Dešimtoji turo „Du aistros poliai“ Saragosa diena.
Deš imta diena.
Rytas Madride. Iš vykimas iš miesto numatytas 12.45 val. Norintieji vyksta į ekskursiją į Valdovų rū mus 10.45 val. Tai vienintelis kartas per visą ekskursiją , kai iš siskyrė mano su dukra norai ir ji iš vyko į ekskursiją , o aš vaikš č iojau po miestą .
Iš siregistravau iš vieš buč io 8 val. Pusryč iai buvo 7. Nusileidome 7.20 ir – š tai – nieko nebuvo. Padė klai tuš ti, kavos puodai taip pat. absoliuč iai. Puikiai suprantu, kad jie vė lavo, o likuč iai migravo į autobuso sumuš tinius ir termosus, nes š iandien jau diena. Situacija juokinga. Ir aš noriu valgyti. Nuė jo pas padavė ją . Rodau tuš č ią lė kš tę ir tuš č ius padė klus. Iš pradž ių jis tiesiog purto galvą . Š ypsausi kartoju – noriu valgyti. Matau, kad situacija jį linksmina ir, slė pdamas š ypseną , paima iš rankų lė kš tę ir po kiek laiko grį ž ta su dviem sumuš tiniais. Imu puodelį ir parodau, kad kavos irgi nė ra. Situacija kartojasi – jis iš pradž ių prieina prie kavos puodų ant stalų , patikrina, paskui paima puodelį ir pats man pasidaro kavos. Ač iū su š ypsena anglų kalba. Oho! Ir kaip skanu)))) jo kava su pienu iš ė jo tiesiog puiki.
Iš Madrido vieš buč io iki rū mų nuvyksite per valandą ir 10 minuč ių . Pati pradedu galvoti, kad gal bū tų greič iau. Turiu planų vaikš č ioti palei de Solą . Tai daugiau apsipirkimas, o ne paž intis su miestu. Ispanijos mada, suviliojusi mane dar į San Sebastianą , kovojo su turisto smalsumu, o apsipirkinė jimas manyje nugalė jo.
Trijų aukš tų Zara mus domino neilgai, visa tai turime. Tač iau ispaniš ki drabuž ių ir avalynė s prekių ž enklai jau yra iš skirtiniai. Palaidinė s, tunikos, š alikai, batai, net paltai migravo į mano krepš į . Kainos mielos. Zomš iniai kulkš nies batai su raiš teliu, aukš ti, už.39 eurus - esu patenkinta.
Teko pirkti ir fotoaparatą , manasis staiga sugedo: „objektyvo klaida“. Nuė jo į fotografijos parduotuvę . Pardavė jas angliš kai "no-no". Iš rankinė s iš siimu sugedusį fotoaparatą ir rodau „brock“ - „crash“. . . Atrodo, supratau, nors paė miau fotoaparatą į rankas ir į sijungiau normaliai. Rodo į mano fotoaparatą : „gerai“ – ž inau, kad gerai, bet norė č iau bent kiek. . . Pirš tais ir gestais bandau paaiš kinti, kad esu pasiruoš ę s ką nors „daugiau ar maž iau“ nusipirkti. Jis juokiasi iš mano pantomimos ir aiš kina – tokių skaitmeninių fotoaparatų kaip mano nė ra, yra paprastesnių . Arba veidrodž iai. Dabar mano eilė juoktis, bet mes vienas kitą suprantame. Sakau – rinkitė s pagal savo skonį , kaip sau. Pagalvojau, padė jau ant prekystalio du į renginius – „Olympus“ ir „Nikon“. Esu beprasmis, butu galima raustis internete ir lyginti. . . tiek su geru zoomu 10x ir 18x, vidutine kainos kategorija, po 16 megapikseliu, bet tai nera svarbiausias parametras. Sunku patikslinti detales, o jos visos kaž kaip iš skrido iš karto iš galvos. Pamato, kad esu pasimetusi, ir sako: š itą pasiimč iau sau – ir rodo į Olimpą .
Vė liau apie tai (ir dar vieną pokalbį dž insų parduotuvė je) papasakosiu dukrai, o ji manę s paklaus: „Kokia kalba tu kalbė jai? Juokinga, bet než inau. Tai buvo ne rusų ar anglų , tikriausiai gestų ir emocijų kalba. Iš pradž ių gerai vienas kito nesupratome, paskui pradė jome puikiai suprasti. Rezultatas – perku fotoaparatą , 99 eurai. Labai patenkintas. Namuose jau pasiž iū rė jau, kokią kainą turime už š į modelį – kiek maž iau nei du tū kstanč iai. Nusipirkus naują fotoaparatą mano senasis dar dvi dienas neveikė , visai neį sijungė . Ir tada vė l veikė . Bet dabar nufilmavome dar daugiau ir komplekte buvo 8 papildomi MB.
13.05 val. Į sė dome į autobusą ir atsisveikinome su Madridu. Beje, tą dieną pavė lavau 6 minutes, iš klausiau porą graž ių komentarų iš vienos malonios panelė s (kuri niekada nevė luoja). Ir tai buvo apie „taxfree“ - jie manę s neiš leido iš parduotuvė s, kol nebuvo iš raš yti, o prieš ais buvo dar du ž monė s, norintys grą ž inti procentą nuo pirkinių muitinė je. Dė l to turė jau tiesiogine to ž odž io prasme iš plė š ti krepš į iš pardavė jos rankų , net pagauti jį už nosies ir bė gti į susitikimo vietą . Bet kiekvienas turi savo reikalus ir vė luoti, ž inoma, nebuvo verta.
Iki Saragosos liko 300 km. Autobuse mū sų laukė staigmena – iš valė . Ir visi krepš iai iš keleivių skyriaus migravo į bagaž o skyrių . Ž monė s nerimauja, buvo dalykų , kurie lū ž davo. Po kojomis visada laikydavome krepš į su megztiniais ir persirengimo batais. Ten jie deda maistą dienai. Dabar mū sų jogurtai yra bagaž inė je. 300 km mū sų greič iu yra maž iausiai keturios su puse valandos. Grauž iame rieš utus ir svajojame apie jogurtą...
15.40 – dar 128 km iki Saragosos. Ž iū rė jome filmą apie Madridą . Už lango už buria peizaž ai, pati ranka tiesiasi prie fotoaparato. Raudonai ruda ž emė su akmenų gyslomis ir geltonai ž aliais medž iais. Kabinoje vė l tyla, ž monė s arba snū duriuoja, arba tyliai kramto. Fotoaparatų spragtelė jimu suž inome apie tai, kaip priartė ja už lango esantys vaizdai.
17.40 važ iuojame į Saragosą . Važ iuodami gatvė mis autobusu susidarė me pirmą į spū dį : industrinis modernus miestas – dangoraiž iai ir palmė s, plač ios gatvė s. Pakelė s termometras +20.
Trasa aplink miestą š iek tiek pakeista – per centrą važ iuoti negalima. Mieste statomi tramvajai.
Ekskursija prasidė jo netoli Aljaferia rū mų . Fotopauzė . Mes neiname į vidų .
Mes judame toliau. Pravaž iuojame tiltą per Ebro upę . Š akos ir rą stai ž valiai plaukia pasroviui, vanduo dumbliai rudas, bet viskas atrodo kaž kaip nepurvina. Upė nesuvokiamai harmoningai į silieja į supantį miesto peizaž ą su katedrų smailė mis dangaus fone.
Pilar Dievo Motinos bazilika iš kart už tilto. Einame į vidų – ten saugomos nesprogusios bombos, kurios nukrito ant š ventyklos. Bet tai iš naujos istorijos. . . Fotografuoti viduje draudž iama. Labai graž ios arkos, kai kurios iš tapytos Pranciš kaus Gojos ranka.
Netoli miesto tarybos Rotuš ė su į spū dingomis skulptū romis prie į ė jimo. Pati Pilaro aikš tė – į spū dinga vieta, didž iulė laisva erdvė , apsupta Baslikos, San Salvadoro katedros ir rū mų – buvusios maurų valdovų rezidencijos. Pastatai visiš kai kitokio stiliaus: barokiniai, neoklasikiniai, š viesū s mozaikiniai stogai. Č ia yra sė dinč ių figū rų architektū rinis ansamblis prie paminklo Gojai. Kitoje pusė je yra modernus krioklio fontanas, skirtas Amerikos atradimo 500-osioms metinė ms. Č ia rojus fotosesijai – kur bepasisuktum – grož is visur. Didž iulis gaublys, prie pat krioklio, skulptū ros. Tikriausiai todė l gerai neprisimenu vadovo – mane atitraukė nuotraukos. Po aikš te yra pož eminė automobilių stovė jimo aikš telė .
Buvo vakaro metas ir mums buvo skirta apie valandą iki aikš tė s. Besileidž ianč ios saulė s š viesoje rū mų bokš tai atrodė didingai. Tada bė game tiltu atgal į autobusą ir iš vykstame link Andoros. Jie atvyko vidurnaktį . Į kambarį į ė jome apie vidurnaktį .
Vakare autobuse buvo iš kelta laisvalaikio Andoroje tema. Kaip ten vyko pokalbis ir kas atsitiko, aš než inau. Klausiausi tik tada, kai buvo triukš minga. Galiu pasakyti rezultatą : ant mū sų rė kė , sakė , kad nebus laisvo laiko, periodo ir ko tik nori. Kadangi numatyta 10.00 val. , tada iš važ iuosime. Ir nesvarbu, kad parduotuvė s dirba nuo 9.30. Ž monė s papraš ė bent pusvalandž io, atsakė : „Ne. Jū sų problemos“. . . Ž velgiant į priekį , pasakysiu, kad ryte, kaip buvo sakyta, susirinkome ir galiausiai 10.25 iš važ iavome iš miesto. . . Dar 10 minuč ių nieko nebū tų iš sprendę .
