Aštuntoji turo „Du aistros poliai“ diena. Madridas.
Aš tunta diena.
Madridas yra už.550 km. Po vakarykš č ių š okių ant vandens tai net dž iugina. Autobusas priprato prie namų . Už snū stame, į sisupę į antklodę . Keista, kad jie neperš alo, nors vakar buvo visiš kai š lapi. Už lango – graž us kalnuotas kraš tovaizdis. Pravaž iuojame daug tunelių . Gerai, kad tokių serpantinų kaip pas mus nė ra.
Praė jo pora valandų – pravaž iuojame Kantabrijos kalnus. Tunelių daugė ja ir jie ilgė ja. Iš virš utinių autobuso lentynų pradė jo kristi daiktai – vis dė lto kalnų kelias. Š laituose ganosi avys. Už lango – maž i miesteliai, kiekviename turi bū ti baž nyč ia. Architektū ra labai skirtinga.
Dar valanda ir kalnai liko už nugaros. Aplink miš ką . Sanatorijoje pirkome sulč ių , alyvuogių ir deš relių pakuotė je. Tai dar ilgas kelias, o sumuš tinių dar nesame apsirū pinę . Paprastai sustoja kas tris valandas. Sanzonos normalios, š varios, daž nai tik dė l eilių atima daug laiko. Beveik visada yra arba mini turgelis, arba kavinė , galima ką nors nusipirkti. Suvalgiau per daug sausainių , manau, kad daugiau niekada jų nevalgysiu. Jogurtai labai padeda.
Pakelė se daug didž iulių vė jo malū nų . Graž us vaizdas. Vė l einame tylė dami. Už lango yra daug į domių , bet neatpaž intų . Tik spustelė ję kameras salone ar iš š auktukų galime nustatyti, kad pravaž iuojame kaž ką neį prasto ir turime laiko arba pamatyti, arba nufotografuoti. Š iame tako ruož e mums buvo pasakyta tik kalnų pavadinimas, o tada po klausimo. Než inau, gal taip ir turi bū ti, bet už lango tiek daug dalykų , bent š iek tiek orientacijos. Labai gailiuosi, kad pas mus nė ra ž ento, jis myli š turmanus ir kiekvieną minutę ž inotume, kur esame. Pravaž iuojame kaž kokius didž iulius rū mus, iš vienos pusė s aukš tos sienos, o viduje visas miestas.
Trys vakare. Pagaliau iš lindo saulė . Nematė me jo keletą dienų . Autobusas iš karto atgijo, sujudo, lijo pokš tai. Nors horizonte yra debesų . Vykstame į Madridą .
Apž valga į domi ir informatyvi. Lauke saulė ta, visi linksminasi. Taip, ir Madridas nepaprastai graž us, atrodo, kad dauguma pastatų jame balti, š viesū s. Keletas sustojimų.15 minuč ių nuotraukų pauzei. Pirmasis yra prie paminklo Don Kichotui ir Sancho Panso, o antrasis – prie bulių arenos. Prie Don Kichoto sunku nufotografuoti, paminklas iš visų pusių tinkuotas norinč ių jų . Bet jis yra didelis, o iš kitos pusė s, jū s gaunate puikias nuotraukas fontano fone. Nenorė jau, kad mane fotografuotų prie arenos, nemė gstu koridos. Bet jie vis tiek fotografavo.
Apž valginė ekskursija baigė si 18.00 val. Iki 21:00 nemokamai.
Laikas Prado muziejui. Palyginti su Luvru, Prado man labiau patiko dė l ekspozicijų aiš kumo ir temiš kumo. Lė tai einame per sales. Audiogido nepasiė mė me, salė se vyksta kelios rusiš kos ekskursijos, viskas girdima. Kelios valandos muziejuje, emocijos tiesiog už valdo – grož is! Yra į domus skyrius su suvenyrais ir magnetukai su garsių paveikslų reprodukcijomis. Pirktas dovanoms.
Š ią dieną mū sų vaikinai iš vyko į ilgai lauktą ir taip sė kmingai į vykusį futbolą . Nespė jome laiku patekti į autobusą , nors labai stengė mė s. Dar pusvalandį laiko už truko spū stys miesto centre, po rungtynių visi skirstė si. Jie š iek tiek niurzgė jo, kad tai buvo nuspė jama ir kad grupei galė jo bū ti suteiktas pusvalandis papildomo laiko pasivaikš č ioti po miestą . Ir taip jie stovė jo autobuse. Bet nebuvo nuobodu – tarpusavyje surengė konkursą , kuris iš skirtingų kampų nufotografuos daugiau Madrido centre esanč io fontano, prie kurio į strigome))
Į vieš butį atvykome po 11. Č ia praleisime dvi naktis. Kambarys puikus, erdvus ir patogus. Yra viskas, ko reikia. Jū ros gė rybių vakarienė pavyko puikiai – pavyko už sukti į vietinį restoraną ir už sisakyti patiekalų : kriauklių , kreveč ių , į vairių rū š ių , spalvų ir veislių ž uvies su darž ovė mis. Smagu, kad su mumis padovanojo š aukš tą - ne vienkartinį , o paprastą stalinį metalinį š aukš tą , visiš kai naują )))
