Pavasarinių įspūdžių kaskada ( 4)
Pavasarinių į spū dž ių kaskada! (4)
Mū sų kelionė s palei Ž ydrą jį krantą.
1. Sen Tropezas!
Kartą , dar gyvendama Rusijoje, ž iū rė jau š į serialą . Miestelis atrodė pasakiš kas, su baltais ir rausvais rū mais, neį prastai graž ia promenada ir bohema bei kino ž vaigž dė mis kiekviename ž ingsnyje. Tuo metu net nesvajojau, kad kada nors galė siu ten apsilankyti.
Na, kaip ž inia, 1950 metais č ia buvo nufilmuotas filmas „Ir Dievas sukū rė moterį “, dė l kurio Brigitte Bardot tapo ž inoma aktore, o Sent Tropezas – į ž ymiu pajū rio kurortu. Mano nuomone, š io kurorto į ž ymybė yra jo pavadinimas, ir viskas, mums ten nelabai patiko.
Gerai, susirenkam, einam, ateik. Nusprendė me statyti arč iau centro, bet ten tai padaryti labai problematiš ka, gatvelė s siauros, vietų nė ra. Grį ž ome į krantinę , ten daug mokamų aikš telių , ten ir palikome maš iną . Ir nuė jau ieš koti miesto, kuris gyvena mano mintyse. Krantinė , uostas, kaip sakoma su brangiomis jachtomis...
viskas normaliai, arba nepasisekė , nematė me nei vienos neį prastos jachtos. Yra maž ų , yra daugiau, yra didelių , bet visa tai matyta ir kitur, ir tame pač iame Ž ydrajame krante. Nesijaudinę s. Gal kur apylinkė se yra ž inomų aktorių , kurjerių ir kitų į ž ymybių vilų , bet pač iame centre viskas labai neį domu: apš iurę namai sutrū nijusiomis langinė mis, su skraidanč iu tinku, yra butikų , bet ir kai kurių nematyti, iš skyrus manekenes. vitrinose. Kituose miestuose ir š alyse daž niausiai nepastebiu visko, kas negraž u ir paprasta, arba tiesiog nekreipiu dė mesio, nes noriu matyti tik grož į , bet č ia man tai buvo sunku. Jie net než inojo, ką fotografuoti. Minios turistų vaikš to tomis pač iomis gatvė mis kaip ir mes, matyt, daugiau nieko č ia nė ra.
„Ž ymiausia miesto vieta – krantinė : č ia savo paveikslus eksponuoja daug menininkų , ir viskas kartu – jū ra, saulė , balti akmenys ir ryš kū s kū riniai – atrodo labai į spū dingai. » Niekuo neapibū dinč iau š ios vietos, na kaž kaip ypatingo efekto nė ra, č ia kaž kaip nuobodu.
Kadangi sezonas buvo ne visai maudynių sezonas, tai į garsiuosius paplū dimius ieš koti nė jome.
Galima bū tų už kopti į La Citadelle de Saint-Tropez, bet saulė pradė jo po truputį kepti, o reikia lipti į kalną , tada š ios minties atsisakė me. Kadangi mums č ia nepatiko, nusprendė me negaiš ti laiko ir važ iuoti į Nicą pakrante, nes č ia važ iavome autobahnu.
Pakeliui pravaž iavome Sainte-Maxime, Saint-Raphael, Roquebrune-sur-Argens...Sainte-Maxime yra automobilių stovė jimo aikš telė s prie pat jū ros ir graž us smė lio paplū dimys. Sustojo, deginosi ir toliau. Pakrantė tiesiog už buria, negali atitraukti akių . Toliau Frejus, Mandelieu-la-Napoule, Le Cannet, Golfe-Juan, Vallauris. Mieli pajū rio miesteliai, kai kur sustojome, kai kur tiesiog pravaž iavome.
Dar kartą sustojome ant kranto, pamerkė me kojas į vandenį , tač iau š alta, deginomė s, lė tai važ iavome toliau, tyrinė dami ir grož ė damiesi miesteliais, pakrantė mis, gamta, jū ra...
2. Cagnes sur Mer, Juan les Pins, Antibes, Vence, St. Paul de Vence, Grasse.
Visus š iuos miestelius pravaž iavome, ž inoma, ne per vieną dieną , mums tai nebuvo realu, nes daž nai sustodavome, degindavomė s, kai leisdavo oras, arba tiesiog pasė dė davome kur nors ant krantinė s kavinė je, leisdavomė s pabū ti. tinginys. Kaip į prasta, į kelionę pasiė miau visus apsaugos nuo saulė s faktorius, nereikė jo jo naudoti nei vieną kartą , bet gerai į degiau, toks buvo oras.
O brangių ir graž ių jachtų Antibų uoste daug. Bet sustojome netoli senamiesč io. Buvo sekmadienis, todė l automobilių stovė jimo aikš telė buvo nemokama prie pat paplū dimio. Tiesiog puikus. Nuė jome į krantinę ir iš ė jome pasivaikš č ioti/pasideginti.
Č ia toks smė lis, paplū dimyje grojo paplū dimio krepš inis su garsia ritminga muzika, o pati atmosfera buvo kaž kaip š ventiš ka ir linksma. Š iai nuotaikai nevalingai pasidavė me, bet š okti nepradė jome, o, kaip į prasta, nukritome paplū dimyje. Tada vis dė lto nuė jome iki tvirtovė s sienos, bet į patį miestą nevaž iavome, važ iavome ne kartą...kaitintis saulė je buvo daug maloniau. Taip pat yra archeologijos muziejus ir Pikaso muziejus, bet tokiu oru muziejams neturė jome laiko. Į Marineland nė jome, kaž kas panaš aus jau buvo aplankyta kitose š alyse.
Š v. Paulius de Vence'as
Pirmiausia nuvaž iavome į Vence, š iek tiek pasivaikš č iojome, nepatiko ir nuė jome į Š v. Paulius de Vence'as. Vietos ten graž ios, kalvos, ne dideli serpantinai...Vertas dė mesio viduramž ių kaimas su gana gerai iš likusiais į tvirtinimais. Be problemų pasistatė me automobilį ir nuė jome į miestą pasidairyti į siauras gatveles, senus namus, vitrinas...
Neį sivaizduoju, kad š iuose namuose ž monė s gyventų į prastą gyvenimą . Iš dalies priminė seną jį Dubrovniką , ten irgi pasidomė jau, kaip š iuo metu atrodo butai š iuose namuose? Kaip ten baldus pristato ir t. t. . Bet namuose nebuvo atidarytos nei vienos durys, kad bent truputė lį bū tų galima paž iū rė ti į vidų.
Buvome Kanuose geguž ė s 26 d. , 66-ojo Kanų kino festivalio už darymo dieną . Jie niekam neleido fotografuotis ant laiptų , ruoš ė si priimti kino ž vaigž des. Pylimas už blokuotas, turistai aplink tamsa...
Nuostabioji Croisette su ekstravagantiš kais vieš buč ių rū mais, pompastiš komis vilomis, graž iomis jachtomis, auksinio smė lio paplū dimiais, brangiais automobiliais gatvė se...vienu ž odž iu, madingas kurortas. Taip pamatė me š į miestą ir mums, kaip ir Nicai, jis labai patiko.
Daugelis vieš buč ių kaž ko laukia: raudonas kilimas, viskas aptverta, yra apsauga, fotografai ir ž iū rovai-turistai.
Ir sė dame į paž intinį tramvajų (bilietas kainuoja 10.00 eurų ), už sidedame ausines ir Kanų gatvė mis lekiame pirmyn į senamiestį , ž inomą kaip Le Suquet kvartalas. Iš č ia atsiveria nuostabū s Kanų vaizdai.
Po kelionė s į sikū rė me kavinė je pakrantė je stebė ti ž monių ir tiesiog atsipalaiduoti. Vis daugiau ž monių augo: ekstravagantiš kai apsirengusios damos su š unimis rengė si ne maž iau ekstravagantiš kai nei jų meiluž ė s. Vienas ypač į siminė : visi rož iniai ir až ū riniai, o jos š uo taip pat buvo su kaž kokiais „š uo batais“ ir visas rož iniais lankeliais. Kita ponia prieš ais save stū mė miniatiū rinį vež imė lį . Aš taip pat maniau, kad dukrai jau per vė lu, bet neatrodo, kad panelė vaikš č iotų su anū ke, o kai ji praeidavo, pamač iau maž ą š unį vež imė lyje! To dar nepastebė ta.
Buvo gera sė dė ti, jie jau buvo padarę specialų praė jimą į ž ymybė ms, ir jie vienas po kito pradė jo eiti į Palais des Festivals, bet atė jo laikas namo.
Į veikę paskutinį ratą krantine, pajudė jome į automobilių stovė jimo aikš telę , bet reikė jo kaž kaip iš lipti iš Kanų , nenorė jome palikti š io miesto, kuriame vieš patavo š ventinė atmosfera.
Tę sinys. . .
