ste-Croix.
Далее дорога Col d’Illoire всё больше и больше снова удаляется от каньона, и начинается серпантинистый съезд к озеру.
По пути будет городок Aiguines.
По пути будет городок Aiguines.
Река Вердон здесь впадает в озеро.
Река Вердон здесь впадает в озеро.
Река Вердон здесь впадает в озеро.
Наверное, из-за холодной погоды, но на озере было тихо, никакого движения, никаких лодок, водных велосипедов  не было видно.
Наверное, из-за холодной погоды, но на озере было тихо, никакого движения, никаких лодок, водных велосипедов  не было видно.
Как только от озера поднялись наверх, ну можно останавливаться буквально через каждые 100 метров, везде есть для этого площадки, а главное, какие виды!
Как только от озера поднялись наверх, ну можно останавливаться буквально через каждые 100 метров, везде есть для этого площадки, а главное, какие виды!
Дорога по северной стороне каньона.
Виды с разных смотровых площадок на озеро.
Это смотровая площадка Escalès (Belvédère de l'Escalès).
Это смотровая площадка Escalès (Belvédère de l'Escalès).
Здесь очень отвесные скалы, настоящий рай для альпинистов.
Я даже затрудняюсь сказать, какая сторона интереснее, на мой взгляд – обе!
На самом дне ущелья!
Panašios istorijos
Komentarai (2) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras